Planuojama, jog SGD terminalo laivas-saugykla pro Klaipėdos uosto vartus įplauks ankstų pirmadienio rytą - apie tikslesnį laiką visuomenė bus informuojama artėjant laivo atplaukimo dienai. Kruizinių laivų terminale bus keliama valstybės vėliava, laivą-saugyklą pasitiks Lietuvos kariuomenės kariai. Visi norintieji gyvai sutikti "Independence" laivą-saugyklą galės tai padaryti atvirose Klaipėdos uosto vietose.
Kaip ir kada pasitiks laivą bei kas dalyvaus ceremonijoje
Oficialioje laivo-saugyklos sutiktuvių ceremonijoje sveikinimo kalbą sakys Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Laivo-saugyklos atplaukimą taip pat pagerbs Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Estijos ir Latvijos Vyriausybių vadovai Taavi Roivas ir Laimduota Straujuma, Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis. Renginyje taip pat laukiama JAV Senato narių, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir kitų užsienio šalių ambasadorių, Europos Komisijos atstovų.
Struktūra ir technologiniai sprendimai
Terminalą sudaro trys pagrindinės dalys: plaukiojantis laivas-talpykla su dujinimo įrenginiu, speciali krantinė, reikalinga laivo švartavimuisi, ir aukšto slėgio dujų vamzdynas, sujungtas su magistraliniu dujotiekiu. Terminalą su sausuma jungiantis vamzdynas dar nėra baigtas, pirmosios dujos magistralinį dujotiekį pasieks laikinu vamzdžiu, nutiestu Kuršių marių dugnu. Laivo „Independence“ ilgis - 294 m (trijų futbolo aikščių ilgis), plotis - 46 m, aukštis - 47 m, greitis - 18 mazgų. Laivo statybai sunaudota 25 tūkst. tonų plieno. Laive sumontuotos 4 SGD laikymui skirtos talpyklos, kurių bendras pajėgumas siekia 170 000 kub. m. Jo sraigto skersmuo vienu metru didesnis už Puntuko akmenį - 8,7 metro. Dujų talpykloms užpildyti prireiktų vandens iš 69 olimpinių baseinų. Dujų pirkimo sutartis jau sudaryta su Norvegijos įmone Statoil. Ji terminalui tieks 540 mln. kubinių metrų dujų per metus, jų kaina priklausys nuo Didžiosios Britanijos dujų indekso. Pagal šį indeksą apskaičiuota dujų kaina šiuo metu siekia maždaug 1000 litų už tūkstantį kubinių metrų. Numatoma, kad pirmasis Statoil SGD krovinys į Klaipėdos terminalą bus pristatytas 2014 m. gruodžio pabaigoje, kad kitų metų sausio 1 dieną terminalas galėtų pradėti komercinę eksploataciją. Laivo nuoma Klaipėdos naftai per dešimtmetį atsieis apie 1,86 mlrd. litų. Norvegijos bendrovė „Hoegh LNG“ nuomos laivą su įgula bei teiks jo operavimo ir priežiūros paslaugas. Po dešimtmečio Klaipėdos nafta galės laivą išpirkti.
Ekonominės naudos ir derybų procesai dėl išpirkimo
Valstybei priklauso 72,32 proc. Gamtinių dujų tiekimo ir prekybos bendrovė „Litgas”; šilumos gamintojams ir Elektrėnų elektrinei jau paskirstė dujų kiekius, kuriuos bendrovės privalės nupirkti iš SGD terminalo. Daugiausiai dujų - 176,9 mln. kub. m - įpareigota nupirkti Lietuvos elektrinei Elektrėnuose valdanti „Lietuvos energijos gamyba”, AB „Vilniaus energija” (134,7 mln. kub. m) ir Kauno termofikacinė elektrinė (29 mln. kub. m). MAŽIAUSIAI - 3,9 tūkst. kub. m. Difersifikuoti dujų tiekimą pastatant SGD terminalą Seimas nusprendė 2007-ųjų sausį. Pagrindiniai ekonominiai uždaviniai buvo susiję su šio projekto finansavimu ir išpirkimo klausimu.
Nors išpirkimo klausimas yra aktualus, mes ieškome finansinio sprendimo. Tęsiamas paskolų pirkimas su bankais, refinansavimas nėra paprastas. Matome galimybę, kad būtų galima rasti su bankais koncepciją, kuri užtikrintų refinansavimą, ir dėl kurio tikimasi sumažinti tarifą 15-20 mln. SGD terminalo naudingas tarnavimo laikotarpis yra 30 metų. 10 jų Lietuva laivą nuomotųsi, o per likusius 20 sumokėtų likusią laivo vertę. Taigi pirmuosius 10 terminalo veikimo metų jo kaštai būtų dideli, o vėliau kristų. Jei būtų priimtas sprendimas dabar, visa ta suma būtų akumuliuojama į vieną sumą ir išdėliojama lygiomis dalimis 30-iai metų. Skolinimosi poreikis atsiranda, nes mes turėtume mokėti už nuomą, o iš tarifo gautume šiek tiek mažiau - 15-20 mln. eurų per metus mažiau. Tada atsirastų pinigų srautų trūkumas. Sunku detaliai kalbėti, buvo pirminiai pokalbiai su Europos Komisija, ieškant galimybių, kaip ji galėtų prisidėti prie laivo išpirkimo. Ieškoma būdų, ar būtų galima (gauti subsidiją - 15min), šiai dienai sunku pasakyti.
