Šiame straipsnyje pristatomas lietuvių ir tarptautinių aviacijos užmojų kelias nuo pirmųjų skrydžių iki nepriklausomos Lietuvos aviacijos institucijų kūrimosi, akcentuojant pagrindinius lėktuvų pavadinimus, jų nuotolį ir svarbiausius įvykius. Nagrinėjamas laikotarpis apima 1911-1939 metus, kuomet Lietuva formavosi kaip nepriklausoma valstybė ir plėtojo tiek karišką, tiek civilinę aviaciją. Šis laikotarpis taip pat pabrėžia tarptautinį kontekstą bei iškilių konstruktorių ir lakūnų indėlį.
Pradiniai žingsniai Lietuvos aviacijoje: pirmieji skrydžiai ir sklandytuvai
1911 metais kaunietis J.Garalevičius pagal poručiko Kulvinskio pateiktus brėžinius pastatė pirmąjį Lietuvoje sklandytuvą, kuris netrukus Petrašiūnuose buvo išbandytas. Pirmuosius skridimus atliko Kulvinskis. Be jo, šiuo sklandytuvu skraidė ir B.Rudnevas, kuris 1911 metų gruodžio 20 dieną tapo pirmąja aviacijos auka Lietuvoje, kai sklandytuvas nukrito. Tais pačiais 1911 m. metais rusų lakūnas Sergejus Utočkinas atsivežė lėktuvą į Kauną ir surengė parodomuosius skrydžius. Tai buvo pirmieji lėktuvo skrydžiai Lietuvoje. 1912 metais Oreivystės skyrius, kuris buvo suformuotas saugoti Kauno tvirtovei Panemunėje, tapo aviacijos būriu.
Pavyko sužinoti, kad pirmoji aviacijos auka Lietuvoje B. Rudnevas yra laikomas vienu garsiausiu Rusijos aviatoriumi. Jis 1910 m. nuskrido nenutūpdamas 61 km. iš Peterburgo į Gatčino aerodromą, pirmąjį aerodromą Rusijoje. Lakūnas Sergejus Isajevičius Utočkinas surengęs pirmuosius parodomuosius skrydžius Lietuvoje (1876-1915/16). Sergejus Utočkinas 1908 m. pirmą kartą Odesoje pakilo į orą su oro balionu. Pasiekė 1200 m. aukštį. [«Отчет правления Одесского аэроклуба за І908-І9І2 г.г.» г. Одесса, 1913 г.]
1910 m. kovo 31 d. jis pakilo į orą lėktuvu ir tapo antruoju Rusijoje lakūnu. (pirmu buvo Michailas Jefimovas) Pirmas skrydis įvyko Parmano biplanu kuris priklausė baronui Ksidijui. Iš viso Utočkinas atliko apie 150 skrydžių. Daugelis iš jų baigėsi kritimais kurių metu lakūnas ne kartą nukentėjo. Nesėkmės ir traumos pakirto rusų lakūno psichinę sveikatą. Nuo 1913 m. jis nuolat gydėsi įvairiose Peterburgo klinikose. Vėliau pastovaus darbo nebeturėjo, rašė atsiminimus «Синий журнал 1913 г.», vertėsi iš pinigų žaisdamas bilijardą ir mirė dėl senų traumų pradėjus kraujuoti plaučiams 1916 m. sausyje.
Pirmieji rusų lakūnai (iš kairės): A.Vasiljevas, S.I. Utočkinas, M.N. Jefimovas. 1910 m. Vienas iš pirmųjų lakūnų Sergejus Utočkinas galėjo atvežti į Lietuvą lėktuvą su savo draugo Boriso Grigorjevičiaus Luckio (Борис Григорьевич Луцкой) konstrukcijos varikliu. Borisas Luckis buvo užpatentavęs Vokietijoje keletą variklių. Esminis skirtumas buvo tas, kad šiuose varikliuose alkūninis velenas buvo žemiau cilindrų kurie buvo išdėstyti vertikaliai. Vėliau tokia konstrukcija tapo vyraujanti, o 1909 m. lėktvas su Luckio konstrukcijos Niurnberg firmos varikliu prie Štutgarto pasiekė didžiausią tiems laikams 90 km. val. greitį. Deja lėktuvas iš 30 m. aukščio nukrito, nors lakūnas liko gyvas. Nežinia ar Luckis buvo pirmasis kuris sumanė lėktuve įtaisyti du keturtakčius dvicilindrius variklius Daimler D4F ir įrengė net tris propelerius. Vienas- fliuzeliažo priekyje, du iš šonų pritaisyti prie sparnų. Sparnai ir fliuzeliažas taisyklingų kampuotų formų.
