Susisiekimo lėktuvas, Kauno aerodromas, 1921 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1918 metais, aviacija tapo vienu iš modernios valstybės simbolių. Jau XX a. 3-iajame dešimtmetyje Panevėžio apylinkėse buvo surengti pirmieji demonstraciniai skrydžiai. Jie sulaukė didelio vietos gyventojų dėmesio - lėktuvo pasirodymas danguje buvo laikomas didžiule švente ir pažangos ženklu. Nors pagrindinė Lietuvos karo aviacijos bazė tuo metu buvo įkurta Kaune, iš Panevėžio kilę jaunuoliai aktyviai stojo į Karo aviacijos mokyklą, kur tapo mechanikais, lakūnais ar instruktoriais. Kai kurie jų vėliau dalyvavo tarptautinėse oro šventėse ar tarnavo Lietuvos kariuomenėje kaip pilotai. Tarpukariu Panevėžyje formavosi ir aviacijos mėgėjų bei technikos entuziastų būreliai, ypač tarp gimnazistų. Mokiniai konstruodavo paprastus lėktuvų modelius, gilinosi į aerodinamikos pagrindus, domėjosi skrydžių mechanika. Lietuvos šaulių sąjunga tarpukariu aktyviai skatino patriotinį auklėjimą, kurio dalimi tapo ir aviacija. Panevėžio šauliai prisidėjo prie aviacijos populiarinimo, organizuodavo paskaitas apie skrydžius, techniką, mechaniką. Tarpukario Panevėžyje aviacija buvo suvokiama kaip techninės pažangos, valstybės stiprumo ir vakarietiškos kultūros dalis. Nors mieste nebuvo įkurta nuolatinė oro uosto ar karo aviacijos bazė, Panevėžys aktyviai dalyvavo šalies aviacinėje kultūroje, o jo gyventojai įsitraukė į šios srities plėtrą per švietimą, tarnybą ar mėgėjišką veiklą.
Panevėžio aeroklubo šaknys ir raidą skatinusios veiklos
Panevėžio aeroklubo istorija prasidėjo 1930 m. rugsėjo 29 d., kai Panevėžyje buvo įsteigtas Lietuvos aeroklubo Panevėžio skyrius. Šio skyriaus pirmininku tapo apskrities viršininkas Antanas Staškevičius. Tai buvo reikšmingas žingsnis miesto aviacinei raidai, nes Panevėžys tapo vienas iš pirmųjų miestų Lietuvoje, kuriame sistemingai pradėta plėtoti civilinė ir sportinė aviacija. Klubas organizavo: sklandymo mokymus, techninius būrelius jaunimui, aviacijos šventes, kuriose dalyvaudavo žymūs šalies pilotai, parodomuosius skrydžius, kurie skatino visuomenės susidomėjimą aviacija. Antrojo pasaulinio karo metais, keičiantis okupacijoms, klubo veikla nutrūko. Sovietų okupacijos metais buvusi klubo infrastruktūra perimta karinėms reikmėms, o civilinė aviacija - griežtai kontroliuojama. Pokariu, apie 1950 m., Panevėžyje veiklą pradėjo sovietinis aeroklubas, kuris priklausė DOSAAF (Savanoriškoji draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti). Čia buvo vykdomi: parašiutininkų ir sklandytojų mokymai, aviacinės sporto varžybos, techninės jaunimo mokyklos (pvz., lėktuvų modeliavimo būreliai). Aeroklubas tapo jaunimo techninio ugdymo ir fizinio pasirengimo centru.