Techniniai ir ekonominiai skaičiavimai bei istorija
Pagal 2012 metų kovą pasirašytą sutartį su „Hoegh LNG“ už laivo nuomą per dieną mokama 189 tūkst. JAV dolerių (apie 168,55 tūkst. eurų), per metus - 68,9 mln. dolerių (61,446 mln. eurų), o per 10 metų - 689 mln. dolerių (apie 614,465 mln. eurų). Per devynis šių metų mėnesius planuojama išdujinti beveik 13 mln. MWh gamtinių dujų. M. Bartiškos teigimu, bus išnaudojama 60-70 proc. Planuojama, jog spalio 27 d. pro Klaipėdos uosto vartus įplauks Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivas-saugykla „Independence“. Tai bus istorinė diena Lietuvos valstybei, atversianti naują Lietuvos energetikos puslapį, o šalis užsitikrins alternatyvų dujų tiekimo šaltinį. Taip pat laivo nuomos klausimas buvo sprendžiamas su kitomis šalimis, o gruodžio 6 d. planuojama, jog Lietuva taps nuosavybe laivo.“
Nuo gruodžio 6 d. vieta - Lietuva - iškels Lietuvos vėliavą ant laivo, ir laivo registras pereis į Lietuvą. Gruodžio 6 d. Lietuva taps savininke laivo „Independence“. Taip pat informuojama, kad nuo to karto Lietuvos laivynas padidės 30 proc., vien tik įrašius vieną laivą į Lietuvos laivo registrą, o ant laivo plevėsuos Lietuvos vėliava. SGD terminalo eksploatacijos vadovas Rimas Rusinas pažymėjo, kad šiai dienai „Independence“ dirba 80-85 proc. našumu, kas atitinka optimalų darbo režimą. Per mėnesį terminalas gauna 3-4 kroviniai, su kuriuo susijusios užduotys įgulai ir perkrovoms.
Terminals ir regioninė svarba
Nuo terminalo veiklos pradžios Klaipėdos uoste apsilankė 79 skirtingi SGD gabenantys laivai-dujovežiai. Daugiausiai dujų atgabenta iš Norvegijos ir JAV. Dujos atkeliavo ir iš egzotiškų Afrikos šalių: Trinidado ir Tobago, Nigerijos, Egipto, Pusiaujo Gvinėjos, Alžyro. Klaipėdos SGD terminalas dirba be saugos incidentų 3650 dienų. Terminalu naudojasi penkios valstybės - Lietuva ir kitos Baltijos jūros regiono šalys - Lenkija, Latvija, Norvegija ir Estija. Daugiau nei pusę pajamų SGD terminalas surenka iš užsienio klientų. Kiekviena SGD terminalu besinaudojanti įmonė moka išdujinimo paslaugos mokestį. KN Energies skaičiavimu, nuo SGD terminalo veiklos pradžios Lietuva kasmet vidutiniškai sutaupo apie 166 mln. eurų. Šiuo metu SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ yra registruotas Singapūro laivų registre ir turi šios šalies vėliavą. Gruodį Lietuvai perėmus laivą savo nuosavybėn bus iškelta Lietuvos trispalvė.
Pirmadienio rytą būrys uostamiesčio gyventojų tapo istorinio įvykio liudininkais - vos prasidėjus darbo dienai pro Klaipėdos jūrų uosto vartus įplaukė suskystintųjų gamtinių dujų laivas-saugykla "Independence". Įplaukiantį laivą Kruizinių laivų terminale sveikino ne tik paprasti klaipėdiečiai, bet ir gerai žinomi politikai. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ryte neslėpė džiaugsmo, kad visai šaliai svarbus objektas dislokuotas būtent uostamiestyje. Klaipėdos uoste tuo metu buvo sustabdytas laivų eismas, neplaukiojo net keltai. Per pusketvirtų metų Lietuva, niekieno nepadedama, įgyvendino išskirtinį projektą, kurio vertė siekia 500 mln. Dolerių. "Daugiau niekas negalės mums diktuoti dujų kainos arba pirkti mūsų politinės galios." tai buvo viena atsakingiausių mūsų vyriausybės darbo užduočių. Nuoširdžiai dėkoju technikų ir statybininkų komandai, kurie čia dirbo 24 val. Už SGD laivo nuomą per dieną "Klaipėdos nafta" mokės 189 tūkst. JAV dolerių (apie 517 tūkst. litų), per metus - 68,9 mln. dolerių (186 mln. litų), o per 10 metų - 689 mln. dolerių (apie 1,86 mlrd.). "Independence" galės 90 proc. D.Grybauskaitė užtikrino, jog dvi likusios regiono šalys gali visiškai pasikliauti naujuoju Lietuvos terminalu. Planuojama terminalo darbo pradžia - gruodžio 3-iąją. Jau šiandien prasidės terminalo tikrinimo darbai. Apie 8 val. į uostą įplauks dujų atgabensiantis laivas "Golar Seal", kurio ilgis siekia 280,6 m, o plotis - 43,4 m. Numatyta, kad jis atgabens apie 107 kub.
tags: #independence #laivo #atvykimas