Lietuvos aviacijos pradžia tarpukariu: pirmieji nacionaliniai lėktuvai ir instruktoriai
Aut. Steigiant karo aviaciją, lėktuvų įsigijimas buvo paprastesnis nei ieškoti lakūnų. 1919 m. vasario 14 d. lietuviams atiteko anglų gamybos dvivietis lėktuvas Sopwith „1½ Strutter“, kuriuo skrido bolševikų lakūnai ir, sugedus varikliui, nusileido prie Jiezno. Tačiau samdiniai vokiečiai juo nemokėjo ir nenorėjo skraidyti. Jis prastovėjo angare iki 1921 m. liepos. Vasario 27 d. į Kauną buvo atvežti aštuoni užsakyti vokiečių įmonės Luft Verkehrs Gesellschaft 1918 m. konstrukcijos žvalgybiniai dviviečiai lėktuvai LVG C. VI. Lakūnai praminė juos „elfogėmis“. Kovo 1 d. virš Kauno pakilo pirmoji sumontuota „elfogė“ su Lietuvos karinės aviacijos ženklais. Tai buvo trijų spalvų rombai su baltu Vyčiu viduryje. Jie buvo piešiami abiejose posūkio vairo pusėse, liemens šonuose, viršutinių sparnų viršuje ir apatinių apačioje. Iš viso ant lėktuvo puikavosi aštuoni ženklai. Iki kovo 3 d. pirmojo žvalgybinio skrydžio į Vilnių buvo sumontuoti pirmieji 4 lėktuvai. Kadangi trūko dažų ir buvo įsigyta daugiau lėktuvų, ženklai imti piešti tik ant kovos lėktuvų, o mokomieji ir lavinimosi lėktuvai liko su vokiškais kryžiais. Birželio mėnesį Aviacijos daliai iš vokiečių pavyko nusipirkti dar devynis lėktuvus: keturis mokomuosius Albatros gamyklos lėktuvus Alb. B. IIa; du Rumpler gamyklos treniruočių lėktuvus Ru. C. I ir du žvalgybinius LVG C. VI; vieną Halberštato gamyklos lėktuvą Halb. CL. Spalio 16 d. keleivinis lėktuvas Junkers F13, be leidimo skridęs per Lietuvą, buvo konfiskuotas, kai patekęs į ledų krušą, nusileido prie Obelių. Jis galėjo skraidinti 4 keleivius, neskaitant lakūno. Juo domėjosi vokiečiai, anglai, prancūzai ir amerikiečiai, prašė perleisti, tačiau Lietuvos vyriausybė nepatenkino nė vieno prašymo. Lapkričio 23 d. iš Radviliškio išvijus bermontininkus, buvo paimta daug aviacijos karo grobio. Sąjungininkai įsakė, kad karą pralaimėjusi Vokietija kompensuotų Lietuvai patirtus nuostolius. Vietoj numatytų 30 lėktuvų vokiečiai pristatė netvarkingus 24. Lietuviai juos susiremontavo.
Pagal Versalio taikos sutartį Vokietijai buvo uždrausta karinė aviacija, ji turėjo būti sunaikinta. Lietuviai tuo pasinaudojo ir natūrinių mainų būdu įsigijo dar daugiau aviacijos amunicijos. Taip Cepelino angare sukaupus daugiau nei 100 veikiančių ir neveikiančių lėktuvų, apsirūpinimas buvo baigtas, nes 1920 m. Lietuvių paimtas nelaisvėje bolševikų airoplanas.