1953 m. Panevėžio miesto valdantieji pritarė Pabaltijo karinės srities ir Lietuvos avialinijų vadovybės siekiui įrengti civilinį aerodromą Panevėžio rajone. Tam tikslui iš miesto fondo nutarta skirti 32,5 ha žemės sklypą. Tuometinėje vietinėje buvo rašyta, kad iš Panevėžio gyventojai gali nuskristi į tolimiausius Sovietų Sąjungos kampelius, tačiau į Vakarų šalis skristi nebuvo leidžiama. Žinoma, skraidyti po plačią Sovietų Sąjungą buvo galima tik su persėdimais. Taip pat panevėžiečiai iš šio aerodromo galėjo nuskristi į Vilnių, Palangą, Telšius, Biržus. Iš Stetiškių oro uosto kasdien išvykdavo lėktuvai du kartus į Biržus, tris kartus į Vilnių, du kartus į Palangą. Skrisdamas į Palangą lėktuvas nusileisdavo ir Šiauliuose. Skrydis iš Panevėžio į Palangą užtrukdavo 1 val. 20 min. 1960 m. Panevėžio oro uosto pastangomis buvo pervežti 1597 keleiviai. 1961 m. - 1730 žmonių. 1966 m. oro transportu pasinaudojo 3226 keleiviai - kas dvidešimtas miesto gyventojas. Aikštelė per dieną priimdavo aštuonis lėktuvus, jais galėjo išskristi 50 panevėžiečių. 1970 m. vietinės oro susisiekimo linijos buvo gana populiarios, todėl plečiamos. Tačiau paskutinį kartą 49 keleiviai iš Stetiškių oro uosto į dangų pakilo 1977 m. Iš Stetiškų oro uosto transportiniais lėktuvais į Sovietų Sąjungos gilumą gabenta įvairi Panevėžio įmonių produkcija. Lėktuvais daugiausia gabeno „Lietkabelio“, „Ekrano“, Tiksliosios mechanikos, Autokompresorių ir kitos miesto įmonės. Kroviniai skraidinti į pramoninius Sovietų Sąjungos miestus: Vladivostoką, Chabarovską, Petropavlovską, Ufą, Krasnojarską, Irkutską, Leningradą, taip pat į keletą Centrinės Europos miestų. Šiuo metu buvusiame civiliniame Stetiškių aerodrome veikia Panevėžio aeroklubas. 1991 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, aeroklubas atgavo savarankiškumą. Įregistruotas kaip VŠĮ Panevėžio aeroklubas ir ėmėsi atkurti civilinės, sportinės ir edukacinės aviacijos tradicijas. Panevėžio aeroklubas šiandien yra: vienas iš aktyviausių regioninių aeroklubų Lietuvoje, aviacijos edukacijos centras, kultūrinės atminties puoselėtojas, dalyvaujantis renginiuose, parodose, minėjimuose, vieta, kur susitinka istorija ir technologijos - čia orlaivių istoriją gali atrasti tiek moksleivis, tiek būsimas pilotas. 2020 m. klubas minėjo 90-ies metų jubiliejų, kurio metu vyko aviacijos šventė su skrydžiais, demonstracijomis ir istorinės technikos paroda.
Pajuosčio aerodromas: istorija, paslaptys ir tęstinumas
Nuotraukoje - buvusios Lietuvos kariuomenės kareivinės Pajuostyje 1941 m., lėktuvas SB-2. Pajuosčio aerodromas, esantis netoli Panevėžio, - vienas iš seniausių ir reikšmingiausių aviacinių objektų Aukštaitijoje. Jo pradžia siekia tarpukario laikotarpį, kai vis aktyviau imta organizuoti civilinės ir sportinės aviacijos veiklą regionuose. Nors tarpukariu aerodromas dar buvo kuklus, čia jau vykdavo sklandymo treniruotės, demonstraciniai skrydžiai, veždavo atvykstančius pilotus iš kitų Lietuvos miestų. 1939 m. Po Antrojo pasaulinio karo, Lietuvai patekus į Sovietų Sąjungą, Pajuosčio aerodromas buvo perimtas karinės aviacijos reikmėms. Jame įsikūrė Sovietų armijos karinis dalinys. Pajuostis tapo uždaru kariniu objektu, kuriame buvo dislokuoti kariniai orlaiviai, vykdoma lakūnų ir oro desanto rengyba. Į aerodromo teritoriją patekti civiliams buvo draudžiama. Čia buvo dislokuotas bombonešių aviacijos pulkas (vėliau reorganizuotas į karinės transporto aviacijos). Apie čia vykusią veiklą mažai buvo viešinama, tačiau žinoma, kad aerodrome bazavosi karinės transporto aviacijos padaliniai, o aplinkiniams gyventojams jis kėlė ir susidomėjimą, ir baimę dėl jo strateginės paskirties. Šį aerodromą nuolat gaubė slaptumo skraistė. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m., buvęs karinis aerodromas perduotas Lietuvos valstybei. Jau 1991 m. čia atnaujino veiklą Panevėžio aeroklubas, kurio nariai pradėjo rengti parašiutininkus, pilotus, gliderių (sklandytuvų) ir ultralengvųjų orlaivių entuziastus.Per kelis dešimtmečius Pajuosčio aerodromas virto regioniniu sportinės ir mėgėjiškos aviacijos centru, kuriame: rengiami skrydžių kursai, vyksta aviacijos šventės ir parodomosios programos, organizuojamos jaunimo stovyklos ir edukaciniai užsiėmimai, veikia parašiutininkų klubai ir sklandymo mokykla. Šiandien Pajuosčio aerodromas yra viena iš nedaugelio aktyviai veikiančių aviacijos bazių šiaurės Lietuvoje. Jis tarnauja ne tik kaip treniruočių bazė, bet ir kaip aviacijos tradicijų saugotojas, yra neatskiriama Panevėžio kultūros ir tapatybės dalis, teikia techninio ir pilotavimo ugdymo galimybes jaunimui, prisideda prie regioninio turizmo ir švietimo plėtros. Pajuostis yra įtrauktas į valstybės civilinių aerodromų sąrašą. Čia dažnai vyksta Lietuvos parašiutų sporto čempionatai.
