Birželio 16-ąją festivalį „Muzikuojantis keltas“ atidarys Irūna ir Marius. Publikos taip mylimas duetas po pertraukos grįžo į sceną ir šįkart kvies pasiklausyti „Auksinių dainų“.
Programoje skambės gražiausi lietuviški kūriniai, sukurti nuo 1930-ųjų iki dabar. Aktorius, dainininkas Marius Jampolskis džiaugėsi, kad duetas sugrįžo į sceną ir pripažino, kad abu jau buvo išsiilgę muzikos ir koncertų. M.Jampolskio ir po motinystės atostogų grįžusios Irūnos tandemas, regis, neišskiriamas. „Muzikuojantis keltas“ atlikėjas vadina unikalia Lietuvoje scena. „Ten tvyro ypatinga atmosfera. Festivalis „Muzikuojantis keltas“ klausytojus kvies į kelionę laiku.
Turbūt kiekvienas galėtų sudainuoti bent vieną šios legendinės grupės kūrinį. Juk tai muzika, kuri žavėjo ne vieną kartą. Vasara kartu su festivaliu „Muzikuojantis keltas“ grupei „El Fuego“ tapo tarsi tradicija. „Koncertas kelte, ant vandens, suteikia neišdildomų įspūdžių tiek publikai, tiek atlikėjams. Neįmanoma, kad tokia aplinka atsibostų.
Jis prisiminė praėjusių metų koncertą, kurio metu orai tikrai nelepino. Akustinio koncerto metu skambės pasaulyje puikiai žinomų atlikėjų popmuzikos ir roko baladės. „Roko balades jau ne vienerius metus atliekame kartu su Povilu Meškėla, J.Miliumi ir simfoniniu orkestru. Koncerto metu skambės tokių žinomų grupių ir atlikėjų kaip „U2“ ir Stingas kūriniai.
Pačiame Jūros šventės įkarštyje, liepos 28-ąją, ant „Muzikuojančio kelto“ denio žiūrovų prašymu koncertą surengs čigoniško kraujo ir karšto temperamento atlikėjas Radži. Jam festivalyje pirmą kartą pritars atlikėja Laisva (žurnalistė Donata Gutauskienė). Prieš porą metų kartu „Žvaigždžių duetuose“ nugalėję atlikėjai - jaunatviškai entuziastingi, neslepiantys emocijų, nebijantys reikšti savo nuomonės. „Bus ir naujų dainų, ir visiems puikiai žinomų kūrinių iš mudviejų repertuaro.
Didelėse koncertų salėse pasirodymus rengiančiam dainininkui koncertuoti „Muzikuojančiame kelte“ yra gera ir jauku. Jau penktą kartą „Muzikuojančiame kelte“ pasirodysiantis atlikėjas prisiminė, kad koncertų metu buvo visko. „Pamenu, repetavome su Birute Dambrauskaite, ir prasidėjo tokie žaibai, griaustinis, kad maniau, jog mus nutrenks! Visą koncertą lijo, bet publikos tai neišgąsdino.
„Mano atliekamų kūrinių žanras demokratiškas ir pritampantis prie įvairių erdvių. Tačiau koncertuoti kelte man yra kažkas ypatingo: uostas, marios, žuvėdros, vėjas, pušys, miesto vaizdai... Visa tai sukuria ypatingą atmosferą, kurioje atliekami romansai puikiai dera. „Mano atliekamas muzikos žanras netelpa į rėmus „populiaru“ ar „įdomu“. Romansus pavadinčiau labai asmenišku žanru, kuriam reikalinga dainininko patirtis, talentas, vokalinės galimybės. „Mano karjera jau eina vakarop, o muzika man yra galimybė pasakyti tai, ko nespėjau per visą gyvenimą scenoje.
„Muzikuojantis keltas“ išplauks 20.30 val. iš senosios Smiltynės perkėlos (Danės g. 1, Klaipėda). Plaukimo trukmė - 2 val. Koncertų metu veiks baras. Gera žinia romantikos ištroškusiems klaipėdiečiams ir miesto svečiams. Jau šį birželį vienuoliktą vasaros sezoną startuos vienintelis Lietuvoje vasaros festivalis ant vandens „Muzikuojantis keltas“.
Turbūt nekyla klausimas, kur festivalio sėkmės paslaptis. „Keltas nėra koncertų salė. Plaukimo metu mėgaujantis muzika, galima pasigėrėti ir gamtovaizdžiu, ramiu vandens tyvuliavimu, saulėlydžiu ir kamerine aplinka. Festivalio programa startuos birželio 24 dieną, kartu su neseniai šešiasdešimties metų jubiliejų atšventusio Ovidijaus Vyšniausko ruošiama muzikine programa.
