Olandijos mokslininkai nustatė, kad priartėjus prie draugo, šeimos nario ar mylimo žmogaus per 60 centimetrų, mūsų kūno temperatūra pakyla net dviem laipsniais. Vis dėlto temperatūrą veikia ne tik malonios emocijos. Ji dažniausiai pakyla karščiuojant, kai organizmas kovoja su ligos sukėlėjais. Kada susirūpinti?
Karščiavimas - kaip jį atpažinti ir kada verta sunerimti
37-38 laipsniai - dar nedidelė temperatūra. Vertėtų sunerimti, jeigu ji nenukrenta porą dienų arba ima kilti. 39-40,5 laipsniai - aukšta temperatūra. Ji nualina visą organizmą: krūvį patiria širdis, organizmas dėl gausaus prakaitavimo praranda skysčių. Esant tokiam karščiavimui gali prasidėti haliucinacijos ir net ištikti šilumos smūgis. Daugiau nei 40,5 laipsnių - gali grėsti pavojus gyvybei, nes sutrinka kvėpavimo sistema. Taigi termometras turėtų būti po ranka.
„Camelia“ vaistininkai pastebi, kad jauni žmonės, ypač studentai, dažnai termometro nelaiko būtinu daiktu ir retai jį turi. Todėl blogai pasijutus darbe ar universitete vaistininkai ragina tiesiog ateiti į artimiausią vaistinę ir nemokamai pasimatuoti temperatūrą moderniu bekontakčiu termometru. Laiku pastebėję kylančią temperatūrą ir pradėję gydytis, greičiau pasveiksite.
Ką daryti, kai sukyla karščiavimas
Kas įspėja apie kylančią temperatūrą?
- Apie karščiavimą dažniausiai praneša krečiantis šaltis, „žąsies oda“ ir gausus prakaitavimas.
- Taip pat pablogėja bendra savijauta, jaučiamas silpnumas, nuovargis, skauda galvą, raumenis, dingsta apetitas, apima mieguistumas.
- Pajutę šiuos požymius, būtinai pasimatuokite temperatūrą.
Ką daryti esant aukštai temperatūrai?
- Turėdami temperatūros ir eidami į darbą ar paskaitas, neleisite organizmui pagyti, todėl karštis gali kilti, o sveikata stipriai pablogėti.
- Jei pradėjo krėsti šaltis, ėmėte prakaituoti, o termometras rodo daugiau nei 38 laipsnių ir nekrinta, geriau pasilikite namuose ir pabandykite sumažinti karščiavimą.
- „Camelia“ vaistininkai pataria: Atsigulkite į lovą, šiltai apsiklokite ir išgerkite karštos liepžiedžių, aviečių stiebų, šeivamedžio žiedų arbatos. Ji padės „išprakaituoti“ infekciją. Apsirenkite medvilniniais drabužiais (kojinės, marškinėliai), kurie gerai sugeria drėgmę. Suprakaitavę drabužius būtinai pakeiskite švariais.
- Karščiavimą sumažinsite dėdami ant kūno šaltus kompresus tose vietose, kur yra stambių kraujagyslių (kur galima užčiuopti pulsą), taip pat galite išsitrinti kūną drėgnu rankšluosčiu. Būtinai vėdinkite kambarį ir palaikykite jame 18 laipsnių temperatūrą.
Neaiškios kilmės karščiavimas (NKK) dažnai būna susijęs su įvairiomis žmogaus organizmo sistemomis, tačiau labiausiai paveikia imuninę sistemą. Karščiavimas yra organizmo atsakas į infekcijas, uždegimus ar kitas patologijas, todėl jis gali rodyti, kad organizme vyksta uždegiminiai procesai. Paveiktos gali būti ir endokrininės, ir nervų sistemos, kadangi karščiavimo mechanizmai glaudžiai susiję su hipotalamu, kuris reguliuoja kūno temperatūrą. Neaiškios kilmės karščiavimas apibūdinamas kaip karščiavimas, kuris trunka ilgiau nei tris savaites, tačiau jo priežastis lieka neaiški net ir atlikus išsamius tyrimus. Tai yra svarbi klinikinė būklė, nes ji gali būti ženklas, kad organizme vyksta rimti patologiniai procesai, kurių neįmanoma nustatyti standartiniais diagnostiniais metodais.