Įstros aerodromas: sėkmės keliai skrydžių mokyklose ir legendos
Įstros aerodromas. Prieš kelis dešimtmečius Įstros aerodromas buvo vienas iš daugelio, iš kurių Lietuvoje kildavo įvairius chemikalus laukuose barstantys lėktuvai. Apie 1990-uosius šiame aerodrome jau tuo metu garsūs lakūnai Vytautas Lapėnas ir Jurgis Kairys sumanė įrengti skraidymo mokyklą. Lakūnų keliams išsiskyrus vieninteliu jo savininku liko Vytautas Lapėnas. Jo rūpesčiu chemijos sandėlis buvo perdirbtas į angarą, aerodromo teritorijoje pastatyta keletas skrydžiams vykdyti reikalingų pastatų. Pradėtos rengti aviacijos šventės. Šiame aerodrome 2002 m. Nors aerodrome buvo sukurta puiki bazė, įrengtas viešbutis ir mokymo klasės, nušalintojo prezidento Rolando Pakso didžiausiam rėmėjui J. Borisovui pradėjus diktuoti savo valią, V. Lapėnas iš veiklos pasitraukė. Legendinis lakūnas Vytautas Lapėnas, suteikęs sparnus daugeliui žmonių, tapęs tikru Mokytoju, savo asmeninių savybių ir ypatingų gabumų dėka yra žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. 2008 metų sausį skrydis malūnsparniu Rojūnų aerodrome V. Po lakūno žūties Įstros aerodrome šurmulys aprimo. Nebeliko ten vis besisukiojančių pilotų, prieigose stovinčių automobilių, o šalia pakilimo tako - orlaivių. Šiuo metu aerodromas gyvas kaip niekada. Čia kasdien sukiojasi instruktoriai ir būsimieji pilotai iš visos Europos. Vasaros sezonu kiekviena giedra, mažai vėjuota diena jiems yra aukso vertės. O ir rajonui bei miestui tai į naudą. Skraidymo sezono metu būrys būsimų pilotų ieško kur gyventi, dairosi pramogų.
Rojūnų aerodromas: mokyklos, renginiai ir tarptautiniai iššūkiai
Rojūnų aerodromas, esantis Panevėžio raj. ~16km atstumu į pietvakarius nuo Panevėžio miesto centro, įregistruotas 2005 metais. Įsikūręs vaizdingoje vandens telkinio pakrantėje, 800m ilgio gruntinis takas yra neatsiriama Rojūnų dvaro ir ekologinio kaimo turizmo komplekso dalis. Šiuo metu Rojūnų aerodrome veikia malūnsparnių pilotų ruošimo mokykla „Žmogus paukštis“. Ji rengia - malūnsparnių pilotus bei instruktorius. Rojūnų dvaro patalpose organizuojami įvairūs seminarai, kursai, susirinkimai, šventės. Iš pažiūros kukliai atrodantis aerodromas atlaikė ne vieną rimtą išbandymą, didžiausias jų 2009 metais įvykęs Pasaulio akrobatinio skraidymo čempionatas.
Įdomus kelias į Kauną: pramogos, šventės ir tarptautiniai akcentai
Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos edukacijos, Kauno kultūros centro kūrybinės dirbtuvės, Lietuvos aviacijos muziejaus edukacijos ir parasparnio simuliatorius, Moksleivių techninės kūrybos centro dirbtuvės, VŠĮ Kultūros gija edukacija „Dangaus pilotai: medžiaginių lėlyčių kūryba", Lietuvos inžinerijos kolegija su autosporto komandomis - LIK Racing Division, LIK Drift Team ir LIK Moto Team. Kauno aviacijos šventė - vienas ryškiausių, ilgametes aviacijos tradicijas puoselėjančių renginių Lietuvoje. Ji kasmet vyksta istoriniame S. Dariaus ir S. Šventė suburia profesionalius pilotus, parašiutininkus, aviacijos komandas ir technikos ekspertus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių. Tai renginys, kuriame galima iš arti pamatyti aviacinės technikos raidą, susipažinti su padangių asais ir dalyvauti įvairiose edukacijose. LIEPOS 25 D. S. Dariaus ir S. Liepos 25 dieną nuo 14 val. iki 22.30 val. 60-ojo Geležinkelio stotis - S. Dariaus ir S. Autobusai važiuos M. K. I. nuo 14 val. iki 22.30 val.
