Pastarąjį mėnesį esu pradėjusi nemažą krūvą knygų, tačiau dėl nuo karščio besilydančių smegenų nesugebėdavau apsistoti prie jų ilgiau, nepriklausomai nuo jų tematikos ar emocinio sunkumo. Penktadienį paėmiau „Keleivį“ su mintimi, kad pats metas kažką perskaityti iki galo. Vos per kelias savaites parašytame romane autorius pasakoja apie 1938-ųjų rudenį, kai dėl vykdytų pogromų žydas Otas Zilbermanas privalo bėgti iš namų ir slapstytis nuo pareigūnų. Įdomu, o tuo pačiu, sakyčiau, ir netipiška. Juk įprastai knygose apie Holokaustą, II pasaulinį karą, žydus randame personažus, kurių nuo pat pradžių gaila, dėl kurių ašaros varva, o kiekvieną neteisybę priimame itin asmeniškai. Tuo tarpu „Keleivis“ - visai kitoks. Pasakojime nėra manipuliacijų, stengimosi, kad skaitytojas neabejotinai pravirktų. Galbūt dėl to, kad istorija parašyta žydo būtent tais pačiais 1938-aisiais, tad ir jo rašymo tikslas nebuvo tiesiog paveikti emociškai. Be to, pagrindinis veikėjas - nemalonus, netgi erzinantis, labiausiai sukantis galvą dėl prarastų namų, verslo, pinigų (net ir suvokiant, kad tie pinigai nebūtinai jam atneš laisvę), o ne kaip išgyventi, susitikti su žmona, pabėgti. Ir vis dėlto. Į šias jo erzinančias savybes stengiausi pažiūrėti kitaip. Juk verslas, sudaromi sandoriai, santaupos buvo tai, kas jam šitiek laiko garantavo stabilumą, net jei paskutiniu metu jis (stabilumas) buvo tapęs iliuzija, tad nenuostabu, kad dabar jis vis gręžiasi į praeitį, į tai, kas tiek laiko jį saugojo. Nors veiksmas vyksta maždaug savaitę, skaitant atrodė, kad kur kas ilgiau. Kelionės, skambučiai, susitikimai, paties Oto pokytis sudarė kiek ilgesnio laikotarpio įspūdį, tačiau susikoncentravus į pačią situaciją, tai kaip ir savaime suprantama, kad kiekviena diena čia buvo itin svarbi, tad nei miegoti, nei atidėlioti susitikimų nebuvo kada. Autorius leidžia stebėti veikėją diena po dienos, tokį vos ne buitinį, iš kasdienybės momentų sudėliotą pasakojimą. Žinau iš tolimos gaidos. Jei turite ką plačiau parašyti.. Siūlome pasidairyti..Užgavėnių persirengėliai... Užgavėnių kaukės dažniausiai daromos iš medžio žievės, avikailio arba kitokio kailio, gyvulių kaukolių, vėliau iš popieriaus, kartono, ir kitų medžiagų. Ir paprastai kaukės turėdavo seno, negražau..
Kelionės ir kasdienio gyvenimo atspindžiai per literatūros prizmę
Romano pasakojime aktualu perceptuoti laiką kaip kasdienio gyvenimo ritmą, kai reiškiniai išsiskirsto į trumpus įvykių blokus, tačiau jų poveikis čia gali būti kur kas giliau įžvelgiamas. Šiame tekste matomi keli nuoseklūs motyvai: kelionės, susitikimai ir finansiniai pasikeitimai, kurių derinys kuria įspūdį apie sudėtingą laikotarpį ir veikėjo vidinį pasaulį. Autorius leidžia stebėti veikėją diena po dienos, ir nors veiksmas trunka trumpą laiką, pačios scenos sukuria ilgesnio laikotarpio įspūdį. Skaitant kyla klausimai apie tai, ką žmogus išlaiko savo identitete, kai prarandama namų erdvė ir finansinis stabilumas, ir kaip tai veikia jo santykį su praeitimi bei dabartimi.
