Monika atvira - jos giminės prie švenčių stalo neklausia, kodėl ji pasirinko tokį gyvenimo būdą. Dėl vienos priežasties.„Jie mane matė žemiausiame taške, kai nebegalėjau su savimi susitvarkyti. Tačiau patirti įspūdžiai ir iššūkiai pakeitė jos gyvenimą iš esmes.Šiandien Monika prisipažįsta, kad būtent kelionės, nauji įspūdžiai ir didžiuliai išsikelti tikslai tapo jai vieninteliu išsigelbėjimu iš labai sudėtingos gyvenimo situacijos.
Net dešimt metų Monika sirgo valgymo sutrikimais. Jauna moteris patikina - bulimija, kuriai būdingi persivalgymo epizodai ir bandymai suvartoto maisto atsikratyti, yra sunki liga.„Daugiau nei 10 metų sirgau bulimija. Ko pasekoje susirgau ir depresija. Tiesiog nefunkcionavau nei vienoje gyvenimo srityje. Teko ir ligoninėje pagulėti. Laikinai atrodė, kad padeda, bet išėjus iš jos įvykdavo ligos atkrytis.“
„Jei ne dviratis, nežinau, kaip būtų pasibaigęs mano gyvenimas“, - sako pašnekovė. Monika universitete studijavo visuomenės sveikatą ir fizinį aktyvumą, tačiau prisimena, kad liga buvo taip užvaldžiusi jos kasdienybę, jog ne kartą teko stabdyti studijas, o dirbti taip pat nei Lietuvoje, nei užsienyje nesisekė. „Žinojau, kad man reikia kažkokių radikalių pokyčių, visiškai pakeisti aplinką, kad truputį mane supurtytų, atsirastų kažkokia kibirkštėlė. Noras toliau kažką daryti, gyventi, svajoti. Nes prieš tai tikrai buvau tiesiog mirus viduje, ir aplinkui tiesiog nieko nemačiau.Tai va, būtent dviratis ,tos kelionės padėjo iš to išlipti“, - pirmą kartą prisipažįsta internete turinį kurianti keliautoja. Teigiamas kelionių poveikis sveikatai dar labiau sustiprino Monikos norą gyventi būtent taip.
Kelionės dviračiu Monika pradėjo nuo Europos šalių. Pirmoji Monikos kelionė dviračiu buvo iš Lietuvos į Graikiją ir atgal, užtrukusi du mėnesius. Antrąsyk ji išvyko į Gibraltarą ir numynė 11,5 tūkstančių kilometrų. Trečioji - iki Armėnijos ir atgal, jau 14 tūkstančių kilometrų. Vėliau buvo aplankytas Iranas, Uzbekistanas, Tadžikija, Kirgizija, Indija, Nepalas. Dar vėliau - visa pietryčių Azija - Tailandas, Malaizija, Indonezija, Singapūras, Vietnamas ir taip toliau. Per trejus metus - 28 šalys ant dviračio. Prieš kurį laiką Monika dviračiu pervažiavo visą Australiją - kaip galime pajuokauti, tik 6000 kilometrų. O prieš beveik pusmetį Monika nuskrido į pietų amerikos pietus ir pradėjo savo naująją kelionę. Ji dviračiu keliaus per Pietų ir Šiaurės Amerikas.
Iš vidaus: kelyje besikeičiančios pamokos ir iššūkiai
„Tiesiog - dviratis padėjo išlipti iš tamsos. Kelionė tapo gydymu sielai, o nauji iššūkiai formuoja stipresnį žmogų“, - pasakoja Monika. Ji keliauja vienai, nors kartais kelias susivienija su kitais keliautojais. 2019 m. ji suprato, kad solo kelionės gali būti kelias į laisvę, augimą ir savęs pažinimą. „Solo kelionės gan netradiciniu būdu patapo geriausia gyvenimiška mokykla, išmoktos pamokos neįkainojamos.“
Laikas atidaro naujus horizontus: Pietryčių Azijoje ji rado pigų maistą, lankytinų vietų gausa, draugiškus žmones, o Laosas liko vienu iš pačių geriausių prisiminimų dėl gamtos grožio ir ramybės. Kambodža - Angkoro Vatas, Tailando - Railay paplūdomė, o Indonezija ir Singapūras paliko didelį įspūdį dėl regionų įvairovės. Tačiau kiekviena šalis turi ir savo iššūkių, kartais - pavojų, bet taip pat ir žmonių geranoriškumą.
Australija: dykumos, ilgos kelionės ir ramybė
Australija Monikos kelionėje įkvepia ramumu ir monotoniškumu: „Vienas greitkelis, kuris tęsiasi tūkstančius kilometrų, mindavau nuo ryto iki vakaro.“ Ji prisimena, kad dykumoje nėra šurmulio kaip miestų šurmulyje, tačiau tai daugiausia ramybė, kuri suteikė šaltą žvilgsnį į save. Ji sako, kad Australija jai buvo atgaiva po ilgo laikotarpio Pietryčių Azijoje, ir patiria, kad ten banaliai išmokai būti su savimi, miegoti lojaus tyloje, girdėti paukščius ir jausti vietinę pagalbą.
Kelionėje ji susidūrė su įvairiais iššūkiais: ant ratlankio skilimai, žema temperatūra, žemyn besileidžiantis oras ir kt. Tačiau ji sugeba išlikti ramiai, suprasti, kad viskas laikina ir greitai keičiasi. Australijoje ji atrado naujas kalbėjimo galimybes - įgūdžiai atsirado, o kartais atrodo, kad lietuvių kalba dabar skamba prasčiau.
Ką duoda kelionės ir ką jos keičia?
Kelionių patirtis Monikoje sužadino kalbėseną, jos gebėjimą bendrauti su skirtingais žmonėmis, tapo savęs pažinimo ir savęs gynimo šaltiniu. „Kelionės - pati geriausia mokykla. Nė vienoje institucijoje ir už didžiausius pinigus nebūčiau įgijusi tiek žinių ir išminties. Keliaudama daug išmokau apie psichologiją, gyvenimiškas tiesas, kiekviena diena tarsi gydanti terapija, medicina sielai.“
Ji ne tik įveikė šalies ribas; ji įkūrė ryšį su savo kasdienybe ir baimėmis, sugebėjo išmokti gyventi su neapibrėžtumu ir patirti laisvę. „Laisvė yra didžiausia vertybė. Jei nebūčiau laisvas, nebūčiau čia, kur dabar esu. O dviratis tikrai suteikia didžiulę laisvę.“