Liepos 1 d. festivalis kvies gero humoro mėgėjus. Ant kelto denio vyks aktoriaus Ramūno Rudoko, kuris visuomet stebina originaliomis idėjomis, humoristinis dialogas „N-18“. Liepos 8 d. Liepos 15 d. ant „Muzikuojančio kelto“ scenos grįžta „Hiperbolės“ legenda! Grupės vokalistas, gitaristas bei daugumos dainų autorius Igoris Berinas kartu su jaunų, bet talentingų muzikantų grupe „Huge Soul“ atliks nepamirštamus šlagerius „Pamiršk mane“, „Aš ieškosiu Tavęs“, „Kodėl?“, „Vasara“, „Aš dar dainuosiu“ ir daugelį kitų. Pastarieji metai I. Berinui buvo itin sunkūs.
Liepos 22 d. vakarą klaipėdiečiai ir miesto svečiai raginami praleisti su pirmąsyk „Muzikuojančio kelto“ scenoje pasirodysiančiu atlikėju, dainų autoriumi Aleksandru Makejevu bei pritariančiąja muzikantų grupe. Rugpjūčio 5 d. festivalio scenoje - Radži ir jo draugų karštas vakarėlis. Na, o festivalį rugpjūčio 12 d. Koncertai vyksta keleiviniame kelte „Nida“. Keltas išplaukia 20.30 val. iš Senosios Smiltynės perkėlos, Danės g. Plaukimo trukmė 2 val. Bilietus platina „Bilietai.lt“.
Koncertų dieną bilietai parduodami 1 val. 8 670 41252, el.p. Festivalį „Muzikuojantis keltas“ gaubia ypatinga, hipnotizuojanti ir abejingų nepaliekanti aura. Švelniai skambančios Kuršių marių bangos, emociškai turiningi ir įsimintini gyvos muzikos vakarai dvelkia nostalgiškai svaiginančia vasaros gaiva...
„Labai džiaugiamės, kad galime „Muzikuojančio kelto“ svečiams pasiūlyti kokybiškos ir tik „gyvos“ muzikos. Festivalyje dalyvaus Č. Gabalis ir grupė „Pelenai“, G. Paškevičius su grupe „Crazy Crow“, M. Mikutavičius, E.Sipavičius, legendinė grupė „Rondo“. Muzikos gerbėjus nudžiuginsime ir romantiškais bei originaliais vakarais su J. Leitaite, I. Jankauskaite, K. Smoriginu, O.
„Muzikuojantis keltas“ išplaukia iš Senosios Smiltynės perkėlos (adresu: Žvejų g.). Koncertai kelte vyksta kiekvieną vasaros šeštadienį. Visų koncertų pradžia 20 val. Renginio trukmė - apie 3 val. „Muzikuojančiame kelte“ koncertų metu veikia barai. Tradiciškai keleivinis keltas „NIDA“ 20.30 val. Keltas išplaukia 20.30 val. Koncertų metu veikia barai. Jubiliejinį „Muzikuojančio kelto“ sezoną po atviru dangumi su naujų ir laiko patikrintų dainų programa pradės kino ir teatro aktorius, vienas dainuojamosios poezijos klasikų - Kostas Smoriginas.
Renginys „Saulėlydžio romansai“ - šiltas ir emocingas koncertas, skirtas visiems, mėgstantiems romantinę muziką ir romantiškas eiles. Po minėtu sakiniu pasirašytų turbūt kiekvienas klausytojas, liepos 9 d. „Muzikuojantis Keltas“, pristatydamas specialiai savo jubiliejiniam sezonui sukurtą naują programą „ RADŽI IR 3 JO MOTERYS“, drįsta teigti, kad, neabejotinai, būtent moterys įtakojo R. Tai- tarptautinis projektas- gyvo garso koncertas, kuriame apjungti gražiausi pasauliniai kūriniai, atliekami lietuviškai, čigoniškai ir rusiškai. Rugpjūčio 13 d. Festivalio išskirtinumą visų pirma lėmė vietos pasirinkimas - aukštosios kultūros renginiams iš pažiūros ne itin derantis istorinis Paulio Lindenau laivų statyklos didysis elingas prie Kuršių marių, tapęs festivalio vizitine kortele ir neišsemiamu įkvėpimo šaltiniu spektaklių kūrėjams, mėginantiems kaskart vis kitaip kūrybiškai įveiklinti šį pramonės paveldo objektą.
