Apie pirmąjį lietuvių skrydį per Atlanto vandenyną sukurta daug pasakojimų ir net dainų. Lakūnai įveikė Atlantą, bet Kauno taip ir nepasiekė. 1933 m. liepos 15 d. Steponas Darius ir Stanislovas Girėnas lėktuvu „Lituanica“ iš Niujorko oro uosto pakilo į kelionę per Atlanto vandenyną. Galutinis tikslas buvo Kaunas, tuometė Lietuvos sostinė. Nors Atlantą perskrido sėkmingai, liepos 17 d. lėktuvas sudužo Vokietijoje. Abu lakūnai žuvo. Mažai kas žino, bet lakūnai su savimi gabeno oro pašto siuntinį, kuris vėliau buvo rastas šalia lėktuvo nuolaužų.
Skrydžio įkvėpėjas ir komanda
Skrydžio sumanytojas buvo S. Darius - profesionalus lakūnas, Jungtinėse Amerikos Valstijose įsteigęs aeroklubą ir aviacijos mokyklą.1927 m. Paryžiuje jis stebėjo Charleso Lindbergho, pirmą kartą perskridusio Atlanto vandenyną be sustojimų, sutikimą. Šis skrydis įkvėpė S. Darių pakartoti pavojingą kelionę. Tačiau sumanymui įgyvendinti reikėjo antro lakūno. Juo tapti sutiko puikiai aviacijos techniką išmanęs Stanley Girchas, mums žinomas kaip S. Per Atlantą skristi nuspręsta civiliniu vienmotoriu lėktuvu „Bellanca J-6 CH 300 Pacemaker“. Jį lakūnai nusipirko iš santaupų ir žmonių suaukotų lėšų. Lėktuo buvo rekonstruotas ir pritaikytas skrydžiui: įmontuotas galingesnis variklis, ilgesni sparnai, padidintas degalų bakas.
Ką įsidėjo į kelionę
1933 m. gegužės 6 d. Be jau minėto oro pašto siuntinio, lakūnai į kelionę pasiėmė indą geriamojo vandens, kavos termosą, šešis sumuštinius, kelis kilogramus vaisių, kondensuoto pieno plytelių, buteliuką sutirštinto pieno, kelias šokolado plyteles ir škotiškos degtinės.
Goldinis startas ir pasitikimas Lietuvoje
„Lituanica“ pakilo iš Niujorko Floido Beneto oro uosto 1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. Lietuvoje pasirengta didvyrius sutikti: buvo uždegti Kauno radijo stoties stiebų žibintai, ore patruliavo karo aviacijos lėktuvas, o Aleksoto oro uoste, kur turėjo nutūpti „Lituanica“, susirinko 25 000 žmonių minia. Lėktuvas turėjo pasirodyti liepos 17 d. apie 2-3 val. nakties.
Kodėl lėktuvas nepasiekė Kauno?
Pagal oficialią versiją liepos 17 d. 0 val. 36 min. lėktuvas kliudė medžių viršūnes ir sudužo. Yra bent kelios teorijos, kodėl taip nutiko: galbūt sugedo motoras, o gal baigėsi degalai ir lakūnai nusprendė priverstinai nusileisti, bet dėl nuovargio blogai apskaičiavo aukštį. Lietuvoje apie tragediją sužinota 11 val. 30 min. - apie įvykį pranešė ELTA naujienų agentūros atstovas Berlyne. Vos pasklidus žiniai apie lakūnų žūtį, Lietuvos aeroklubas paskelbė 30 dienų gedulą, o prezidentas Antanas Smetona titulavo S. Darių ir S. Girėną lietuvių tautos karžygiais-didvyriais.
Filmas ir kultūrinė atmintis
Liepos 19 d. Skaitmeninto ir restauruoto filmo „Skrydis per Atlantą“ pristatymas Vilniuje įvyks kovo 1 d. 19 val. kino teatre „Forum Cinemas Vingis”, Kaune - kovo 6 d. 19 val. ir Klaipėdoje - kovo 7 d. 19 val. šiuose miestuose esančiuose „Forum Cinemas“ kino teatruose. Įėjimas į renginį su nemokamais bilietais, kurie bus dalinami kino teatrų kasose likus 1 val. iki seanso pradžios.
Prieš 85-erius metus 1933 m. įvykusį legendinį lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlanto vandenyną vienmotoriu lėktuvu „Lituanica“ atkuriantis filmas - didžiausio populiarumo sulaukęs lietuviškas vaidybinis filmas, sulaukęs daugiau nei 647 000 žiūrovų. Kūrinys iki šiol laikomas vienu geriausių Lietuvoje sukurtų istorinių patriotinių filmų. „Skrydžio per Atlantą“ autoriai - Raimondas Vabalas, scenarijaus autoriai - Raimondas Vabalas ir Juozas Glinskis, operatorius Jonas Tomaševičius, dailininkas Algirdas Ničius, kompozitorius Bronius Kutavičius. Filme pagrindinius vaidmenis atlieka Remigijus Sabulis ir Eimuntas Nekrošius, taip pat vaidina Regimantas Adomaitis ir kiti.
Lietuvos kino paveldo restauravimas ir edukacija
Filmas Lietuvos kino centro užsakymu suskaitmenino Lietuvos centrinis valstybės archyvas, vaizdo ir garso restauravimo darbus atliko „TPS“ (Lenkija) ir „DubbFilm Studio“ (Lenkija). Proginiais metais Lietuvos kino centras paskatino kino paveldo restauravimą ir pristatymą žiūrovams. Planuojama surengti kino klasikos savaitgalius regionuose. Jau suskaitmeninta ir restauruota 11 filmų, įskaitant „Skrydis per Atlantą“ (rež. R. Vabalas, 1983 m.).
