Kalbama, kad vietovardis kilęs nuo rusų kunigaikščių Mirskių, kuriems po Lenkijos-Lietuvos valstybės padalinimo atiteko čia buvęs kaimas. Rašytiniuose istoriniuose šaltiniuose toks faktas neminimas. Pirmasis žinomas valdos savininkas buvo grafas Dimitrijus Zubovas. 1836 m. ūkį paveldėjo Nikolajus Zubovas. Pasinaudęs kareivių palikta Ventos-Dubysos perkaso statybos įranga, jis ties Mirskiške užtvenkė Dubysą ir pastatė vandens malūną. XIX a. pabaigoje čia jau buvo stambus Bubių dvaro ūkinis centras (palivarkas). Miskiškės malūnas mažiausiai tris kartus buvo rekonstruotas (1908, 1928 ir 1937 m.). XX a. pradžioje grafo vaikaitei Kotrynai Zubovaitei ištekėjus už Vlado Kurkausko, Mirskiškė tapo savarankiškas jaunos šeimos dvaras. Dvaro šeimininkas Vladas Kurkauskas (1895-1970) buvo Lietuvos karininkas, inžinierius, aktyvus ūkinių organizacijų veikėjas. 1919-1920 m. jis ėjo Vilniaus komendanto, o 1935-1936 m. - Klaipėdos krašto gubernatoriaus pareigas. 1936-1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Mirskiškės dvaras buvo nacionalizuotas. V. Kurkauskas pasitraukė į Vokietiją, per karą grįžo namo, ūkininkavo, vėliau slapstėsi. Po Stalino mirties jam pavyko legalizuotis, dirbo agronomu, mechaniku. Iki šių dienų yra išlikę mediniai Mirskiškės dvaro rūmai ir kai kurie ūkiniai pastatai. Sodyba žymi tuo, kad centrinis jos pastatas - ponų namas - yra seniausias šalyje išlikęs medinis gyvenamasis dvarų rūmų pastatas. Tyrimų duomenimis, jis galėjo būti suręstas XVII amžiaus pabaigoje, kai šį dvarą įsigijo Livonijos stalininkai Samuelis Šadurskis ir Kotryna Daumontaitė-Siesickaitė-Šadurskienė. Pagal ministro įsakymą, sodyba yra regioninio reikšmingumo lygmens. Ją sudaro ponų namas - dvigaliai mediniai rūmai su centrine priemene, virš kurios yra mansarda, - koplyčia, svirnas ir parko fragmentai. Šis objektas turi būti saugomas viešajam pažinimui ir naudojimui. Staškūniškio dvaro istorija atsekama nuo XVI amžiaus antrosios pusės, kai dvaras priklausė didžiojo Lietuvos kunigaikščio raštininkui, Vilniaus pakamorei Mikalojui Jasienskiui. XVII amžiaus pradžioje dvaras atiteko Rapolui Zigmantui Skorulskiui, Bartkuškio Musninkų savininkui, jo sūnus Kauno maršalas Jonas Kazimieras 1686 metais Staškūniškį pardavė Livonijos stalininkams Samueliui ir Kotrynai Daumontaitei-Siesickaitei Šadurskiams. Ūkininkaujant S.Šadurskiui ir jo sūnums suformuotas dvaro sodybos planas, supirktas dvaro žemių masyvas, išlyginti naudmenys. Kultūros registro duomenimis, XIX amžiaus viduryje Staškūniškio dvaras buvo vidutinio stambumo ūkis, kuriame vyravo pieno ūkis ir sodininkystė, gerai išplėtota žemdirbystė, auginta daug bulvių, užveisti dideli sodai. Šiuo metu Širvintų rajono savivaldybei priklausančio dvaro būklė labai prasta, jis apleistas, statiniai smenga į žemę, parkas užžėlė krūmais ir nevertingais medžiais. Staškūniškio dvaro rūmai - bene seniausias iki mūsų dienų išlikęs medinis dvarininkų gyvenamas namas. Staškūniškio dvaro sodyba (Širvintų raj.) kompleksiškai išlikęs, vienas seniausių ir daugiausiai autentiškų vertingųjų