Tačiau net ir kintant festivalio formatui bei lokacijoms, pajūrio gamtos ir Klaipėdos krašto urbanistinio, kultūrinio paveldo dermė išlieka viena svarbiausių festivalio temų. Tarp svarbių festivalio akcentų išliko daugelį metų ir iki tol Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro puoselėta tradicija ypatinga premjera kasmet rugpjūčio 1-ąją pažymėti miesto gimtadienį 1998-2020 m. rengtame tarptautiniame operos ir simfoninės muzikos festivalyje „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“.
Šis festivalis, gimęs iš KVMT garbės dirigento Stasio Domarko iniciatyvos, 22 metus nuosekliai vykdė savo misiją - puoselėjo profesionalųjį scenos meną Vakarų Lietuvoje, kasmet pristatydamas operos, operetės ir šokio spektaklius, simfoninės ir vokalinės muzikos programas. Tad nenuostabu, kad inspiracija naujam festivaliui tapo irgi miesto gimtadieniui, o sykiu ir muzikinio teatro Klaipėdoje 200 metų sukakčiai paminėti, 2020 m. R. Wagneris ir būtent ši ankstyvoji jo „romantinė“ opera buvo pasirinkta neatsitiktinai: idėją sukurti „Skrajojantį olandą“ kompozitoriui įkvėpė užsitęsusi kelionė kaip reta audringa Baltijos jūra, kuria keleriais metais anksčiau jam yra tekę keliauti ir į Klaipėdą (tuomet dar vadintą Mėmeliu) - gastrolių su Karaliaučiaus miesto teatro operos trupe ir orkestru antrojo kapelmeisterio vaidmenyje 1836 metų rugpjūtį.
Režisieriaus Daliaus Abario sumanyto ir tuometinės Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės palaiminto pastatymo originalumas, aukšta meninė kokybė, išmoningas specifinės vietos ir įrangos pritaikymas publikos bei kritikų buvo įvardytas ne tik ryškiausiu metų spektakliu Klaipėdoje („Padėkos kaukė“, 2021), pastatymu, garsinančiu uostamiesčio vardą pasaulyje („Albatroso“ apdovanojimas, 2021), Lietuvos operos šimtmečio įvykiu („Auksinis scenos kryžius“ už režisūrą), bet ir vienu įsimintiniausių R. Wagnerio operos pastatymų per visą jos istoriją. „Skrajojantis olandas“ sugrįžo į elingą dar dvejus metus iš eilės pirmajame ir antrajame Klaipėdos festivaliuose, taip pat Lietuvos nacionalinės televizijos eteryje ir tarptautinėje platformoje „OperaVision“, kur sulaukė entuziastingų gerbėjų reakcijų iš viso pasaulio.
2021-2024 metais festivalio meninę programą, kryptį ir temas formavo buvusi KVMT vadovė ir festivalio meno vadovė Laima Vilimienė. Siekdamas atkreipti dėmesį ne tik į Klaipėdos miestą, bet ir jame gyvenančius kūrėjus, festivalis jiems užsakė ypatingoms progoms skirtų naujų sceninių kūrinių. 2022 m. rugpjūčio 1 d. minint lygiai 770 metų nuo tos dienos, kai 1252 m. buvo pasirašytas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho iš Liucelburgo ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statydinti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Dangė įteka į Kuršių marias, buvusios Mėmelburgo pilies vietoje įrengtoje scenoje buvo pristatyta teatralizuota oratorija „Sakmė apie Mėmelburgą“.
Ją, tęsdami tradiciją, specialiai šiai progai sukūrė du Klaipėdoje gyvenantys broliai pranciškonai - libreto autorius, buvęs Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresnysis br. 2023 m. Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmetis buvo paminėtas istorijų operos „Klaipėda“ pasauline premjera. Libretą operai sukūrė rašytojas ir filosofas Arvydas Juozaitis, o muziką - net keturi Klaipėdoje gyvenantys kompozitoriai: Loreta Narvilaitė, Vladimiras Konstantinovas, Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas. 2024-ųjų festivalio tarptautiškumo ir daugiašalių kultūrinių mainų temą atliepė vienaveiksmių baletų diptiko „Reverb‘as“ premjera, kurią pristatė vienas tarptautiškiausių KVMT kolektyvų - baleto trupė ir jos naujasis meno vadovas, slovėnų choreografas Gajus Žmavcas. Per pirmuosius ketverius metus festivalio lankytojai išvydo ir daugiau įspūdingų sceninių sprendimų: žymaus nūdienos choreografo Edwardo Clugo su KVMT baleto šokėjais atgaivintus spektaklius „Stabat Mater“ ir „Šventasis pavasaris“ (2021), D. Abario režisuotą antrąjį grandiozinį reginį - videografinį spektaklį pagal C. Penktojo festivalio paantrašte tapo 2025 metais visoje šalyje ir už jos ribų švenčiamos lietuvių profesionalaus meno pradininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osios gimimo metinės, o traukos taškas iš elingo keliasi į naujas erdves - pernai duris atvėrusį naująjį Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą ir netoli jo esančias viešąsias erdves.