Aviacijos šventė Kaune: istoriniai garsai ir tarptautinė scena
1933 m. liepos 15 d., sumanę perskristi Atlanto vandenyną ir pasiekti Kauną, patyrę lakūnai S. Darius ir S. Girėnas leidosi į iki tol dar nepatirtą žygį. Lakūnas-bandytojas, vienintelis lietuvis kosmonautas. Atlikdavo aukščiausio sudėtingumo, skrydžius. Dalyvavo MiG-29 naikintuvo bandymuose. Mokėjo valdyti 57 tipų lėktuvus ir turėjo didesnį nei 4000 val. skrydžio stažą. D.Išganaitis buvo Lietuvos akrobatinio skraidymo rinktinės narys. Iki žūties jis vadovavo Vytauto Lapėno skraidymo mokyklai, įsikūrusiai Panevėžio rajone, Paįstryje. Viktoras Ramonas kartu su kitu Kauno aeroklubo lakūnu Gintautu Staniuliu dvimotoriu lėktuvu pakartojo legendinį skrydį - perskrido Atlantą ir sėkmingai nusileido Niujorke. Gimė ir užaugo Pasvalyje. Studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar VGTU), kurį baigė su pagyrimu. Buvo vienas iš “Įstros aerodromo” įkūrėjų, artimas žymaus aviatoriaus V.Lapėno bičiulis. Norinčius pajusti skrydžio malonumą ir pasigrožėti nuostabiais Panevėžio apylinkių vaizdais. Tai galimybė susipažinti tiek su senosios Kinijos, Japonijos įspūdingais porceliano gaminiais, tiek ir su geriausiais Europos manufaktūrų, pradedant Meiseno, KPM - Karališkoji Porceliano manufaktūra (Berlynas), Fiurstenbergo, Frankentalio, Nimfenburgo, Valendorf, Volksted, Sitzendorf ir kitais Vokietijos gamintojais, o taip pat ir Austrijos, Anglijos, Prancūzijos, Čekijos, Italijos, Ispanijos, Danijos ir kt. Europos šalių. Laikmetis apima nuo XVIII a. Nuostabaus grožio rankomis tapytos ir auksuotos vazos, šviestuvai, didelės ir mažos figūrų kompozicijos, baltos biskvito (neglazūruotas porcelianas) didelės ir mažos figūros bei kompozicijos. Porceliano gaminių stilių įvairovė nuo imari (japonų), baroko, rococo, ampyro, klasicizmo, artdeco, artnuovo iki modernizmo, post modernizmo. Taip pat ekspozicijoje pamatysite XIX a. prancūzų Napoleon III stiliaus baldus, tapytas rankomis vitrinas, rankų darbo ąžuolinius kabinetinius baldus ir kt.
Panevėžio kultūros ir pramogų programos miesto gimtadieniui
Nustebins gausi ir įvairi XIX - XX a. Panevėžys penktadienį pradės švęsti 519-ąjį miesto gimtadienį. Pramoninį turizmą siekiantis vystyti Panevėžys siūlys pasidairyti po miesto pramonę. Siaurukas pakvies į edukacinę kelionę, taip pat numatomos ekskursijos Kraštotyros muziejuje, Sigito Stankūno menų namuose, J. Šeštadienį mieste bus atidaryta edukacinių programų ir kūrybinių dirbtuvių alėja. Visas tris dienas J. Taip pat rengiamas tarptautinis galiūnų turnyras ir dziudo festivalis, Lietuvos automobilių čemponato IV etapas, futbolo, šašių, irklenčių ir baidarių varžybos bei kt. Per gimtadienio šventę pirmą kartą Panevėžyje bus įvertintos geriausios bendradarbiavimo iniciatyvos.