savybių išsaugojęs medinių statinių ansamblis Lietuvoje. Išlikę mediniai XVII a. II p. - XIX a. II p. sodybos statiniai: dvarininkų gyvenamas namas, svirnas, kalvė, kumetynas, koplyčia. Dvaro sodybą supa parkas su vaismedžių sodu. Dvarininko name šiuo metu gyvena kelios šeimos, o kiti pastatai ir parkas yra apleisti ir nenaudojami. Mediniai Staškūniškio dvaro rūmai su rusiu statyti ar perstatyti XVII a. II pusėje iki šiol yra išlaikę pirminę planinę struktūrą bei daugelį ankstyvųjų interjero ir eksterjero detalių. Tai dvigaliai rūmai su centrine priemene bei palėpę virš jos. Nuo seno prie rūmų būta geometrinio planavimo sodo ir parko. Titulinė nuotrauka: Staškūniškio dvaras. Staškūniškio dvaro interjero fragmentas. Rokiškio krašte, tarp dviejų - Ilgio ir Apvalaso - ežerų, ant kalvos, 1515 m. baronas Berntas fon Kersenbrokas įkūrė Ilzenbergo dvarą. atkurtas, ūkininkaujantis harmonijoje su gamta, dvaras. aplankysite prabangius vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmus su istoriniais XVIII a. čia rasite unikalų šiuolaikinių skulptūrų parką, kurio tema „Meilė-Harmonija-Dvariškumas“. dvare gegužės-rugsėjo mėn. festivaliuose. Nuo XVII a. pabaigos iki 1940 m. dvaras priklausė iš Livonijos atsikėlusiai Bistramų giminei - taip kilo ir jo pavadinimas. rūmų kambarys pavadintas dvarininko Vladislavo Bistramo vaikų vardais. pat šalia dvaro sodybos išlikusios senosios dvarininkų kapinaitės. apie 10 km nuo dvaro nutolęs vis dar veikiantis Senasis Ramygalos malūnas, pastatytas 1929 m. dar viena unikali patirtis lauks Pašilių stumbryne, kuris yra apie 18 km nuo dvaro. žydėjimo švente. Burbiškio dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVII a. 1819 m. jis tapo Baženskių šeimos nuosavybe. XX a. įkūrė didelį parką, iškasė tvenkinius, suformavo salas ir jas sujungė tilteliais. Dvaras vilioja poilsiautojus netikėtu pastatų išdėstymu. uždarą kiemą, todėl primena romantinę pilį ar tvirtovę. dvarą supa peizažinio tipo parkas su 15 salų ir daugybe pusiasalių, sąsiaurių, kuriuos jungia 20 tiltelių. 3 km nuo dvaro rasite Kleboniškių kaimo buities muziejų - „mažąsias Rumšiškes“. Jame atkurta ypatinga XIX a. - XX a. pradžios kaimo atmosfera. Pakruojo dvaro sodyba laikoma didžiausia Lietuvoje dvaro sodyba su daugiau nei 48 ha plote esančiais 34 statiniais. tiltas iš dolomito (tokių Europoje yra tik du) ir supažindinama su aludarystės tradicijomis bei aristokratiškais valgiais. Pakruojo dvarvietė yra minima nuo XVI a. dabartinis dvaro ansamblis pradėtas kurti XVIII a. pabaigoje barono Vilhelmo fon Ropo iniciatyva ir lėšomis. Jo dėka XIX a. didingu šešių kolonų portiku (atviru prieangiu). Šiandien dvare - Gyvasis istorijos muziejus, kuriame atgaivintas XIX a. rūmuose barono valgomajame įrengtame restorane paragausite dvariškos virtuvės - XIX a. pab. - XX a. pr. veikia dar XVII a. savaitgaliais vyksta „Gyvojo muziejaus“ programa, verda tikras XIX a. Bene vienintelis Lietuvos dvaras, kuris kviečia susipažinti naktinių ekskursijų metu, kai klaidžiojant po parką atskleidžiamos šiurpiausios paslaptys ir legendos. atgyja