Mediniame namelyje - trys dviaukštės lovos. Tualetas ir bendra virtuvė - atskirame pastate. Bet vis tiek kempinge „Daugavas lokos“ iš anksto neužsisakius nakvynės vargu ar pavyktų rasti laisvų vietų.Šis kempingas ant Dauguvos upės kranto Latvijoje, netoli Daugpilio, iškilo per patį pandemijos siautulį - 2020-ųjų rugpjūtį ir toliau pamažu plečiamas.Naudojo medį ir metalą„Veiklą pradėjome kempinge pastatę 10 poilsiautojų namelių. Ties jais užpernai dar nebuvo terasų, bet pandemijos išvarginti žmonės būriais atvažiuodavo ilsėtis. Dabar terasos jau sukaltos, pastatyta bendram naudojimui skirta virtuvė. Daugiau nuotraukų (37) Kempingas „Daugavas lokos“ per pandemiją iškilo prie Dauguvos upės.A.Srėbalienės nuotr.
Jau esame įrengę viską, ko reikia ir keliaujantiems kemperiais, - išsiaiškinome, kokių sunkumų jiems kyla apsistojus nakvynei, nes nenorėjome padaryti klaidų“, - apie verslo pradžią prakalbo kempingo vadovas Andrejus Chrolovičius.Kempingas įsikūręs netoli Daugpilio ir Kraslavos, Slutiškių (Slutišku sādžas) kaimo kaimynystėje. Tačiau vos tik keliukas, vedantis į šį Dauguvos slėnį, išsuka iš miško, prieš akis išnyra išrikiuoti kreivasieniai kempingo nameliai. Kodėl tokia keista jų forma?„Esame Dauguvos nacionaliniame parke, netoliese - architektūrinio paveldo statusą turintis Slutiškių sentikių kaimas.Todėl projektuojant kempingą buvo nutarta statyti panašaus stiliaus, su gamta derančius namelius. Juos statant ir įrengiant nenaudota jokio plastiko, tik mediena ir metalas. Daugiau nuotraukų (37)
Pasak A.Chrolovičiaus, kadangi norinčių pailsėti kempinge žmonių pernai buvo daugiau nei vietos, teko įsigyti specialių palapinių - jos poilsiavietėse sparčiai populiarėja.A.Srėbalienės nuotr.Vaikų žaidimo aikštelėje įranga taip pat tiktai medinė. Ir greta esančiose ant terasų išskleistose palapinėse visi daiktai - patalynė, lovatiesės, kilimėliai - tik iš natūralių medžiagų“, - paaiškino Andrejus.
Panašu į ūkinius pastatusKempingo nameliai anaiptol nėra Slutiškių kaimo sodybų kopija. XVIII a. pabaigoje suręstoms valstiečių troboms būdingos tuometės gyvenamųjų namų statybos tradicijos. Kaimo pastatai - rąstiniai, gausiai dekoruotais langais ir durimis.Bet ši etnografinė ekspozicija po atviru dangumi kempingo sumanytojus pakurstė surėsti į ūkinius sodybų pastatus panašius namelius.„Kempingas atsirado ten, kur buvo šabakštynais apžėlęs laukas. Dabar sunku tuo patikėti, nors padirbėjome kaip reikiant“, - tikino A.Chrolovičius.
Palei Dauguvą išrikiuotoms palapinėms šis sezonas dar tik antras. „Tai lyg viešbučio kambariai gamtoje.Kadangi pernai norinčių pailsėti kempinge žmonių buvo daugiau negu vietos, įsigijome keturviečių bei šešiaviečių palapinių. Svečiams jos labai patiko, ko gero, dabar jų populiarumas poilsiavietėse sparčiai didėja“, - svarstė Andrejus.
