Daugelis pigių skrydžių bendrovių klientų keikia šių bendrovių pasirinktus oro uostus: toli nuo miesto, dažnai nepatogiai išplanuoti, ar net labiau primenantys slaptą karinę bazę, nei modernios architektūros pavyzdį. Pasaulyje egzistuoja ir tokių oro uostų, kuriems tiktų apibūdinimai: „neįprastas, baugus ar net pavojingas“. Ispanijos “apačioje” netoli Maroko yra Gibraltaras, čia kerta oro uosto pakilimo taką Keisčiausia, kad jis kerta oro uosto pakilimo taką. Pakylant ar leidžiantis lėktuvams automobilių judėjimas sustabdomas kelio užtvaromis. Daugelio didžiųjų miestų oro uostai yra pastatyti maždaug 10 kilometrų nuo miesto centro. Congonhas oro uostas buvo pastatytas San Paulo priemiestyje 1936 metais, kai nebuvo numatyta tokia sparti miesto plėtra. Nors teigiama, kad šis oro uostas yra nutolęs maždaug 8 kilometrus nuo miesto centro, todėl yra saugu juo naudotis, daugeliui tai atrodo žaidimas su mirtimi.
Norint lėktuvui pakilti ar nusileisti, reikia ne tik dviejų patyrusių pilotų, bet ir ypatingo dėmesio iš valdymo bokšto. Nors oro uostui nėra suteiktas, joks specialus statusas, norint čia nusileisti reikia turėti specialų leidimą, o lėktuvo pilotas turi būti atestuotas oro uosto darbuotojų. Tokie ypatingai griežti reikalavimai yra keliami dėl nusileidimo tako, kuris vietomis turi net 18,5 % nuokalnę. Nedaugelis oro uostų gali pasigirti turėdami puikų vaizdą į vandenį. Nedaugelis turistų gali pasigirti, kad pro juos kelis kartus per dieną praktiškai virš galvų skraido tikras lėktuvas. Kiekvienąkart leidžiantis lėktuvui, pilotas turi būti ypatingai atidus ir neužkabinti tiek namų, tiek poilsiaujančiųjų paplūdimyje, kadangi oro uosto takas yra įsikūręs čia pat. Nors šis oro uostas yra itin mažas, o skrydžių į jį beveik nebūna, jis gali pasigirti net 5,63 kilometrų ilgio pakilo taku. Nors šis ilgis prilygsta net 61 futbolo aikštei, dažnai jo negana ir pilotai itin rizikuoja leisdamiesi. Pasirodo, kad leidžiantis tokiame aukštyje lėktuvas paprastai nuvažiuoja apie keturis kilometrus.
Daugelis labiausiai pergyvena dėl lėktuvo saugumo, tačiau mažai kas pasidomi oro uosto „ypatybėmis“. Galbūt verta pradėti? Sutrikimai buvo prognozuojami antradienio vakarą, o transporto ministras Philippe'as Tabarot televizijai „CNews“ sakė, kad veikiausiai šią popietę padėtis grįš į įprastas vėžes. Visas viešasis autobusų transportas Paryžiuje ir aplinkiniuose priemiesčiuose taip pat buvo sustabdytas dėl apledėjusių kelių, nors dauguma metro ir priemiesčių geležinkelių sistemų veikė, pranešė transporto pareigūnai. „Meteo France“ orų tarnyba pranešė, kad 38 iš 96 šalies departamentų žemyne paskelbta parengtis dėl gausaus sniego ir plikledžio, jau susikaupė nuo trijų iki septynių centimetrų storio sniego sluoksnis. Tarnybos teigimu, toks atšalimas yra retas šiuo metų laiku ir pareigūnai jau perspėjo Paryžiaus regiono gyventojus trečiadienį vengti nebūtinų kelionių ir, jei įmanoma, dirbti iš namų.