Tipinės priežastys ir diagnostinis kelias
Pagrindinės neaiškios kilmės karščiavimo priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai pasitaikančios priežastys apima infekcijas, tokias kaip tuberkuliozė, virusinės infekcijos ar bakterinės infekcijos, taip pat uždegimines ligas, tokias kaip sisteminė raudonoji vilkligė. Kitos galimos priežastys gali būti onkologiniai procesai, pavyzdžiui, limfoma ar leukemija. Be to, tam tikri vaistai, tokie kaip antibiotikai ar priešuždegiminiai vaistai, gali sukelti karščiavimą kaip šalutinį poveikį. Pagrindinis simptomas yra karščiavimas, kuris gali būti nuo lengvo iki sunkaus, kartu su kitais simptomais, tokiais kaip nuovargis, svorio kritimas, naktiniai prakaitavimai, raumenų skausmai ir bendras silpnumas. Neaiškios kilmės karščiavimas diagnozuojamas atlikus išsamų klinikinį tyrimą ir laboratorinius bei vaizdinius tyrimus. Gydytojai gali atlikti kraujo tyrimus, šlapimo tyrimus, rentgeno ar ultragarso tyrimus, kad nustatytų galimas infekcijas ar uždegimus organizme. Be to, gali būti rekomenduojami specializuoti tyrimai, tokie kaip biopsijos, jei įtariama onkologinė liga.
Gydymas ir valdymas
Neaiškios kilmės karščiavimo gydymas priklauso nuo nustatytos ligos priežasties. Jei priežastis yra infekcija, gali būti skiriami antibiotikai ar antivirusiniai vaistai. Kai kuriais atvejais gali prireikti imunosupresantų, ypač jei diagnozuota autoimuninė liga. Be to, simptominiam gydymui gali būti naudojami karščiavimą mažinantys vaistai. Nemažiau svarbus ir nemedicininis gydymas, kuris apima poilsį, tinkamą mitybą ir skysčių vartojimą. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip biologiniai vaistai, galėtų būti taikomos tam tikroms ligoms, susijusioms su NKK, tačiau jų taikymas priklauso nuo individualaus paciento atvejo.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof.
Karščiavimas - tai kūno temperatūros pakilimas aukščiau įprastinės. Dažniausia karščiavimo priežastys - virusinė infekcija, kuria neretai susergama persišaldžius, ir bakterinė infekcija. Žmogus gali sukarščiuoti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, apsinuodijus maistu. Kylant kūno temperatūrai, jaučiamas šaltis, o jai krentant - prakaituojama. Karščiavimą paprastai lydi silpnumas, galvos svaigimas bei kiti simptomai, kurie gali padėti išsiaiškinti karščiavimo priežastį. Normali kūno temperatūra yra skirtinga kiekvienam žmogui ir svyruoja nuo 36,0°C iki 37,8°C.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof.
Karščiavimas - tai normali organizmo gynybinė reakcija, kai veikiant uždegimo mediatoriams organizmo temperatūra pakyla virš normos. Temperatūra paprastai matuojama pažastyje, rečiau tiesiojoje žarnoje − pastarasis būdas tinkamesnis naujagimiams, kūdikiams ar vaikams iki 3 metų amžiaus. Vyresniems nei 6 metų vaikams temperatūrą galima matuoti ir burnoje tam skirtais termometrais. Normali vaikų kūno temperatūra pažastyje yra 36 − 37,5ºC, tiesiojoje žarnoje ji 0,5ºC didesnė, o burnoje 0,4ºC didesnė nei pažastyje. Per parą kūno temperatūra gali svyruoti 0,8 − 1oC. Vaistais: paracetamoliu − vienkartinė dozė 10 − 15 mg/kg kas 4 - 8 val., iki 5 kartų per parą (pvz., jei vaikas sveria 20 kg, vienu kartu skiriama 300 mg paracetamolio); ibuprofenu − vienkartinė dozė 10 mg/kg, iki 3 kartų per parą. Fizinėmis šaldymo priemonėmis, tiktai kartu su vaistais nuo temperatūros. Drungnas vanduo - pvz., rankoms, kojoms, krūtinei, liemeniui įtrinti. Naudoti įtrynimams spirito ar degtinės negalima. Ties stambiosiomis kraujagyslėmis (kirkšnyse, pažastyse, kaklo šonuose) dėti vystyklus, sudrėkintus šaltu vandeniu. Karščiuojančio vaiko šiltai rengti nereikia, pakanka užkloti plona antklode. Kambario temperatūra turėtų būti vėsi (~18˚C). Skysčių trūkumo šalinimu. Skysčių trūkumas gali palaikyti atkaklų karščiavimą. Paracetamolio atsargiai skiriama vaikams, kurių inkstai ar kepenys sunkiai pažeisti, esant alergijai šiam preparatui. Pats karščiavimas − normali organizmo reakcija, tačiau temperatūrą rekomenduojama mažinti tik tada, kai ji sukelia blogą savijautą (dažniausiai > 38,5oC). Nerekomenduojama mažinti temperatūros, nedaug pakilusios virš normos. Vienintelė išimtis, kada temperatūra turėtų būti mažinama greitai, nespėjus jai pakilti virš 38 oC - karštiniai traukuliai arba rizika juos patirti.