kelių šimtmečių dvaro istorija. Nuo XVII a. pabaigos dvaras priklausė iš Italijos kilusiai Karpių giminei, kuri pirmoji Rusijos imperijoje panaikino baudžiavą. valdymo laikotarpiu dvaras klestėjo, todėl kai kas jį vadina Karpių dvaru. smalsu pamatyti dviejų skirtingų stilių dvaro parką. galėsite apžiūrėti restauruotus XVIII a. medžių alėja jungia dvarą su centrine Joniškėlio gatve, prie kurios stovi prieš daugiau nei 200 metų Vilniaus universiteto įsteigta ligoninė, mokykla ir Šv. Šiandien su pilies praeitimi galima susipažinti ne tik pilyje veikiančiame muziejuje, bet ir pabandyti virtualiai ją apginti. Pirmoji pilis buvo pastatyta XVI a. vado Kristupo Radvilos Perkūno iniciatyva ir XVI-XVII a. buvo viena svarbiausių bastioninių pilių LDK. dvi parakinės, tiltas, atkurtas arsenalo pastatas. apžiūrėsite, kaip atrodo nuo 1704 m. muziejuje eksponuojamas vienintelis išlikęs karo inžinieriaus Juozapo Narūnavičiaus-Naronskio sudarytas Biržų kunigaikštystės žemėlapis (XVII a.). pilies arsenale veikia interaktyvi XVI- XVII a. šalia pilies tyvuliuoja Širvėnos ežeras - seniausias Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys, suformuotas 1575 m. kitoje Biržų pusėje (apie 3 km atstumu) boluoja itališkų vilų stiliaus Astravo dvaras - išraiškinga XIX a. tūkst. eksponatų ir kviečia į dešimtis edukacinių užsiėmimų. drabužių kolekciją, išsaugotą dvaro tarnų. Būtent grafams Tyzenhauzams nuo XVIII a. priklausė dvaras, o dvaro rūmai buvo pastatyti 1801 m. Ignoto Tyzenhauzo iniciatyva. susipažinsite su išskirtine žymiausio XX a. po viešnagės dvare rekomenduojama aplankyti Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčią, Rokiškio tapytų langinių gatvę (Respublikos g.), L. Dvaro sodyba istoriniuose šaltiniuose minima jau nuo 1596 m. dvarų Lietuvoje. vos už 4 km iš tolo baltuoja Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia Jūžintuose. tapusiu Žagarės vyšnių festivaliu. Kasmet liepos mėnesį dvaro parke koncertuoja žymiausi Lietuvos muzikos atlikėjai, šurmuliuoja turgus. XVI a. bruožus įgijo XIX a. viduryje, kai jame šeimininkavo rusų grafai Naryškinai, atvežę angliškos architektūros idėjų. garsiausi - seniausias (1770-1780 m.) iš lauko riedulių statytas malūnas Lietuvoje, istorinis žirgynas. XIX a. preciziškai restauruoti vėlyvojo klasicizmo dvaro rūmai yra beveik identiški statytiems XIX a. viduryje. pasivaikščiosite po vieną didžiausių dvarų parkų Lietuvoje, užimantį daugiau nei 70 ha. Manoma, kad senajam parkui gali būti apie 200 metų. Pirmą kartą Baisogala paminėta XVI a. Nuo 1830 m. dvaras tapo Napoleono armijos pulkininko Juozapo Komaro nuosavybe. Jo vaikaitis Vladislovas XX a. paskutinis Baisogalos dvaro savininkas ir vienas iš pažangiausių ūkininkų Lietuvoje. Baisogalos dvaro pastatuose. Įspūdingas objektas - centriniai dvaro rūmai - baigti statyti tik XX a. pradžioje. centrinius rūmus juosia parkas, kuris tiesiog traukia pasivaikščioti. Čia įvairiausių rūšių medžiai supa vingiuojančias alėjas ir siaurus takelius. Įvairiais laikais buvęs kultūros ir švietimo židiniu Kelmės dvaras ir dabar kviečia dalyvauti unikaliose edukacinėse programose ir apžiūrėti ekspozicijas. Lietuvoje ekspozicija, pristatanti Amerikos indėnų etnografiją, buitį, kultūrą ir vokiečių rašytojo Karlo Majaus kūrybą apie indėnus. eksponatų. Tai retas Lietuvoje barokinio stiliaus provincijos dvaras, įkurtas XV a. Daugiau nei 300 metų jį valdė lenkų kilmės bajorai Gruževskiai. 