Dėl saugumo priežasčių penktadienį buvo evakuotas prie Prancūzijos ir Šveicarijos sienos esantis Bazelio ir Miulūzo oro uostas „EuroAirport“, sakoma jo pranešime. Pranešimas pasirodė kelios valandos po padegėjų išpuolių Prancūzijoje, sutrikdžiusių šalies geležinkelių eismą prieš penktadienį vakare įvyksiančią Paryžiaus olimpiados atidarymo ceremoniją. „Dėl saugumo terminalą teko evakuoti, šiuo metu jis uždarytas“, - sakoma pranešime „EuroAirport“ interneto svetainėje. Praėjusių metų pabaigoje dėl melagingų grasinimų susprogdinti bombas buvo evakuoti keli Prancūzijos oro uostai, įskaitant „EuroAirport“, esantį Prancūzijos pusėje netoli Šveicarijos Bazelio miesto. Pernai „EuroAirport“ aptarnavo 8 mln. keleivių.
Didžiausias Prancūzijos oro uostas sulaukia nepalankių atsiliepimų, daugiausia dėl savo milžiniško dydžio ir sudėtingumo. Įeinant į centrinę tranzito zoną, pirmiausia reikia praeiti įlaipinimo kortelių patikrinimą ir, jei taikoma, pasų kontrolę. Iš centrinės zonos maždaug 150 metrų ilgio judamieji takeliai veda į kelis palydovinius pastatus, kuriuose yra išvykimo vartai. Didžiausi ir moderniausi yra 2E ir 2F terminalai, kuriuos daugiausia naudoja „Air France“. Mažiausias, vieno aukšto terminalas dažniausiai naudojamas pigių ir mažų aviakompanijų; tai paprasčiausias iš visų pastatų, o registracija čia vyksta greičiausiai. Vidutinė persėdimo trukmė tarp 2E, 2F ir 2G terminalų svyruoja nuo 25 iki 45 minučių, tačiau gali užtrukti net iki 60 minučių. Perkėlimas tarp atskirų 2-ojo terminalo pastatų vyksta pėsčiomis arba oro uosto teritorijoje kursuojančiais maršrutiniais autobusais. Dar neužsisakėte viešbučio? Nuo 1.00 iki 4.00 val. Traukiniu iki miesto centro nuvažiuosite per 40 minučių. Prancūzija. Prancūzija - turistų lankomiausia šalis pasaulyje, kiekvienais metais sulaukianti virš 75 milijonų svečių iš atokiausių Žemės kampelių. Ir visai ne veltui, juk šalies kultūrinis, architektūrinis ar meno palikimas yra neišsemiamas, o lyriški kraštovaizdžiai užburia ir suvirpina iki pat sielos gelmių.
Didelis ir turtingas kraštas turi tiek gražių vietovių, kurių aš pats per 10 metų kelionių vadovo praktiką nespėjau apžiūrėti. Kasmet vis grįžtu į šią šalį įminti kuo daugiau Prancūzijos paslapčių. Prancūzijoje yra net 31 į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas objektas. Šalis turi kuo didžiuotis - tai ir prestižiniai kurortai, kalnai, įspūdingos pilys, žavingi uostamiesčiai, regioniniai parkai, vynuogynų plantacijų regionai, savita aura pasižyminys nedideli miesteliai, istorinės vietovės, užgesę ugnikalniai ar nuo civilizacijos poveikio saugomos pakrantės ir klampios pelkės!
Prancūzijos sostinė ir didžiausias miestas yra Paryžius. Nuo pat XVIII a. Paryžius yra vienas svarbiausių Europos finansų, prekybos, mados, diplomatijos, mokslo ir meno bei gastronomijos centrų. Prancūzijos plotas yra 638 475 km². Prancūzija yra didžiulė šalis, kur skiriamas didelis dėmesys saugumui, įstatymų ir tvarkos laikymuisi, o aplinką stebi nemažos policijos ir saugumo institucijų pajėgos. Visgi LR užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Prancūzija yra šalių sąraše, kur rekomenduojama imtis atsargumo priemonių. Prancūzijoje yra 68 401 997 gyventojų (2024m. Eurostato duomenys). 87,6 % gyventojų yra vietiniai prancūzai, 4,6% gyventojų įgiję pilietybę ir 7,8% yra užsieniečiai. Nuo 2018m. Prancūzijoje oficiali kalba yra prancūzų kalba. Nakvynės kaina prabangiame viešbutyje, pro kurio langus atsiveria nuostabi šalies panorama, prasideda maždaug nuo 100 eurų ir kyla iki kelių šimtų. Žemesnės klasės jaukūs viešbučiai siūlo draugiškesnes kainas. 2 - 3 žvaigždučių viešbutyje galima išsinuomoti kambarį parai už 50 - 60 eurų. Keliautojai, kurie pinigus mieliau skiria lankytiniems objektams ir pramogoms, gali rinktis svečių namus, kuriuose nakvynė jaukiame kambaryje su visais patogumais kainuoja apie 30 eurų. Trumpalaikė buto nuoma - praktiškas pasirinkimas keliaujantiems su šeima ar draugų kompanija. Dviejų ar trijų kambarių buto nuomos kaina prasideda maždaug nuo 70 eurų už parą.