1920 m. Lietuvos aviacija turėjo jau virš 100 veikiančių ir neveikiančių lėktuvų, kurie buvo įsigyti trimis būdais - paimti kaip trofėjai (apie 25 lėktuvų), vokiečių perduoti pagal Antantės įsakymą (24 lėktuvai) ir virš 50 lėktuvų įsigytų pigiai, bet nelegaliai, nes Versalio taikos sutartis draudė Vokietijai pardavinėti karinę techniką. Taip pat 1919 m. vasario 14 d. kovų su bolševikais metu Lietuvos kariai paėmė Raudonosios armijos lėktuvą Sopwith „1 ½ Strutter“ . Teoriškai tai buvo pirmasis Lietuvos karinės aviacijos lėktuvas, bet suremontuotas ir į orą pakilo tik 1921 m. rugpjūčio 3 dieną.
Lietuvos aviacijos žalgirio šerdis: Aleksoto aerodromas ir jo plėtra
Aleksoto aerodromas buvo vienas iš pagrindinių aerodromų, iš kurių kildavo lėktuvai kovai fronte prieš bolševikus, bermontininkus ir lenkus. Tuo pačiu ir mėtydavo atsišaukimus stoti į aviacijos pajėgas. Kaip mini V. Statkus savo knygoje "Lietuvos ginkluotosios pajėgos" - Lietuvių ir lenkų kalbomis spausdintus atsišaukimus lakūnai veždavo šalia bombų. 1920 m. Lietuvos aviacija turėjo jau virš 100 lėktuvų.
Nuo 1921 m. liepos 26 d. buvo atidaryta pirmoji civilinių skrydžių linija Karaliaučius - Kaunas, o 1921 m. birželio 29 d. Aleksoto aerodrome buvo surengta pirmoji oro šventė. 1931 m. aerodrome buvo išbandytas pirmasis lietuviškas sklandytuvas, aviakonstruktorių Jurgio Dobkevičiaus ir Antano Gustaičio sukurti lėktuvai "Dobi" bei "Anbo". 1926 m. pradėtas kilimo-tūpimo tako remontas, plėtra ir patobulinimai - aerodromas didėjo iki 1300x1300 m. 1927-1928 m. buvo pastatyti du gelžbetoniniai angarai žvalgybos ir naikintuvų eskadrilėms, o 1930 m. - gelžbetoninis Lietuvos aeroklubo angaras. 1932 m. pastatytas Mokomosios eskadrilės angaras.
Tarpukariu aerodromas pertvarkytas taip, kad karinė aviacija telktųsi pietinėje dalyje, o civilinė - šiaurinėje. Buvo įrengtos radijo stotis, fotolaboratorijos patalpos, kliūtys prie oro uosto, įrengtas teritorijos apšvietimas, pastatytas švyturys-pelengatorius. 1931 m. buvo pastatyta pirmoji Lietuvoje civilinio oro susisiekimo stotis, kurioje veikė muitinė, pasų kontrolė ir susisiekimo tvarkymo įstaigos. 1938 m. Susisiekimo ministerijos Orinio susisiekimo inspekcija nupirko du šešiaviečius transporto lėktuvus "Percival Q 6" - žemasparnius, dviejų variklių, medinės konstrukcijos keleivinius orlaivius, kurie tuo metu buvo laikomi vienais moderniausių, ir perdavė juos tais pačiais metais įkurtoms Lietuvos oro linijoms Anglijoje.
Karo laikai ir aviacijos įtvirtinimas Lietuvoje
Pirmasis lėktuvas Kauną pasiekė 1938 m. rugsėjo 1 d., jį parskraidino lietuvių lakūnai maršrutu Anglija-Amsterdamas-Berlynas-Kaunas, o po dviejų dienų, 1938 m. rugsėjo 3 d. buvo surengtas inauguracinis skrydis į pajūrį, kur buvo pakrikštyti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardais. Nuo rugsėjo 5 d. abu lėktuvai skraidė pirmąja Lietuvos civilinės aviacijos oro linija iš Kauno Aleksoto oro uosto į Palangą, 1939-1940 m. Lietuvos oro linijų lėktuvai taip pat skraidė iš Aleksoto į Rygą, gabendami keleivius bei oro paštą. 1939 m. maršrutu Kaunas-Palanga atlikta 216 reisų, pervežta 784 keleiviai, 3546 kg bagažo ir 3476 kg pašto siuntų.