1831 m. prasidėjo sukilimas prieš carinę Rusiją. Šiandien išlikę devyni XVII-XIX a. dėmesį patraukia dviaukštis bokšto išvaizdos XVII a. vartų pastatas. dvare įsikūrusio Kelmės krašto muziejaus ekspozicijose sukaupta daugiau nei 21 tūkst. eksponatų. ir pajodinėti žirgais, ir pasivažinėti karieta. Dvaras žinomas nuo XV a., tačiau suklestėjo XVIII a., kai jį įsigijo bajorai Nagurskiai. ilgiausiai išlikusių dvaro elementų - barokinės formos svirnas. Tai Lietuvos medinio architektūros paveldo vertybė. pamatysite, kaip atrodo atkurta XIX a. atkurta istorinė parko struktūra. Jame tebežaliuoja senosios liepos, klevai, uosiai, tad yra daug erdvės pasivaikščioti gamtos apsuptyje. apie 300 m nuo dvaro dangų remia mūrinė XVIII a. Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, kurią pastatė Nagurskiai. ir taip nuolat pasiūlo naujų idėjų. Be to, dvare gausu ekspozicijų, pasakojančių apie turtingą krašto istoriją. Nuo XV a. žinomas dvaras matė daug garsių asmenybių. priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam. Šiaurės karo metu (XVIII a.) čia lankėsi Švedijos karalius Karolis XII. XIX a. Šatrijos Ragana. Ventos upės pakrantėje įrengtas sveikatingumo takas, papuoštas tilteliais ir šiuolaikinių menininkų kūriniais. galėsite pamatyti 16 m aukščio ir 320 cm apimties Martyno pušį, kuri yra apie 10 km nuo dvaro. „Pirmyn į praeitį“ - edukacinėje programoje kviečia vienas geriausiai Lietuvoje išlikusių medinių dvarų. vietos valgių degustacijos. Bajorišką XIX a. krosnys, sienų tapyba. Iš keletą dešimtmečių dvarą valdžiusios bajorų Žurauskių giminės žemę su pastatais 1880 m. nupirko eigulys Adomas Vilėniškis. buvo labai mylimas ir gerbiamas, todėl vietai prigijo Adomynės vardas. šalia dvaro rūmų - dvaro savininko A.Vilėniškio lėšomis 1921 m. pastatyta medinė bažnyčia, gavusi Švč. Mergelės Marijos vardą. Laiko apkramtyti du mūriniai bokštai, kuriuos jungia arkos, prie Lėvens upės - tarsi paminklas didikų Komarų giminei. rajone, kadaise buvusio XVII a. čia iš Padniestrės atsikėlusių Komarų tėvonija. salėmis, vertingų knygų biblioteka bei giminės portretų kolekcija. Nijolė Milaknienė, besirūpinanti dvaru kartu su savo šeima. prie dvaro tebeauga iš Kurilų salų B. išlikę pasakojimai, kad Bogdano Komaro aistra buvo medžioklė ir kelionės. kitas žymus lankytinas objektas Lėvens upės slėnyje - Palėvenės Šv. Dominyko bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblis. Laurynas Gucevičius. netoli dvaro galima apžiūrėsite geologinį paminklą - dolomitų atodangą. Ar žinojote, kad Trakų pilis nėra vienintelė Lietuvoje, pastatyta saloje? Dabartinius klasicistinio stiliaus rūmus pastatė kartu su Bona Sforca į Lietuvą iš Italijos atvykę grafai Morikoniai. kolonų