Eglutės puošimo tradicijos kilmė Eglutės puošimo tradicija siekia senovės laikus ir yra susijusi su gamtos ciklais bei žiemos šventėmis. Ši tradicija vystėsi per šimtmečius ir iš pradžių neturėjo tiesioginės sąsajos su Kalėdomis, o buvo susijusi su pagoniškomis žiemos šventėmis.
Pagoniškos šventės ir amžinai žali augalai
Pagonys ir amžinai žali augalai: Senovėje žaliuojantys augalai (eglės, pušys, kadagiai) buvo laikomi gyvybės, atsinaujinimo ir apsaugos simboliais. Žmonės juos naudojo kaip dekoracijas, norėdami apsaugoti savo namus nuo piktųjų dvasių per tamsiausią metų laiką - žiemos saulėgrįžą.
Viduramžiai ir krikščioniškos tradicijos
Viduramžiais Europoje pradėjo rastis žaliuojančio medžio puošimo tradicijos, susijusios su biblinėmis istorijomis. Vokietijoje buvo populiarios „rojų eglės“, puošiamos obuoliais, kurios simbolizavo Rojaus sodą ir Adomo bei Ievos nuodėmę. XVII a. ši tradicija pradėjo integruotis į Kalėdų šventimą.
Eglutės puošimo tradicija Kalėdų metu
Puošti eglutę kaip Kalėdų simbolį pradėta Vokietijoje XVII-XVIII a. Šią tradiciją plačiai išpopuliarino Martino Liuterio pasekėjai. Liuteris, kaip pasakojama, pirmasis panaudojo žvakeles eglutėje, norėdamas pavaizduoti žvaigždžių spindėjimą. Nuo Vokietijos ši tradicija pasklido po Europą, o XIX a. ją plačiai priėmė Anglija, kai karalienė Viktorija su princu Albertu (vokiečiu) papuošė eglutę rūmuose.
Kada puošti eglutę: per Kūčias ar anksčiau?
Šiandien nėra griežtų taisyklių, kada turėtų būti puošiama eglutė, tačiau tradicijos skiriasi pagal regionus ir kultūras:
Tradicinis laikas - Kūčių diena
Kai kuriose šalyse, įskaitant Lietuvą, buvo įprasta eglutę puošti per Kūčias. Tai siejasi su Kalėdų laukimu ir šventės pradžia. Puošti eglutę tą dieną simbolizavo artėjančią Kristaus gimimo šventę.
Anksčiau nei Kūčios
Šiuolaikinėje kultūroje daugelis žmonių puošia eglutę dar gruodžio pradžioje ar net lapkričio pabaigoje. Tai dažniausiai susiję su šventinės nuotaikos kūrimu ir ilgesniu džiaugimusi papuošimais. Prekybinės tradicijos ir šventinių dekoracijų gausa taip pat prisidėjo prie šio papročio ankstinimo.
Katalikų tradicijos
Katalikų tradicijoje eglutė tradiciškai puošdavo tik per Advento laikotarpį, dažniausiai prieš pat Kalėdas.
Kitų šalių papročiai
Pvz., Skandinavijoje eglutė puošiama tik per Kūčių rytą arba vakare, o kai kuriose šalyse, pvz., JAV ir Anglijoje, jau nuo gruodžio pradžios.
Ką rinktis - per Kūčias ar anksčiau?
Šiais laikais pasirinkimas priklauso nuo asmeninių norų ir tradicijų, laikomų šeimoje. Jei norite išlaikyti tradicinį šventės laukimo jausmą, eglutę galite puošti per Kūčias.
Švęsdami pasaulio civilinės aviacijos 70-metį Lietuvos oro uostai ketina atverti savo duris vaikams iš organizacijos „Gelbėkit vaikus“. Šių metų gruodžio 7-ąją vaikai pakviesti į Vilniaus oro uostą savo norų užrašyti ant popierinių lėktuvėlių ir paleisti juos į orą. Vėliau lėktuvėliais bus papuošta terminale stovinti Kalėdų eglutė. „Pasaulio aviacijos diena mums svarbi dėl dviejų pagrindinių veiksnių - prieš 70 metų pasirašyta konvencija, pagal kurią iki šiol vystomos aviacijos paslaugos. Antra, priklausome Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai ir esame svarbi Lietuvos ekonomikos dalis. Į sekmadienį organizuojamą išvyką Vilniaus oro uoste prisijungs vaikai iš Šv. Juozapo Paparčių globos namų, dienos centro „Duok ranką“ ir Salininkų dienos centro „Šaltinis“. „Smagu, kad oro uostas atveria savo duris mūsų globojamiems vaikams, leidžia jiems iš arčiau susipažinti su, vaiko akimis žiūrint, stebuklingu aviacijos pasauliu, apžiūrėti oro uosto teritoriją. Šis renginys mūsų vaikams ne tik taps puikią išankstine kalėdine dovana, bet ir įkvėps mažuosius siekti savo svajonių. Anot Vilniaus oro uosto direktoriaus, šįkart renginys apsiribos tik sostine, tačiau ateityje ketinama tokio pobūdžio susibūrimus organizuoti ir kituose - Kauno bei Palangos - oro uostuose. „Tikime, kad šis renginys bus gražios tradicijos švęsti istorines datas, įtraukiant visuomenės dalį, pradžia“, - minėjo A. Prisidėti prie renginio kviečiami visi Vilniuje ir jo apylinkėse gyvenantys vaikai, taip pat Lietuvos oro uostų darbuotojų ir jų šeimų atžalos. Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per dešimt šių metų mėnesių jie aptarnavo 3,26 milijono keleivių.