Sakoma, kad prancūzų virtuvė yra visų virtuvių motina, o patys prancūzai - maisto genijai, kurie paprasčiausiam vištienos kepsniui gali suteikti dieviško skonio. Prancūzai valgo daug, skaniai, o vakarienė gali užsitęsti iki sutemų. Užkandžiams mėgstami omarai, rūkyta arba vytinta briediena, juodieji ikrai, šaltai rūkytas kiaulienos kumpis. Svečiuojantis Prancūzijoje būtina paragauti tradicinių patiekalų - crème de carottes (morkų sriuba), tajine d’agneau (kepta ėriena, patiekiama su žolelių ar vyno padažu ir daržovėmis.), crêpes normandes (normandiški blyneliai) bei pamplemousse en soufflé (greipfrutų suflė). Ieškantys egzotiškesnių patiekalų gali paskanauti sraigių, austrių, varlių šlaunelių ar jūros ežių. Saldumynų mėgėjams prancūzai siūlo fantastišką sūrio pyragą ir garsiuosius macaroon pyragaičius. Prancūzija garsėja savo sūriais, čia suskaičiuojama net 400 skirtingų sūrio rūšių. Prancūziška virtuvė išsiskiria gurmaniškais skoniais ir įdomiais deriniais. Patys patiekalai priklauso nuo šalies regiono. Prancūzai turi keletą tradicinių patiekalų, kuriais didžiuojasi. Pusryčiauti prancūzai mėgsta saldžiai - renkasi tradicinius sviestinius ragelius - kruasanus arba lietinius blynelius (crepes) su įvairiais užpilais ar įdarais. Net jei nesate didelis svogūnų mėgėjas paragaukite svogūnų sriubos, ruoštos iš karamelizuotų svogūnų ir jautienos sultinio, patiekiamos su prancūzišku batonu ir sūriu. Confit de canard - mėsos patiekalas, kuriuo prancūzai didžiuojasi. Tai parą marinuota ir kelias valandas taukuose virta anties kulšelė, įprastai patiekiama su bulvytėmis ir specialiu padažu. Jei mėgstate įvairias užtepėles galite paragauti rilletes - mėsos pastos iš triušienos, kiaulienos, žąsienos, vištienos ar antienos. Kai atsibos mėsa, ragaukite bouillabaisse - tradicinio žuvies troškinio. Vegetarai ir ne tik jie gali paragauti ratatouille - baklažanų, pomidorų, cukinijų, svogūnų ir česnakų troškinio su Provanso žolelėmis. Prancūzijoje yra vieni didžiausių ir labiausiai išvystytų Europoje oro uostai. Taip pat yra Bovė, Nicos, Liono Sant Egziuperi, Tulūzos Blanjako oro uostai. Šalyje visa viešojo transporto sistema yra puikiai išvystyta. Rekomenduoju viešint Prancūzijoje į išmanųjį įrenginį atsisiųsti programėlę Citymapper. Joje rasite viešojo transporto informaciją Paryžiuje, Lione, Marselyje ir dar penkiuose didžiuosiuose Prancūzijos miestuose. Geriausias variantas norint aplankyti lankytinas vietas ir tuo pačiu pasižvalgyti po miestą yra keliauti autobusais. Bilietus pirkite viešojo transporto stotelėse, specialiose tabako ar spaudos parduotuvėlėse arba autobuse iš vairuotojo. Galite taip pat pirkti Navigo kortelę, leisiančią naudotis visu viešuoju transportu ir padėsiančią sutaupyti. Nuolaidos šalyje taikomos senjorams, neįgaliesiems, studentams ir vaikams iki 11m. Paryžiuje naktį iš centro į kitus rajonus kursuoja naktinis autobusas, Lione toks autobusas važiuoja nuo ketvirtadienio iki sekmadienio. Metro taip pat yra puikus sprendimas norint patogiai keliauti po didžiuosius Prancūzijos miestus. Paryžiuje metro važinėja nuo 05:30 val iki 01:15 val.