Prie Gaujos - kurortas„Surengsiu specialų pirties ritualą. Jį užsakė mama ir dukra, kad atlėgtų jas kaustanti įtampa ir pagerėtų jų santykiai“, - link pirties stumdama alyvų žiedų bei vantų prikrautą vežimėlį paaiškino pirtininkė Ivita.Ji - ir psichologė, ir medicinos slaugytoja, todėl puikiai išmano pirties ritualų tradicijas ir jų įtaką žmonių savijautai.Vieta, į kurią ji tądien atvairavo automobilį, - ties Sigulda, Gaujos nacionaliniame parke esantis „Ziedlejas“ poilsio centras, arba vadinamasis gamtos SPA. Daugiau nuotraukų (37) „Surengsiu specialų pirties ritualą“, - link pirties stumdoma alyvų žiedų bei vantų prikrautą vežimėlį paaiškino pirtininkė Ivita.A.Srėbalienės nuotr.
„Ziedlejas“ šeimininkai jį vadina ir sveikatingumo kurortu, nes viską lemia poveikis, kurį žmonėms daro gamta, neįprasta nakvynės vieta, išpuoselėtas vaistažolių daržas ir, žinoma, pirties ritualai.Visa tai pagal savininkų sumanymą padėjo sukurti architektė Zanė Teterė-Sulcė ir jos vadovaujamos įmonės „Open AD“ komanda.„Sovietmečiu ši vieta priklausė Krimuldos moksliniam tiriamajam ūkiui. Tai buvo bandymų stotis - bitynas. Atkūrus nepriklausomybę žemė buvo grąžinta savininkams, iš jų ir nupirkau viską prieš dešimtmetį.Viskas čia buvo apleista, o tai, ką dabar mato lankytojai, yra mūsų sumanymas, kurį Z.Teterė-Sulcė pavertė realybe“, - sakė „Ziedlejas“ savininkas Maris Albertas (Maris Alberts, - latv.) Daugiau nuotraukų (37) Pasak M.Alberto, toks yra sumanymas - „Ziedlejas“ pirtims skirti daugiausia dėmesio.A.Srėbalienės nuotr.Kalbėdamas jis vis dangstė ranka vieną akį: „Ištino.“ Lyg tyčia susitikimo išvakarėse, kai Maris apžiūrėjo avilius, į voką caktelėjo bitė.
Šie namai - ne tik estetiniai grynas architektūros kūriniai: jų interjeras minimalizmas, bet funkcionalumas viršija pirmą įspūdį. Jie sukurti taip, kad skandinaviškam skoniui patiktų praktiškos detalės, transformuojamos erdvės, kuriose svetainė gali virsti miegamuoju, o virtuvė - patogia erdve ilgiems vakarams. Tačiau egzistuoja ir realūs iššūkiai nakvynės stiklineje aplinkoje: šildymo kokybė, natūrali aplinka ir laukiniai gyvūnai.
Nors dauguma įžvalgių keliautojų domisi galimybe pamatyti šiaurinę pašvaistę, realybė dažnai priklauso nuo oro sąlygų, debesų kiekio ir daugelio kitų veiksnių. Tiek „Ziedlejas“, tiek gretimos vietos siūlo daugiau nei tik nakvynę: pirties ritualai, natūralios augalų žaliavos ir stiklinių namelių misija skatinti ryšį su gamta. Tačiau svarbu suprasti, kad stikliniai namai nėra vien tik romantikos ir prabangos įsikūrimo simbolis; tai ir praktinė patirtis, reikalaujanti atsakingo požiūrio į saugumą, privatumo ir aplinkos kontekstą.
Stikliniai nameliai lapkričio mėnesių sniege ar vasaros šviesoje siūlo skirtingas patirtis: vienur suplanuotos kelionės su partneriu, kitur - su šeima ar net draugų su kompanija. Jie gali būti puiki alternatyva įprastiniam sausumos ar viešbučių nakvynei, kai norisi įsikurti gamtoje ir stebėti dangų pro stiklą. Tačiau reikia įvertinti, kad kai kuriose vietose šildymas gali būti pagrindinis išlaidų komponentas ir kartais tenka susitaikyti su tam tikrais komforto ribojimais, atsižvelgiant į regiono specifiką ir sezoniškumą.
tags: #stikliniai #namai #sveciams