Mums sunku didžiąsias žiemos šventes įsivaizduoti be Kalėdų eglutės, tačiau ši tradicija Lietuvoje prigijo palyginti visai neseniai. Kalbant apie pačias seniausias Kalėdų eglutės kilmės šaknis, sakoma, jog paprotys per šventes garbinti visžalius medžius atėjo dar iš pagonybės. Visžaliais augalais savo namus puošdavo Romos imperijos gyventojai - jie reiškė amžiną gyvybę ir manomai saugojo nuo piktųjų dvasių. Mūsų krašto protėvių amžinai žali medžiai buvo garbinami kaip viena iš gamtos dievybių. Rašytiniuose šaltiniuose Kalėdų eglutė sutinkama nuo XVI a. Juose minima, jog Vokietijoje, Elzaso krašte, egzistavo paprotys ant Kalėdų stalo pastatyti nedidelę eglutę ir papuošti ją saldumynais bei obuoliais. Tad, ko gero, būtent iš šio krašto paprotys paplito po visą Vokietiją. XVII a. Turbūt sunku patikėti, tačiau praėjusio amžiaus pradžioje apie Kalėdų eglutę Lietuvoje dar mažai kas žinojo, ypač kaimuose. Paprotys puošti Kalėdų eglutę į Lietuvą atkeliavo per kaizerinę šalies okupaciją, Pirmojo pasaulinio karo metu. Vokiečių pareigūnai Lietuvoje Kalėdas šventė pagal savo papročius, o į miesteliuose vykdomas Kalėdų šventes pakviesdavo valsčių viršaičius, parapijų klebonus, mokytojus. Pamažu įsivyravo ir tradicija Kalėdų eglutę puošti kiekvienuose namuose. Kadangi stikliniai žaisliukai būdavo brangi retenybė, eglutes tuomet dabindavo saldainiais, sausainėliais, obuoliais (vėliau ir mandarinais), šiaudiniais žaisliukais ar popieriaus karpiniais. Iš Lietuvos Kalėdų eglutes „išgyvendinti“ bandyta net du kartus. 1939 m., Vokietijos kariams aneksavus Klaipėdos kraštą, į vokišką palikimą Lietuvoje imta žiūrėti neigiamai. Tais pačiais metais Lietuvos vyriausybė uždraudė kirsti eglutes Kalėdoms, savo sprendimą argumentuodami žala, kurią prieš šventes patiria Lietuvos miškai. Tačiau eglutės puošimo tradiciją lietuvių šeimos jau buvo pamilusios. Atėjus sovietinei okupacijai, Kūčias švęsti tapo nerekomenduotina, tad ir Kalėdų eglutės puošimui vietos nebeliko. Pagal slavišką paprotį, jos tapo Naujametinėmis eglutėmis, o ir papuošalai buvo rekomenduojami kitokie - raudonos penkiakampės žvaigždės viršūnėje, seniai šalčiai, kareiviai…
Čikagos lietuvybės eglutė
Vis dar nežinote, ką artimiesiems padėti po savo Kalėdų eglute? Čikaga - miestas, kuriame lietuvybės šaknys įleistos giliai ir tvirtai. Tačiau artėjant didžiosioms metų šventėms šis ryšys tampa matomas ne tik lietuvių bendruomenės centruose, bet ir vietose, pro kurias kasdien praeina tūkstančiai keliautojų iš viso pasaulio. Jau daugelį dešimtmečių įvairiose Čikagos viešosiose erdvėse bei oro uostuose - „O’Hare“ ir „Midway“ - sužiba eglutės, kurios skiriasi nuo visų kitų. Jos neblizga spalvotais plastikiniais rutuliais ar pramoninėmis girliandomis. Jos pasipuošusios trapiais, geometriškai tobulais baltais ornamentais, primenančiais tradicinius lietuviškus sodus.