Triumfo arka. Napoleono užsakymu pradėta statyti Triumfo arka yra gausiai dekoruota reljefais ir skulptūromis. Versalio rūmai. Eliziejaus laukai. Garsiausia Paryžiaus gatvė - tikras rojus mėgstantiems apsipirkti. Čia gausu restoranų, kavinių ir parduotuvių. Lurdas. Nedidelis miestelis garsėja ola, kurioje mergaitei vardu Bernadetė, net 18 kartų buvo apsireiškusi Mergelė Marija. Luvras. Paryžiaus centre įsikūrusiame muziejuje eksponuojama bene vertingiausia meno kolekcija pasaulyje. Čia galima išvysti Senovės Egipto, Graikijos, Romos, Artimųjų Rytų ir daugelio garsių menininkų kūrinius. Eifelio bokštas. 1889 m. Luaros slėnis. Prancūzai giriasi, kad ties Luaros upe stovi daugiau nei tūkstantis pilių ir dvarų, kurie yra vienas už kitą gražesni. Prancūzijos karo istorijos muziejus. Paryžiuje įsikūręs muziejus supažindina lankytojus su karo menu ir istorija nuo akmens amžiaus iki šių laikų. Panteonas. Pagal Romos panteono modelį pastatyta klasicistinio stiliaus šventovė žavi masyviomis korintinėmis kolonomis ir ištaigingu portiku. Monmartras. Garsiajame Paryžiaus kvartale galima aplankyti įžymųjį Moulin Rouge kabaretą, Monmartro muziejų bei Salvadoro Dali muziejų. Monmartro pasididžiavimas - Šv. Į Prancūziją galima keliauti ištisus metus. Žinoma, viskas priklauso nuo to, ką keliautojas nori išvysti ir nuveikti. Jūros ir saulės mėgėjams geriausias metas aplankyti nuostabius šalies paplūdimius - vasara, kuri trunka nuo birželio iki rugsėjo mėnesio. Tada oras sušyla iki +27 - +30 laipsnių karščio, o lietaus tikimybė būna labai maža. Žiemos sporto entuziastų Prancūzija laukia nuo grožio vidurio iki kovo galo.
Jeigu savo artimųjų tarpe turite gurmanų, tuomet turite daugybę variantų, ką parvežti lauktuvių iš Prancūzijos. Prancūzija garsėja savo vynais bei šampanu, o prie vyno ar šampano galite derinti įvairius prancūziškus sūrius ar šokoladinius saldainius, pavyzdžiui, La Maison du Chocolat arba Pierre Marcolini. Populiarūs yra levandų mišiniai iš Provanso. Lietuvoje jau labai populiarūs macaroons desertai irgi yra prancūzų šedevras, patarčiau jums rinktis įvairių skonių turinčius Laduree ir Pierre Herme prekės ženklus. Mėgstantys gaminti turėtų įvertinti Prancūzijos Provanso žolelių mišinius, balzaminį actą, Bretanės regione populiarią specifinę jūros druską, Dižono garstyčias. Mados ir grožio mylėtojams galite parvežti įvairių kvepalų, aksesuarų, juvelyrikos dirbinių, o meno mylėtojai turėtų apsidžiaugti meno kūrinių kopijomis iš Luvro muziejaus. Šalyje esanti laiko juosta yra (GMT+1). Lietuvos Respublikos piliečiams vykstant į Prancūziją vizos nereikia. Taip pat LR piliečiai, šioje valstybėje gyvenantys ilgiau nei 90 dienų, turi užregistruoti savo gyvenamąją vietą atitinkamoje valdžios institucijoje bei gauti registracijos liudijimą. Remiantis Lietuvos nacionalinio visuomenės sveikatos centro pateikiama informacija, šiuo metu privalomų skiepų keliautojams, keliaujantiems į Prancūziją, nėra. Skiepai rekomenduojami dėl kitų galimų infekcijų: suaugusiems difterijos, stabligės revakcinacija.