Atėjus okupacinei armijai, Kaunas ir Aleksoto aerodromas buvo okupuoti, bet toliau vykdė savo funkcijas, dalis lakūnų net buvo priversti tarnauti sovietinėje armijoje. Pradėta kurti karo aviacijos gamykla Nr. 365, o 1941 m. liepos 14 d. nacistinės Vokietijos pajėgos sunaikino sovietų lėktuvus. Prasidėjęs karas privedė prie aerodromo plėtimo ir pririšimų prie Pietų dalies, įrengiant angarus ir laikinas patalpas, kurios vėliau tapo svarbia Lietuvos karo aviacijos branduoliu.
Po karo laikotarpiai: statyba, technika ir modernizacija
Sovietinės okupacijos metu aerodromas buvo plėtojamas - kilimo-tūpimo takas praurintas iki 1.3 km, įrengtos radijo ir techninės priemonės. 1988 m. civilinės aviacijos padalinys buvo perkeliamas į Karmėlavą, o 1993 m. gegužės 6 d. aerodromas oficialiai buvo pavadintas S. Dariaus ir S. Girėno aerodromu. 1993 m. rugpjūčio 31 d. SSRS kariuomenė paliko aerodromą. 1995 m. liepos 10 d. Aleksoto aerodromas įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą. 1997 m. įsteigta Kauno miesto savivaldybės viešoji įstaiga S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas. 2000 m. lapkričio 17 d. atidengtas memorialas karo aviacijos lakūnams atminti. 2002 m. gruodį Kaune buvo iškeltas didelis Lietuvos vėliavos plėvės plėtinys 212 kv. m. plotą. 2004 m. vyko Europos akrobatinio skraidymo čempionatas. 2007 m. pirmą kartą Lietuvos aviacijos istorijoje atliktas skrydis aplink Lietuvą be nutūpimo. 2011 m. vasarį atnaujinta skrydžių aptarnavimo įranga ir įdiegta nuotolinio stebėjimo sistema. 2016 m. gegužės 20 d. aerodromas tęsią veiklą ir šiandien čia veikia įvairios aviacijos klubų organizacijos, įskaitant motoskraidyklių ir aviamodelių klubus, Kauno aeroklubą ir kt.
Tarptautiniai lėktuvų gamintojai ir jų vaidmuo
Šioje dalyje trumpai pateikiami kai kurie pagrindiniai pasaulio aviacijos gamintojai, jų ypatumai ir reikšmės:
Bombardier Aéronautique - Kanada, užsiimanti privačių lėktuvų gamyba; Beechcraft - amerikiečių gamintojas, žinomas dėl privačių lėktuvų ir lengvosios aviacijos; Dassault Aviation - prancūzų gamintojas, derinantis karinius ir privatų aviacijos segmentus; Boeing - JAV gigantas, vienas iš pagrindinių industrijos lyderių; Airbus - europos koncernas, gaminantis didelius keleivinius lėktuvus ir konkurentas Boeing; ATR - tarptautinė jungtinė įmonė (Airbus ir Leonardo) regioniniams lėktuvams; Embraer - Brazilija, žinoma dėl verslo lėktuvų ir regioninių modelių; Pilatus - Šveicarija, specializuojasi lengvuose ir turboprop lėktuvuose; Cessna - JAV, dalis Textron Aviation; Gulfstream - JAV, dideli verslo lėktuvai; Piaggio Aerospace - Italija, veikla verslo aviacijoje ir saugumo srityje; Vulcanair - Italija, augantis regioninių lėktuvų gamintojas; Dornier - Vokietija, tarptautinėje aviacinėje istorijoje žinomas dėl vandens ir regioninių lėktuvų; Fokker - Nyderlandai, įsigyta GKN Aerospace dalis; Piaggio Aerospace, Vulcanair, Airbus Corporate Jet - verslo lėktuvų segmentas; Ilyushin - Rusija, istorinis aviacijos gigantų atstovas.
Šie gamintojai suformavo tarptautinę aviacijos plėtrą per XX a., o Lietuvos aviacijos istorija prisitaikė prie šio konteksto perkeliant mokymus, įrangą ir lėktuvų įsigijimus į nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, kai nacionaliniai aviacijos centrų projektai kūrė silpną, tačiau atkaklią pagrindą kalbant apie nuotolį ir dizaino pavadinimus.
tags: #pirmuju #lektuvu #pavadinimai #ir #nuotolis