Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus - etnokultūros, tradicinių papročių ir veiklos bei pramogų erdvė, supama šiuolaikinio miesto. Lankytojai čia gali išvysti atkurtą malūnininko trobą su etnografine ekspozicija ir restauruotą vienintelį Šiauliuose išlikusį XIX a. 2022 m. sodybą papildė atstatytas svirnas, perkeltas iš Medginų kaimo (Joniškio r.), 2023 m. jame įrengta etnografijos eksponatų atvirų saugyklų ekspozicija, pristatanti Šiaurės ir Vidurio Lietuvos XIX a. pab. - XX a. Ištisus metus sodyboje vyksta kasdienis malūnininko šeimos gyvenimas, malami grūdai, kepama duona, vedamos įvairios edukacijos ir ekskursijos. Kasdienybę paįvairina kartu su miesto bendruomene švenčiamos kalendorinės lietuvių liaudies šventės: Užgavėnės, Atvelykis, Kupolinės, Žolinė, Rudens lygiadienis.
Sodyba pritaikyta pažintiniam ir kultūriniam turizmui: lankytojų patogumui sutvarkyta teritorija, įrengta vaikų žaidimo ir automobilių stovėjimo aikštelės. Lankytojai, turintys judėjimo negalią, gali patekti į malūnininko namą. Už profesionalias fotosesijas galimas atsiskaitymas ir pavedimu, pervedant visą fotosesijos sumą tiesiogiai į muziejaus sąskaitą: Šiaulių „Aušros“ muziejus, Swedbank sąskaita LT36 7300 0100 0240 7530 ir būtinai nurodyti „ Už Fotosesiją, fotosesijos vietą, fotosesijos datą Ir užsakovo Vardo raidę, Pavardę“. Pvz.: Fotosesija, Ch. Fr. Edukacijos >>>Šeimos kortelės turėtojams, pateikus Šeimos kortelę, taikoma 50 proc. nuolaida muziejaus lankymui, 20 proc. 1991 m. sausio 13 d. Remiantis ŠAM direktoriaus 2019-11-26 įsakymu Nr. Žaliūkių malūnininko sodyba - etnokultūros, tradicinių papročių ir pramogų oazė, supama šiuolaikinio miesto. Atvykę į Šiaulius, lankytojai gali išvysti restauruotą Žaliūkių vėjo malūną su autentiška grūdų malimo įranga ir atstatytą malūnininko trobą.
Restauruotas vėjo malūnas - vienintelis Šiauliuose išlikęs XIX a. II p. Populiariausias Žaliūkių malūnininko sodyboje vykstantis edukacinis užsiėmimas - „Duonos kepimas“. Lankytojai sodyboje taip pat kviečiami marginti kiaušinių, pasigaminti Užgavėnių kaukių, išsikepti gimtadienio sausainių ir dalyvauti kituose smagiuose užsiėmimuose. Žaliūkių malūnininko sodyboje galima paragauti čia keptos ruginės duonos, sužinoti šimtametės duonos kepimo tradicijas, papročius ir ritualus, o taip pat susipažinti su XX a. pradžios buitimi. Įdomi ir Žaliūkių malūnininko sodybos istorija, tad kartu su malūnininku verta aplankyti nuo 1875 m. Skirta ikimokyklinio amžiaus vaikams, 1-12 kl. Grupės mokestis - 30 Eur (nuolaidos netaikomos), II-V po 17 val., VI po 16 val.