portiką rinkdavosi svečiai į prabangiausias to meto puotas, skambėjusias visoje Lietuvoje. į Salų dvarą veda ir lietuviško kino maršrutas. Čia buvo filmuotas J. Krisiūno filmas „Širdys“ su Rolandu Kazlu viename iš pagrindinių vaidmenų. dvaro erdves, maudyklas Dviragio ežere, medinę XIX a. Šv. Rokiškio krašte - ir daugiau dvarų istorijų. Rokiškio turizmo ir verslo informacijos centras siūlo dvarų maršrutą „Kelionė po 12 dvarų“. Gačionių ir kt. Iš lauko akmenų prieš du šimtmečius pastatytas dvarelis su tvartu, svirnu, klojimu bei įspūdingu parku buvo Pakruojyje šeimininkavusių baronų fon der Ropų nuosavybė. Akmenėlių dvaras - Editos Aperavičienės, 2007 m. įsigijusios ir atrestauravusios kompleksą, rankose. prikeltą dvarą ir grožio oaze paverstą sodą. marionečių garsinio filmo „Storulio sapnas“ autoriui, užpatentavusiam savo marionetes JAV. vienas iš įdomių eksponatų - „Meniu a la Ušinskis“. varške ar mėsa, kepta žuvis, ypač vandens gyvatėlės nėgės. menininkui atminti ir jo palikimui įamžinti Akmenėlių dvaro sode atidengta skulptūra „Marionetė arkliukas“. ir tvarūs. Didžiam Žiemgalos sūnui, Stasiui Ušinskui atminti. Semper Verum“. Kas bendro tarp žymiausios lietuviškos legendos apie Jūratę ir Kąstytį bei Pakėvio dvaro Kelmės rajone? pirmuoju Žemaitijos kraštotyrininku ir etnografu, pirmasis papasakojo minėtą legendą lenkiškoje enciklopedijoje 1836 m. rūmai, svirnas, ūkinis sandėlis ir arklidė buvo pastatyti apie 1900 m. Dabartiniai dvaro savininkai pastatus rekonstravo ir atvėrė lankymui bei renginiams. restoranas, dvaro svirne organizuojamos parodos, koncertai. Pakėvio dvare organizuojamos ekskursijos apie Pakėvio vietovę, dvarą, Šv. Kelmės turizmo ir verslo informacijos centras per 6,5 val. Edukacija-degustacija „Arbatgėris su tikruoju Kuršėnų vyniotiniu“ - viena iš gausių edukacijų, siūlomų mediniame Kuršėnų dvare Šiaulių rajone. žolelių aromatas, dvariška arbatėlė bei Kuršėnų praeitis nepalieka abejingų. Dvaro istorija siekia dar Žygimanto Augusto laikus. Nuo 1631 m. priklausė Gruževskių giminei. Jie XIX a. antroje pusėje buvo kone turtingiausi Žemaitijos dvarininkai. Kuršėnų dvaro sodybos rūmuose, pastatytuose 1812 m. pr., yra išlikę autentiški laiptai, langų rėmai, durys. be Kuršėnų dvaro sodybos rūmų yra išlikusi oficina, karvidė, arklidė, kumetynas ir dalis parko. Jo puošmena - Ventos upės senvagėje suformuotas tvenkinys. užsiėmimai. apžiūrėsite 5 tūkst. Ivinskis. Jam 2020 m. Apsilankiusiųjų atgimusiame Jakiškių dvare Joniškio rajone nuomonės sutampa - čia kiekviena kertelė verta fotografijos. langinių bei palangių autentika. vietų. Dvaras yra privatus, tačiau norintiems savininkė Meilė Zaleckienė aprodo teritoriją, papasakoja aristokratiškos istorijos nuotrupas apie XIX a. dvariško gyvenimo Jakiškiuose fragmentai yra užfiksuoti senosiose nuotraukose, kurias dabartinei dvaro valdytojai perdavė baronų Koškulių palikuonys. pagal vietinių prisiminimus identifikuotos dvaro patalpų istorijos. gąsdinusios vaikus, tarnų koridorius, dvaro holas su krosnimi ir puošniais laiptais. Antrame aukšte - ponų miegamieji, svetainė, valgomasis, šokių salė. Jakiškių dvaras yra įamžintas ir kino juostose. Čia filmą „Sinefilija“ kūrė režisierius Algimantas Puipa. Joniškio turizmo ir verslo informacijos centras Jakiškiuose siūlo aplankyti dar vieną išskirtinį objektą - Šv. Ignaco Lojolos (Maironių) koplyčią, statytą XVIII a. įtraukta į Lietuvos medinės architektūros lobyną. Medinukas su puošniu prieangiu Kėdainių rajone - svarbus dalyvis 1863 m. sukilimo istorijoje. aktyvus sukilimo rėmėjas, todėl sukilimą numalšinus buvo ištremtas. gubernijoje suorganizavo sukilėlių būrį, vadovavo jam, kol pateko į nelaisvę ir buvo pakartas. Dvare veikė sukilėlių štabas ir ginklų slėptuvė. Paberžės dvare įkurtas 1863 m. sukilimo muziejus - vienintelis tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje. Jame galima daugiau sužinoti apie A. jo asmeninius daiktus. Kėdainių krašto muziejus, kuriam priklauso 1863 m. 1863 m. sukilimo muziejaus ekspozicijos dalis - ir 65 muziejaus surinktų bei restauruotų žibalinių lempų kolekcija. m. dvaro parke gausu sukilėlių atminimui skirtų medinių skulptūrų, yra supiltas kalnelis su 250 akmenų (tiek sukilėlių A. sudegus Paberžės dvarininkų Šilingų XVIII a. pab. Paberžės Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia. Ją ypač išgarsino kunigas Algirdas Mykolas Dobrovolskis - Tėvas Stanislovas. įdomu, kad 1863 m. sukilimo muziejuje kasmet vyksta Rainerio Marijos Rilkės poezijos skaitymai. Paberžė yra piligrimų kelyje „Camino Lituano“. Į dvarą - asmeniniu geležinkeliu ir prabangiu nuosavu vagonu. Taip XX a. pr. buvo Dautarų dvaro Mažeikių rajone valdytojas. Iki šiol čia išlikusi mūrinė geležinkelio stotelė. Sovietų okupacijos metu dvaras buvo nacionalizuotas, jame įkurta mokykla. tarp išsaugoto autentiško interjero elementų - palangės, langų staktos, karnizai, rozetės, laiptai. Dautarų dvare yra buvusi plytinė, kurioje ir išdegtos dvaro pastatų plytos. kambariai dvaro rūmuose pavadinti parko gėlių, o kumetyne - parko medžių vardais. Vieno iš dvaro kambarių pavadinime yra Undinės vardas. Undinė Nasvytytė su tėvais ir broliais čia leisdavo vaikystės vasaras. galimai medinis dvaras dabartinio mūrinio Dautarų dvaro vietoje netoli Latvijos sienos stovėjo jau XIII a. Dvaras - kaip meno kūrinys. Taip Žeimių dvarą Jonavos r. vertina dabartinis jo savininkas menininkas bei restauratorius Domas Noreika. vėlyvojo klasicizmo laikotarpyje susiformavusių ansamblių. Nuo XVIII a. rūmus, suteikdami jiems dabartinę išvaizdą. Prieš juos čia šeimininkavo Medekšos ir kitos giminės. atspindžius ištrynė sovietmetis. detalėmis. dvaro puošmena - rytinėje jo pusėje, vidiniame kieme, XX a. pr. pristatyti neobarokiniai laiptai su baliustradomis ir centriniu elementu liūtu. laiptus, kuriais Kosakovskiai galėdavo nusileisti tiesiai į sodą, D. netoli dvaro išlikusi Žeimių koplyčia yra vadinama Sukilėlių koplytėle, nes mena Medekšų laikus ir jų dalyvavimą Baro konfederacijoje. Žeimių Švč. Barborlaukio dvare Jonavos rajone - prezidentinės istorijos atspindžiai. Išlikusioje juodai baltoje fotografijoje - Antano