Veikėjo portretas ir tyrimas per kasdienybę
Autorius stengiasi ne tik atskleisti išgyvenimo mechanizmus, bet ir pasiūlyti alternatyvų požiūrį į sukietėjusį, kartais net erzinantį personažą. Tokia perspektyva leidžia žiūrovui suvokti, kad pagrindinis veikėjas gali būti vertinamas ne tik kaip priešas ar kliūtis jo pačiam išlikimui, bet ir kaip žmogus su kompleksiomis, ribomis ir slapta morale. Pagrindinės problemos - prarasti namai, verslas, pinigai - tampa ne tik materialiais būdais išgyventi, bet ir simbolinėmis „turto“ ir „ tampa“ ribomis, kurias žmogus turi peržengti, kad galėtų tęsti savo gyvenimą.
Vydūno įtaka sveikos gyvensenos sampratai
Šioje dalyje perkeliamės į skirtingą, bet lygiavertį temų lauką: šventės, kultūros iniciatyvos ir žmogaus santykis su kūnu bei mityba. Literatūrinio pasakojimo lauke atsiranda ir istorijų apie kultūrą, ją kuriantį žmogų, jo atmintį ir visuomeninį poveikį. Pasakojimo centre - Vydūnas, kurio biografija ir idėjos buvo dėliojamos į Lietuvos moderniosios valstybės ištakas. Tekste aprašomas jo gyvenimo kelias ir principai, į kuriuos jis laikosi net ir sveikos gyvensenos kontekste, pabrėžiant griežtą dietą, vegetariškumą ir saikingą vartojimą. Tačiau svarbiausia - jo požiūris į žmogaus kūną kaip svarbų kultūrinės tapatybės elementą, įdiegiamas sveikatingumo ideologijos pamatas, kurį galima pritaikyti ir šiuolaikinėje visuomenėje.
Vydūno dieta ir gyvenimo būdas
Nuo džiovos ligos gydymo link, Vydūnas laikėsi griežtos dietos ir vegetariavimo principų. Nevartojo alkoholio. Nedarė sau jokių išimčių net pakviestas į svečius. Yra žinomas pasakojimas, kad klausiamas, kuo norėtų būti pavaišintas, paprašė tik riešutų ir virinto vandens. Ne kavos, ne arbatos - tiesiog gryno virinto vandens. Žinoma, valgė vaisius, uogas daržoves, iš augalinių produktų pagamintus valgius. Tačiau ir juos - saikingai.
Renginių kontribucija kultūros sklaidai
Iškilmingai ir savitai Vydūno gimimo 150-ąsias metines paminėjo 2018 m. birželio 12 d. Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ bendrijų nariai, susirinkę į senjorų Baltąjį pikniką prie sostinės Baltojo tilto. Visa šventės programa buvo skirta fiziniam aktyvumui ir sveikai mitybai skatinti. Tarsi pabrėždami šias šviesias Vydūno skelbtas idėjas, dauguma renginio dalyvių vilkėjo baltą aprangą. Iš toliau atrodė lyg Baltojo tilto aplinkoje būtų nutūpęs didelis baltų balandžių būrys.
Renginių organizavimas ir praktiniai aspektai
„Mes esame aktyvūs ir matomi, mokomės būti sveiki. Kurdami galimybę bendrauti tarpusavyje, keliame aukštyn savo Dvasią kaip stiprybės pagrindą, dalijamės meile ir džiaugsmu.“ Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilniaus bendrija, vadovaujama Vilijos Tūrienės, kartu su partneriais - Sveikatos puoselėjimo akademija, viešąja įstaiga „Pajautos grupė“ - parengė tokį šios šventės planą, kurio daugelis kitų organizacijų galėtų pavydėti. Jame numatytos ir įvairios pratybos. Jose dalyvavo visi susirinkusieji. Buvo surengta speciali mankšta, mokoma atlikti kūno masažą bei savimasažą, pademonstruoti įvairūs būdai, kaip galima gerinti savijautą. Ir apskritai daug dėmesio skirta visoms fizinio aktyvumo formoms, įskaitant bėgiojimą bei važinėjimą dviračiais. Pikniko dalyvius linksmino Alytaus liaudiškos muzikos kapela „Alyta“.