Geriau susipažinti su kainomis, transportu ir nuomojamų butų kainomis gali būti naudinga, jei planuojama ilgesnė kelionė į Prancūziją. Lietuvos Respublikos garbės konsulai. Korespondencijai: B.P. Kkainos įprastai yra aukštesnės negu Lietuvoje, pragyvenimo kaina šalyje yra apie 30 % aukštesnė negu Lietuvoje. Nebrangiame restorane papietausite dviese už 30 eurų, vidutinio lygio restorane trijų patiekalų vakarienė dviems atsieis apie 70 eurų. Už nedidelį kapučino kavos puodelį mieste sumokėsite 3,20 eur, o mažą vandens buteliuką nusipirksite už 1,9 eur. Parduotuvėse daržovių ir vaisių kainos panašios kaip Lietuvoje, o už pieno produktus ir alkoholį sumokėsite kiek daugiau. Vietinio transporto vienkartinis bilietas kainuoja 1,8 eur, o mėnesio bilietas jums kainuotų 62 eurus. Jei norėtumėte išsinuomoti vieno kambario butą miesto centre mėnesiui jums reikėtų pakloti apie 750 eurų, už miesto centro - 590 eurų. Prancūzijoje leistinas alkoholio kiekis vairuotojui - 0,5 promilės.
PARYŽIUS. Paryžius - vos išgirdus žodį Paryžius, ausyse suskamba Joe Dassin daina “Les Champs-Elysées”, prieš akis iškyla romantiškasis Eifelio bokštas, pakvimpa šviežiai malta kava bei ką tik iškeptais sviestiniais rageliais... Paryžius - tai nuostabūs architektūros šedevrai, visame pasaulyje žinomi muziejai ir meno galerijos, stilingi butikai, snobiška paryžietiška elegancija ir lengva bohema. Paryžius - Prancūzijos sostinė, išsidėstęs abipus Senos upės. Tai vienas įtakingiausių pasaulio miestų. Jame įsikūrusios garsios tarptautinės organizacijos (UNESCO, Tarptautinio valiutos fondo Europos biuras, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir kt.); aukštosios mados (haute couture) namai (Chanel S. A., Louis Vuitton Malletier, Christian Dior S. A., Hermes International S. A. ir kt.). Prancūzijos sostinė neįsivaizduojama be aktyvaus kultūrinio gyvenimo, čia rasite ~ 300 meno galerijų, ~ 130 muziejų, ~ 120 teatrų, kasmet vyksta gausybė muzikos ir teatro festivalių. Oficiali šalies kalba - prancūzų. Šalyje atsiskaitoma Eurais. Arbatpinigiai nėra privalomi, jie paliekami tuo atveju, jei esate išskirtinai patenkinti aptarnavimu. Daugumoje parduotuvių, restoranų atsiskaitoma kortelėmis (didžioji dalis restoranų į sąskaitą įtraukia ~ 15 proc. Paryžiuje orai ganai permainingi. Apsidrausk prieš kelionę.
Skristi į Paryžių yra ne tik patogu, bet ir nebrangu. Paryžiuje yra du oro uostai, į kuriuos vykdomi skrydžiai iš Lietuvos. RER traukiniai. Iš 1, 2 ir 3 terminalų, traukiniai vyksta kas 10 - 15 minučių. Pasiekti reikiamą terminalą galima pėsčiomis arba nemokamu oro uosto transportu. RoissyBus autobusai. Kelionė iki Paryžiaus centro (Paris-Opera) trunka apie valandą. Bilietas į vieną pusę kainuoja ~ 13.70 Eur. Autobusai iš oro uosto išvyksta kas 15 minučių (nuo 6 val. iki 20:45 val.) ir kas 20 minučių (nuo 20:45 val. iki 00.30 val.). Yra du vietiniai autobusai, kurie veža iki miesto centro. 350 autobusas vyksta iki Porte de la Chapelle; 351 autobusas vyksta iki Place de la Nation. Patogiausias būdas vykti iš oro uosto yra taksi automobiliu. Kelionė iki miesto centro trunka apie pusvalandį, kainuoja ~ 50 - 55 Eur. Nuo 17 val. vakaro iki 10 val. ryto taikomas papildomas 15 proc. mokestis. Patogiausia vykti Shuttle of Paris - Beauvais Airport autobusais. Iš oro uosto autobusai išvyksta 20 min. po lėktuvo nusileidimo. Iš oro uosto galima vykti ir traukiniais (važiuojama iki Gare du Nord stoties). Kelionė trunka apie 1 val. 15 min. Patogu, bet brangu, vykti taksi automobiliu. Kelionė iki miesto centro trunka apie valandą - pusantros, kainuoja ~ 140 - 170 Eur. Nuo 17 val. vakaro iki 10 val. ryto taikomas papildomas 15 proc. mokestis.