Malūną tuometiniame Žaliūkių kaime apie 1875-1880 m. pastatė Lietuvos vokietis Johanas Vilhelmas Danielis. 2008-2011 m. malūnas buvo restauruotas, atstatytas malūnininko gyvenamasis namas. Šiandien sodyboje vyksta pagrindinių lietuvių kalendorinių švenčių, tokių kaip Užgavėnės, Velykos, Žolinė, renginiai. Malūnininko troboje vyksta vienas iš populiariausių muziejaus edukacinių užsiėmimų „Duonos kepimas“. Edukacinio užsiėmimo kaina - 100 Lt (I-V po 17 val., VI-VII po 16 val. - 200 Lt) ir ekspozicijos lankymo kaina asmeniui - 4 Lt, su nuolaida - 2 Lt. Papildoma edukacinio užsiėmimo valanda - 100 Lt (I-V po 17 val., VI-VII po 16 val. +370 41 52 43 94, el. p. +370 41 43 36 80, el. p. +370 41 52 43 94, el. p. Daugiau informacijos www.ausrosmuziejus.lt NUOLAIDOS* Moksleiviams, studentams, pensininkams taikoma 50 proc. nuolaida muziejui lankyti, gido paslaugoms, edukaciniams užsiėmimams.* Ikimokyklinio amžiaus vaikai, vaikų namų auklėtiniai, neįgalūs asmenys, Lietuvos Respublikos muziejininkai, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariai, Šiaulių „Aušros“ muziejaus bičiulių klubo nariai, mokytojai, lydintys mokinių grupes, socialiai remtinų moksleivių grupės, pateikusios sąrašą, muziejų lanko nemokamai, kitoms paslaugoms taikoma 50 proc. Nuo 2011 metų, po intensyvių restauravimo darbų Žaliūkių malūnininko sodyba svetingai atveria vartus. Pučiant palankiam vėjui vėl sukasi senojo malūno sparnai, šiauliečius svetingai kviečia malūnininko troba.
Čia po daugelio metų vėl sklinda šviežiai iškeptos duonos kvapas. Prieš keletą metų Žaliūkių malūnas pradėjo sukti naują savo istorijos ratą. Žaliūkių malūnas pagrįstai nusipelnė istorikų, muziejininkų pagarbos ir miestiečių meilės. Jis yra vienintelis išlikęs ir saugomas medinės architektūros technikos paveldo objektas Šiauliuose ir pirmasis Lietuvoje grūdų apdirbimo istorijos muziejus. Šiaulių „Aušros“ muziejui malūnas priklauso nuo 1967 metų, kai jo likimui buvo iškilęs realus pavojus - jau visą dešimtmetį malūnas stovėjo neveikiantis ir apleistas. Buvusiame Žaliūkių kaime Lietuvos vokiečio Gustavo Danielio pastatytas ir jau apie 140 metų skaičiuojantis vėjo malūnas savitas išlikusia autentiška įranga, žavi malūnų statytojų, meistrų sugebėjimais, žiniomis ir išmone. Jau nebėra senosios malūnų meistrų kartos, nutrūko tradicija perduoti iš kartos į kartą vėjo malūnų statybos ir jų priežiūros patirtį. Šiandien visa malūno priežiūros našta užgulė muziejininkų pačius. Šiandien Žaliūkių malūno įrengimai paruošti darbui. Malūno ekspozicijoje kiekvienas žingeidus lankytojas turi galimybę išeiti tikrą malūnininkystės pradžiamokslį. Smalsumą ir fantaziją sužadina jau vien tik įrangos pavadinimai ir liaudiški jų vediniai, liudijantys ne tik malūno mechanizmo sudėtingumą, bet ir šiltą, sudvasintą žmogaus požiūrį į jį. Per keturis aukštus išdėstyti malūno įrengimai yra tarpusavyje susiję ir, vėjui padedant, mala grūdus. Žaliūkių malūno kepurė turi sukimo mechanizmą, tačiau dėl šalia nutiestos aukštos įtampos elektros linijos, malūnas gali malti tik pučiant vakarų vėjui. Malimo procesas atleidus sparnų stabdymo mechanizmą - „mešką“ arba „presą“.
Grūdai iš pirmo aukšto maišų pakėlimo mechanizmu per angą pakeliami į trečią aukštą. Čia grūdai pasveriami ir supilami į piltuvus - „kašes”. Pro angą grūdai subyra į antrame aukšte sukamas girnas. Girnos grūdus sumala, o miltai pro girnų angą byra į pirmąjį aukštą per medines rankoves - „aulus” - į užkabintus maišus. Atrodo, viskas paprasta, tačiau kiekvienas malūnas yra unikalus, turi tik jam vienam sukonstruotą technologinę įrangą. Malūnų konstrukcijos ir įrenginiai liudija meistrų nagingumą, sugebėjimą suderinti funkcinę jo paskirtį su praktiškumu bei ekonomiškumu.
