Vieno skrydžio metu siūloma skristi ne daugiau kaip 4 asmenims. Jo naudojimo patirtis yra ilga ir sėkminga komerciniais, privačiais ar net kariniais tikslais daugiau nei 50 pasaulio šalių. Karinę šio orlaivio versiją jau daugiau nei dešimtmetį naudoja Lietuvos pasienio apsaugos tarnyba. Ši paslauga tampa vis populiaresnė tarp jaunavedžių ir renginių organizatorių, kurie savo šventei nori suteikti išskirtinumo, mat sraigtasparnis gali tūpti beveik bet kur, net ir nuosavame kieme, jei tik yra tokia galimybė. O taip pat ja mielai naudojasi ir įmonės, siekdamos nustebinti savo svečius, norėdamos pradžiuginti geriausius darbuotojus bandydamos sutaupyti vadovų laiką. Juk skrydis į Vilnių užtrunka tik 1,5 val. Tai ypatingas skrydis virš Klaipėdos apylinkių oro balionu, kurį valdys patyrusi pilotų komanda, garsinanti Lietuvos vardą įvairiose oro balionų varžybose visame pasaulyje. Skrydis oro balionu - tai patirtis, kuri privers nustebti, juk laukia nepaprasta kelionė paukščių keliais, kuriais palengva skriejant atsivers nuostabūs Klaipėdos miesto, apylinkių ir Baltijos jūros vaizdai. Akimirkos, kurios niekada neišbluks iš atminties! Po skrydžio visi pirmąkart skridusieji bus „krikštijami“ pagal itin senas pirmųjų oreivių tradicijas, taip pat kiekvienam skrendančiajam bus įteiktas specialus Pirmojo skrydžio diplomas, kuris leis prisiminti šią įstabią dieną.
Klaipėda - miestas, kur prasideda paukščio skrydis
Klaipėda. Jūrinis Lietuvos uostamiestis, savitas ir jaukus trečiasis pagal dydį Lietuvos miestas Kuršių marių ir Baltijos jūros apsuptyje. Per miestą teka Danės upė. Klaipėda laikoma viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Jau apie 1257 m. jai buvo suteiktos Liubeko, o 1475 m. - Kulmo miesto teisės. Klaipėdos piliavietė. 1252 m. Danės žiotyse Livonijos ordinas, užgrobęs žemes, pasistatė Memelburgo pilį. Dabar piliavietėje veikia Pilies muziejus ir jachtų uostas.
Klaipėdos Teatro aikštė. Ją puošia 1912 m. statytas fontanas su basakojės Anikės skulptūra - garsaus Klaipėdoje gyvenusio poeto Simono Dacho meilės dainos heroje. Klaipėdos teatro aikštė. Lietuvos jūrų muziejus-delfinariumas. Pusiasalio smaigalyje, Kopgalyje, pamatysime Lietuvos jūrų muziejų, jūros vartus: Klaipėdos uosto šiaurinį ir pietinį molus. 1979 m. buvusi Antrojo pasaulinio karo tvirtovė buvo restauruota, joje įsikūrė Lietuvos jūrų muziejus, kuris garsėja delfinariumu.
Palanga ir kitos įdomybės - nuorodos žymėmis
Palanga. Šis pajūrio kurortas niekam kitam neužleidžia vasaros pramogų sostinės titulo. Nuo gegužės iki rugsėjo čia verda gyvenimas, šurmuliuoja tūkstančiai Lietuvos ir užsienio poilsiautojų, naujoje koncertų salėje koncertuoja populiariausi Lietuvos atlikėjai.
Jono Basanavičiaus gatvė. Palanga žavi švariu oru ir rekreacinėmis erdvėmis. Dažnas čia atvykęs J. Basanavičiaus gatve nueina iki Palangos tilto Baltijos jūros pasveikinti ar saulės palydėti. Palangos kurorto muziejus. Grafų Tiškevičių valdymo laikais Palanga pasipuošė gražiomis vilomis. Palangos kurorto muziejus įsikūręs istorinę reikšmę turinčioje viloje. Palangos tiltas. Grafai Tiškevičiai norėjo atgaivinti uostą: buvo pastatytas tiltas į jūrą, įsigytas garlaivis „Feniksas“, skirtas žmonėms ir prekėms pervežti. Tačiau uostas buvo užpustytas smėlio, o tilto paskirtis liko tik poilsiautojams pasivaikščioti. 1997 m. nutiestas dabartinis Palangos simboliu vadinamas „L“ formos tiltas į jūrą.
Daugiau įspūdingų Lietuvos vaizdų galite išvysti autoriniame Vytauto Kandroto fotografijų albume „123 graži Lietuva“ (išleistas ir angliškas albumo variantas „123 Beautiful Lithuania“), kurį galite įsigyti www.terrapublica.lt arba šalies knygų pardavimo vietose.