M. K. Čiurlionio kūryba bus reflektuojama ne tik Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniam orkestrui ir chorui atliekant jo kūrinius (koncertas „Kodas MKČ“ KVMT salėje „Jūra“), bet ir teatro šokėjams kūrybiškai interpretuojant jo dailės darbus, o elektroninės muzikos kūrėjams - jo muzikinį palikimą („Misterija REX“ Klaipėdos skulptūrų parke).
Į penktąjį festivalį sugrįš ir R. Wagnerio kūryba. Šįkart festivalio lankytojai išgirs AB „Klaipėdos energija“ kieme pristatomą ir maestro Gintaro Rinkevičiaus diriguojamą kitos jo ankstyvosios „romantinės“ operos - „Lohengrino“ - koncertinį atlikimą su žymiais Lietuvos bei užsienio solistais, KVMT simfoniniu orkestru ir jungtiniu Lietuvos-Latvijos-Ukrainos dainininkų mišriu choru.
Neturi būti muzikologas, kad atpažintum nuoširdumą ir tikrą kokybę. Klausėmės stebuklingo pasirodymo - jaunųjų akordeonistų Martyno Levickio ir Simonos Šukytės. M. Levickio, nuo rudens studijuosiančio Londone, talentas man paliko neišdildomą įspūdį. Jis sužavėjo ir svečius iš Didžiosios Britanijos. Mano sūnus, studijuojantis mediciną Oksfordo universitete, taip pat mėgavosi šia kelione - Klaipėda iš kelto atrodo visai kitokia, nei mes įpratę matyti
ŠĮVAKAR kelte skambės pučiamieji - gros saksofonininkė G. Vaitkutė ir jos komanda. Duoklė retro... Šeštadienį, birželio 21 d., keltas virs retromuzikos buveine. Antanas Šabaniauskas, Danielius Dolskis, Vanda Stankus, Teisutis Makačinas, Vytautas Kernagis - šių kūrėjų bei atlikėjų dainas žino kiekvienas. Šiuo metu Vilniuje gyvenančią dainininkę su Klaipėda sieja ypatingi ryšiai. „Nors esu kilusi iš sostinės, studijavau Klaipėdos universiteto Menų fakultete. Grįžusi į Vilnių, ten daugiausia esu vadinama klaipėdiete“, - juokėsi V. Rusaitytė, daugkartinė džiazo konkursų nugalėtoja, studijų uostamiestyje metu nuskynusi pergalę ir seksualiausios Žemaitijos merginos konkurse. Anot V. Rusaitytės, šiuo metu retromuzika patiria atgimimą. "Šią programą, kuri man - labai prie širdies, iki šiol atlikome daugiausia uždaruose renginiuose. L. Kalpokaitė pradžiugins klaipėdiečius meistriškai atliekamais rusų romansais
Šiuo metu V. Rusaitytė ne tik dalyvauja įvairiuose muzikiniuose projektuose, bet ir pamažu kurpia savo solinį albumą. "Rašau tekstus, muziką. Sekmadienį, birželio 22-ąją, publikos laukia kamerinis vakaras, kupinas širdžių šilumos ir romantikos. Akompanuojant pianistui Romualdui Lukošiui, senus ir naujus rusiškus romansus atliks aktorė Larisa Kalpokaitė, žiūrovams puikiai pažįstama iš lietuviško serialo "Nekviesta meilė".
Pirmadienį, birželio 23-ąją, jūsų laukia dar vienas jaukus vakaras kelte, tiesa, šįsyk - visai kitokia dvasia. Vakaronėje "Joninių apžavai" dalyvausiantis šokių ir dainų ansamblis "Žilvinas" pakerės jus autentiškomis Mažosios Lietuvos krašto dainomis, šokiais, žaidimais ir kitokiais papročiais.
tags: #klaipedos #muzikuojantis #keltas