Šalia malūno stovėjo dviejų galų malūnininko namas. Tiesiant Architektų gatvę, namas buvo nugriautas. 2011 metais jis buvo atstatytas kitoje sodybos vietoje. Atkurti pastatą leido išlikusi Žaliūkių malūnininko gyvenamojo namo fotografija ir Radviliškio rajone, Mockiškio kaime surastas labai panašus malūnininko namas. Statinį, savo išore primenantį XIX-XX amžius ir reprezentuojantį vieną iš to laikotarpio kaimiškos sodybos pastatų, muziejininkai pavadino Malūnininko troba. Senoji lietuvių architektūra visuomet „rėmėsi“ į sodybą kaip pagrindinę šeimos gyvenimo vietą.
Sodyba - tai pastatų, kiemo erdvių ir mažosios architektūros formų visuma, atspindinti regiono žmonių gyvenseną ir jos specifiką. Puoselėjamoje Malūnininko sodyboje didžiulį sodybos plotą (1,2 ha) papuošė gėlių darželis ir sodas, pastatyta medinė skulptūra „Ožys - suoliukas“, įrengtos žaidimų erdvės, supynės, karuselės ir kt. Daugiausia jaukumo ir gyvybės Žaliūkių malūnininko sodybai suteiks gyva etnokultūrinė veikla. Muziejininkai yra parengę ir vykdo interaktyvių pramogų ir kultūrinio laisvalaikio renginių programą.
„Šiame darbe, kurį ateitis tinkamai įvertins, pasitikime tik savo jėgomis ir visuomenės parama. Žaliūkių malūnininko sodyba - etnokultūros, tradicinių papročių ir veiklos bei pramogų erdvė, supama šiuolaikinio miesto. Lankytojai čia gali išvysti atkurtą malūnininko trobą su etnografine ekspozicija ir restauruotą vienintelį Šiauliuose išlikusį XIX a. 2022 m. sodybą papildė atstatytas svirnas, perkeltas iš Medginų kaimo (Joniškio r.), 2023 m. jame įrengta etnografijos eksponatų atvirų saugyklų ekspozicija, pristatanti Šiaurės ir Vidurio Lietuvos XIX a. pab. - XX a. Ištisus metus sodyboje vyksta kasdienis malūnininko šeimos gyvenimas, malami grūdai, kepama duona, vedamos įvairios edukacijos ir ekskursijos. Kasdienybę paįvairina kartu su miesto bendruomene švenčiamos kalendorinės lietuvių liaudies šventės: Užgavėnės, Atvelykis, Kupolinės, Žolinė, Rudens lygiadienis. Populiariausias Žaliūkių malūnininko sodyboje vykstantis edukacinis užsiėmimas - „Duonos kepimas“.
Lankytojai sodyboje taip pat kviečiami marginti kiaušinių, pasigaminti Užgavėnių kaukių, išsikepti gimtadienio sausainių ir dalyvauti kituose smagiuose užsiėmimuose. Žaliūkių malūnininko sodyboje galima paragauti čia keptos ruginės duonos, sužinoti šimtametės duonos kepimo tradicijas, papročius ir ritualus, o taip pat susipažinti su XX a. pradžios buitimi. Įdomi ir Žaliūkių malūnininko sodybos istorija, tad kartu su malūnininku verta aplankyti nuo 1875 m. Skirta ikimokyklinio amžiaus vaikams, 1-12 kl. Grupės mokestis - 30 Eur (nuolaidos netaikomos), II-V po 17 val., VI po 16 val.
Puikus suvenyras ir autentiškas reginys - malūno sparnai, gaunamų kvapų ir garso žaismas, kuris lydės lankytojus visoje kelionėje po sodybą. 2011 m. sodyba atvėrė duris po ilgo atstatymo, o dabar jos veikla įsisiūnė įnuošalus kasdienybės ritmą su edukacijomis, pasakojimais ir amatų įgūdžių demonstracijomis. Naujosios ekspozicijos ir senųjų pasakojimų dermė leidžia lankytojams suprasti vietinę tradiciją, jos vystymąsi ir jos įtaką regiono kultūrai.