Istorija mus nukelia į praėjusio amžiaus penktojo dešimtmberčio pradžią. Čikagos Mokslo ir pramonės muziejus kreipėsi į tuometinio Lietuvos garbės konsulo žmoną, teisininkę Juzefą Daužvardienę su prašymu papuošti eglutę. „Čikagos mieste veikia didžiulis Mokslo ir pramonės muziejus, jo atstovai kreipėsi į Juzefą Daužvardienę ir paprašė, kad būtų papuošta eglutė. Bet papuošimai turi būti ne tipiški amerikietiški, o tokie, kad atspindėtų lietuvių tautos kultūrą, identitetą.“ Rita Janz lietuviškais ornamentais eglutes Čikagoje puošia jau daugiau nei du dešimtmečius. Šiemet jai padėjo sūnus Kristupas. Nuotraukoje - eglutė istoriname Rotondos pastate O’Hare oro uoste.
Įdomus faktas: Eglutės Čikagos oro uostuose turi skirtingą pasakojimą. Midway oro uostą puošia daug įprastų eglučių, kaip visose įstaigose, ir tik viena išskirtinė - lietuviška. Puošti eglutę nėra kviečiama nė viena kita etninė grupė ar kultūrinė organizacija. Lietuviai yra kviečiami vieninteliai dėl to, kad lakūnai Darius ir Girėnas pradėjo savo skrydį būtent iš „Midway“ oro uosto. Iš „Midway“ jie skrido į Niujorką ir toliau. Šis ryšys su aviacijos istorija sukuria ypatingą atmosferą.
R. Janz prisimena, kad prieš maždaug dešimt metų eglutės papuošimas Midway oro uoste kartais buvo ne toks koordinuotas, tačiau atgavus entuziazmą, eglutė vėl atgyja ir tampa žinučių apie lietuvių kultūrą simboliu. „Pirmiausiai tą darau Marijos Kriaučiūnienės atminimui. Ją pažinojau kaip labai šviesią, inteligentišką moterį, labai protingą. Ji visada eglute rūpinosi dėl to, kad ji buvo lietuvė, patriotė ir niekada nelaukė jokio atlyginimo už savo tą darbą.“ Eglutės Čikagos oro uostuose yra įspūdingo dydžio. Nuotraukoje - R. Janz 2016 m.
Nors pagrindinės eglutės Čikagoje puošimas vyksta kasmet, jų istorijos skirtingos: Midway eglutė - išskirtinis atvejis dėl lietuviškų ornamentų, o O’Hare eglutė dažnai kuriama su platesniu simboliniu kontekstu. “Šiemet tiek vienai, tiek kitai oro uostų eglutei padariau po 10 naujų ornamentų, nes jie yra labai trapūs, jie tiesiog sutrupa. Tai užima laiką: nuo valandos iki dviejų valandų tie papuošimai, o klijuotiniai - vieną dieną pradedi ir baigi tiktai kitą dieną, nes reikia džiūti.” Rašoma, kad ornamentai iš popierinių šiaudelių yra trapūs, todėl šiemet buvo papildomai pagaminta ornamentų. R. Janz pabrėžia, kad eglutės yra kilnios istorinės ir kultūrinės vertės puošybos pavyzdžiai.
BBC ir kitos tarptautinės žiniasklaidos dėmesys nukreipia į Vilniaus oro uosto eglutės panašią išskirtinę reikšmę. 2019 m. BBC įvertino Vilniaus eglę kaip vieną iš įspūdingiausių pasaulio eglių Katedros aikštėje. Anot BBC, pusantro metro aukščio žaliaskarę oro uosto darbuotojai gamino ir puošė ilgiau nei dvi savaites. Neįprasta eglutė siunčia ypatingą žinutę: „Mūsų tikslas - siųsti edukacinę žinutę apie aviacijos saugos svarbą. Šie daiktai draudžiama vežti rankiniame bagaže ir jie apžiūros metu buvo paimti iš keleivių.“
Vilniaus oro uostų eglutės - šiuolaikinės tradicijos pavyzdys, kuriame susipina istorija, kultūra ir aviacijos sauga. Nors tradicijos įvairuoja regionais, Lietuvoje Kalėdų eglutė išliko svarbus kultūrinis simbolis, o jos puošimas - kruopštus, ilgas ir reikšmingas procesas, atspindintis istorinę kelionę nuo pagonybės iki šiuolaikinių kalėdinių švenčių atmosferos.