Maždaug 7 − 8 proc. Nepakankamas skysčių vartojimas karščiavimo metu gali sukelti jų trūkumą organizme (dehidrataciją) ir palaikyti patį karščiavimą. Karščiuoja naujagimis ar 1 − 3 mėn. Slaugant karščiuojantį vaiką nereikia siekti normalios kūno temperatūros. Tačiau būtina pagerinti vaiko savijautą ir neleisti temperatūrai pakilti pernelyg aukštai. Jei vaiko pažasties temperatūra 38,5oC ir ji daugiau nekyla, jei vaikas jaučiasi gerai, temperatūros mažinti nerekomenduojama − tegu organizmas pats kovoja su infekcija.
BITĖ GSM skubi med. OMNITEL skubi med. TELE 2 skubi med.
Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos. Vargina užsitęsęs karščiavimas be aiškios priežasties? Temperatūra, kuri laikosi kelias savaites ar net mėnesius ir nedingsta, gali kelti nerimą ir visiškai išsekinti. Tai organizmo signalas, kurio negalima ignoruoti. Mūsų šeimos ir reabilitacijos klinika, taikydama personalizuotos medicinos principus, parengė išsamią tyrimų programą, skirtą būtent tokiems sudėtingiems atvejams. Leiskite mums padėti Jums išsiaiškinti karščiavimo priežastį dabar! Pireksija, dažnai žinoma kaip karščiavimas, yra būklė, kai žmogaus kūno temperatūra pakyla virš normalios ribos. Pireksija yra natūralus imunologinis organizmo atsakas į ligas sukeliančius mikrobus ir sunkias ligas. Protarpinis karščiavimas - Šio karščiavimo pradinis lygis svyruoja tarp normalios temperatūros ir karščiavimo lygio per dieną.pasikartojantis karščiavimas - Toks karščiavimas gali ateiti ir praeiti, o temperatūra gali skirtis, tačiau ji niekada visiškai negrįžta į normalią.Karščiavimas - Karščiavimas diagnozuojamas, kai kūno temperatūra per dieną smarkiai svyruoja, kai aukščiausios ir žemiausios temperatūros skirtumas yra ne mažesnis kaip 1.4 laipsnio Celsijaus. Nuolatinis karščiavimas - Užsitęsęs karščiavimas, kai temperatūra mažai svyruoja arba visai nesikeičia per dieną, vadinamas „nuolatiniu“ arba „nuolatiniu“ karščiavimu.Atsinaujinantis - Tai periodinio karščiavimo tipas, kuris kartojasi po normalios temperatūros laikotarpio (dienų ar savaičių).
Karščiuojate, kai temperatūra pakyla virš normos. dažnas febriliniai traukuliai gali pasireikšti vaikams nuo 6 mėnesių iki 5 metų. Pireksija ne visada kelia susirūpinimą arba priežastis kreiptis į gydytoją. Kūdikiams ir mažiems vaikams nepaaiškinamas karščiavimas kelia didesnį nerimą nei suaugusiesiems. Jei jūsų vaikas jaunesnis nei 3 mėnesių ir jo tiesiosios žarnos temperatūra yra 100.4 F (38 C) arba aukštesnė, turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju.
Gydytojas paaiškina, kaip atpažinti ir valdyti vaikų karščiavimą (aukštą temperatūrą) | Simptomai ir gydymas
Karščiavimo sukelti traukuliai (febriliniai traukuliai) yra dažni vaikams nuo 6 mėnesių iki 5 metų ir dažnai sukelia sąmonės netekimą ir nekontroliuojamą abiejų kūno pusių drebėjimą. Vaistai: karščiavimui gydyti skirtus vaistus reikia vartoti tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas, nes per didelės dozės gali pakenkti kepenims ar inkstams. Apriboję infekcinių ligų poveikį, galite išvengti karščiavimo. Dažnai plaukite rankas ir skatinkite tai daryti savo vaikus. Parodykite savo vaikams, kaip pilnai nusiplauti rankas, kiekvieną ranką ištepkite muilu tiek priekyje, tiek gale ir gerai nuskalaukite po tekančiu vandeniu. Jei neturite prieigos prie muilo ar vandens, po ranka turėkite rankų dezinfekavimo priemonę Nelieskite nosies, burnos ar akių, nes tai yra dažniausiai pasitaikantys būdai, kuriais virusai ir mikrobai patenka į jūsų kūną ir užkrečia jus. Kai kosėjate ar čiaudite, užsidenkite burną ir nosį ir mokykite savo vaikus daryti tą patį.
tags: #neaiskios #kilmes #trumpalaikis #besikartojantis #karsciavimas