Paskutinį liepos šeštadienį Kauno S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas taps didžiausiu traukos centru. Lėktuvo „ANBO“ kūrėjams pagerbti dedikuotoje aviacijos šventėje Aleksoto padanges raižys Lietuvos, Latvijos, Jungtinės Karalystės, Austrijos ir Suomijos pilotai, gyventojų lauks kvapą gniaužiantys lėktuvų pasirodymai, parašiutininkų šou. Pramogų netrūks ir ant žemės - koncertai, Lietuvos kariuomenės bei sąjungininkų karo technikos ekspozicijos, pramogos ir edukacijos visai šeimai. Kauno miesto savivaldybės nuotr./Aviacijos šventės Kaune akimirkos
Sugrįžta legendiniai „Oro banditai“ „Kaunas ir aviacija - neatsiejami. Čia prasidėjo svarbi Lietuvos aviacijos istorijos dalis, o S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas iki šiol išlieka vieta, kur gyva mūsų šalies skrydžių tradicija. Kasmet siekiame, kad Aviacijos šventė augtų, stebintų ir į Kauną atvežtų tai, ko Lietuvos padangėje kasdien nepamatysi. Šiemet žiūrovų laukia išskirtinė tarptautinė programa, istoriniai orlaiviai ir įspūdingi sutemų šou. Kviečiu liepos 25-ąją susitikti Aleksote ir visa tai pamatyti savo akimis“, - Kauno savivaldybės išplatintame pranešime spaudai sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Šventė oficialiai prasidės 15 val. Į Kauno padangę kils po daugelio metų vėl susibūrę „Oro banditai“ - Jurgis Kairys, pasaulio akrobatinio skraidymo čempionas Ramonas Alonso iš Ispanijos bei pilotai iš Rumunijos Ioanas Postolache ir Danas Stefanescu. J.Kairio sukurta tarptautinė akrobatinio skraidymo grupė aviacijos pasaulyje išgarsėjo netradiciniais, dinamiškais ir teatrališkais pasirodymais. Kitaip nei tradicinės akrobatinės grupės, siekiančios idealios simetrijos ir tikslios rikiuotės, „Oro banditai“ renkasi netikėtumą, skirtingų orlaivių sąveiką ir kiekvieno piloto individualų stilių. Artimi manevrai, staigūs posūkiai ir netikėti elementai jų pasirodymą paverčia savotišku aviatorių spektakliu danguje. Nuo istorinių orlaivių - iki NATO naikintuvų. Visą popietę ir vakarą aerodromo padangėje vienas kitą keis aukštojo pilotažo meistrai iš Lietuvos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Rumunijos, Ispanijos, Italijos ir Graikijos. Žiūrovai išvys legendinį amerikiečių naikintuvą „P-51 Mustang“, istorinį bombonešį „Douglas A-26C Invader“ ir kitus išskirtinius orlaivius. Savo meistriškumą demonstruos J.Kairys, Igoris Lobanovas, Arturas Kielakas, Lukaszas Czepiela ir kiti pasaulinio lygio pilotai. Ypatingą vietą programoje užims istorinio lėktuvo „Bellanca CH-300 Pacemaker“ ir akrobatinės grupės „ANBO“ pasirodymas. Kauno padangėje taip pat numatytas NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančių naikintuvų skrydis. Kauno miesto savivaldybės nuotr./Aviacijos šventės Kaune akimirkos
Vienu ryškiausių šių metų reginių taps švedų pilotų Suso Jano Hedéno ir Jacobo Holländerio šou „Ragnarok“, kuriame susijungs akrobatiniai skrydžiai ir kvapą gniaužianti akrobatika ant skrendančio lėktuvo sparno. Dar vieną išskirtinį pasirodymą surengs „Red Bull“ atletas, motorizuoto parasparnio pilotas Dimitris Kolliakos iš Graikijos. Pramogos ant žemės - lankytojai galės iš arti susipažinti su Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų veikla ir naudojama technika. Ekspozicijoje bus galima apžiūrėti sraigtasparnius, transportinius orlaivius, oro erdvės stebėjimo sistemas, gelbėjimo bei remonto techniką, dronus, lengvąją ginkluotę ir šarvuotus visureigius. Mažųjų ir šeimų lauks kūrybinės dirbtuvės, edukacijos ir kitos pramogos. Muzikinę programą papildys Raigardo Tautkaus Kauno šampaninis choras ir grupė „Šeškės“, o šventės kulminacija taps du sutemų pasirodymai. 22 val. Kauno padangę nušvies pagrindinės vakaro žvaigždės - „Oro banditai“ su J.Kairiu. Grupės pilotai į dangų kils skirtingais akrobatiniais orlaiviais - J.Kairio sukurtu ir patobulintu „Juka“, dviem „Su-29“ bei „Yak-50“. Šventės vakarą užbaigs įspūdingas švedų „Ragnarok“ komandos sutemų pasirodymas.
tags: #lektuvu #sou #panevezyje