Paryžius yra vienas iš daugiausiai viešbučių siūlančių miestų Europoje. Kaip gi išsirinkti geriausią variantą? Norintiems mėgautis aktyviu Paryžiaus centro gyvenimu, būti kuo arčiau svarbiausių lankytinų vietų, patariame rinktis nakvynę prie Senos upės, atkarpoje nuo Île de la Cité salos iki Eifelio bokšto. Jei svajojate apie bohetišką atmosferą, stilingas kavinukes, siauras gatveles - apsistokite žaviajame Monmartro rajone. Planuojantiems apsipirkti dizainerių parduotuvėse, vakarus leisti gurmaniškus potyrius siūlančiuose restoranuose, patiks prabangusis Sen Žermen de Prė rajonas. Viešbutis „Mercure Paris Centre Tour Eiffel“. Puiki viešbučio vieta, Eifelio bokštas vos už 2 minučių kelio pėsčiomis, netoli Trokadero rajono ir Senos upės. Tvarkingi kambariai, geri amerikietiški arba savitarnos pusryčiai, kuriais galima mėgautis terasoje. Viešbutis „Hotel Opera Maintenon“ - įsikūręs šalia Garnier operos teatro, netoli parduotuvių ir restoranų. Viešbutis „Holiday Inn Paris Notre Dame“ yra netoli Dievo Motinos katedros. Už 160 metrų yra metro stotelė. Tvarkingi kambariai, malonus personalas, gausūs savitarnos pusryčiai. Viešbutis „Le Relais Montmartre“ - butikinis viešbutis Monmartro rajone. Klasikinis interjero dizainas, elegantiška atmosfera, rafinuota aplinka, puikus aptarnavimas. Viešbutis „Hotel d'Orsay - Esprit de France“ įsikūręs XVIII a. pastate, netoli Orsė muziejaus (~ 160 metrų). Iki metro stotelės 300 metrų, nuo kurios tiesiogiai nuvažiuosite iki Eifelio bokšto, Monmartro rajono ir Versalio rūmų. Daugiau apgyvendinimo variantų galite rasti ir užsisakyti GRŪDOS internetinėje svetainėje.
Prancūzijos virtuvė laikoma viena geriausių pasaulyje. Didelis dėmesys skiriamas ne tik maisto produktų kokybei, gaminimo technikai, bet ir patiekimui bei puošybai. Ilgametes tradicijas turinti prancūzų virtuvė neįsivaizduojama be ypatingo skonio foie gras, sultingų kepsnių, įdarytų sraigių, burnoje tirpstančių sūrių, blynelių, kanelių ir, žinoma, kokybiško vyno, aukščiausios rūšies konjako bei šampano. „Le Relais de L'Entrecôte“. Norite aukščiausios kokybės kepsnių? Tuomet Jums čia! „Au Bourguignon du Marais“ - puikus Burgundijos regiono patiekalų ir vynų pasirinkimas!
Maisto kainos skiriasi priklausomai nuo to, kur Jūs valgote. Eifelio bokštas - Paryžiaus simbolis, prancūzų inžinieriaus Aleksandro Gustavo Eifelio bei jo komandos projektas, iki 1930 m. buvo aukščiausias pasaulio statinys (aukštis 300 m, su antenomis 324 m). Luvro muziejus - tai buvusi Prancūzijos karalių rezidencija, vienas garsiausių ir didžiausių meno muziejų pasaulyje (įkurtas 18 a. pabaigoje). Muziejaus kolekciją sudaro apie 300 000 meno vertybių, vienu metu eksponuojama apie 38 00...
tags: #prancuzijos #oro #uostas #virs #kelio