Smetonos ir jo žmonos, 1935 m. Juliaus vestuvėse su Birute Nasvytyte, Barborlaukio dvare, veidai. Pasakojama, kad prezidentas mėgdavęs čia užsukti ir švęsti savo vardo dieną. Barborlaukio vardą gavo dar XIX a. Pasakojama, kad pavadinimas dvarui buvo suteiktas tuometinio jo savininko Konstantino Dragato motinos Barboros garbei. savininkai buvo Nasvyčiai. Dabar jis - Rasos ir Artūro Remenčių rankose. išlikusios autentiškos dvaro detalės - skliautinis rūsys, kolona, medinių sienų fragmentai. trijų aukštų mediniu svirnu - grūdų s... Pirmasis paminėtas dvaro savininkas - Sodoras. Vėliau dvaras atiteko jo žentui Jacunskui (1881-1931). Šio duktė Jadvyga Jacunskaitė (Butkevičienė) valdė ir kitus malūnus - Padubysio, Angirių ir Skinderiškių vandens malūnai, taip pat Aukštadvario garo malūnas. Vėliau dvaras atiteko Zulonui (1931-1951). Vandens malūnas statytas 1881 m. ant kairiojo Šušvės kranto, apie 500 metrų į vakarus nuo Bartkūniškio dvaro. Malūno pastatymo datą liudija pamatų akmenyje iškalti metai "1881". Pagal senų žmonių pasakojimus, malūno statytojas buvęs stambus apylinkės dvarininkas Sodoras. Tuomet jam priklausė apylinkėje buvę Bartkūniškio, Čistapolio ir Bartkūnėlių dvarai. Vėliau dvarų ir šio malūno savininku tapo Sodoro žentas Jašunskas. Jašunskui mirus, jo žmona Felicija išnuomavo malūną ponui Zulonui. Iki to laiko, t.y. iki 1931 m., malūną suko du mediniai ratai. Malūne buvo tik paprastos malimo ir pikliavimo girnos.1931 m. nuomininkas Zulonas malūną rekonstravo. Tą taip pat liudija pamatų akmenyje iškalti skaičiai "1931". Zulonas vietoj dviejų malūno ratų įtaisė vandens turbiną.Nuo 1931 m. be malūno pastate ėmė veikti vilnų karšykla ir naminio milo vėlykla. Be to, pradėjo veikti senų naminių vilnonių drabužių, senų vilnonių pirštinių, kojinių, veltinių kedenimo mašina. Šiuos senus vilnonius daiktus iškedenus, vėl pasidarydavo vilna. Įdomus faktas apie Bartkūniškio dvaro savininko likimą. Mirus Jašunskui, dvaras atiteko jo sūnui. Šis studijavo Kaune, dažnai su draugais apsilankydavo gimtinėje. Tarpukario Lietuvos laikinojoje sostinėje gyveno linksmai, nevengdavo užsukti į kazino, pasilinksminti su merginomis. Anot senesnių žmonių "merginos šokdavusios ant stalų, o jaunasis dvarininkas revolveriu šaudydavęs joms į aukštakulnius". Taip linksmai pagyvenęs iki 1940 m., jis išvengė daugelio stambesnių apylinkės ūkininkų likimo. Kai jie buvo tremiami į Sibirą, šio nebebuvo už ką vežti - dvaras buvo "išparceliuotas", o už ką "proletarą" gali tremti.Po Antrojo pasaulinio karo malūnas veikė iki 1951 m. Malūnininko šeima iš šalia esančio namo išsikraustė 1955 m. Šie metai taip pat pažymėti malūno sienoje. Neprižiūrimas malūnas ėmė greitai griūti. 1976 m. malūnas jau buvo pavojingos avarinės būklės. 1979 m. malūnas Šušvės kolūkio lėšomis buvo rekonstruotas į svetainę-pirtį. Rekonstruojant pastatą, išorę stengtasi keisti minimaliai. "Auksiniai" svetainės laikai buvo 1980-1990 m. Po kolūkių žlugimo svetainė-pirtis po truputį pradėjo nykti. 2001 m. vasario 13 d. senąjį malūną (svetainę - pirtį) nupirko dabartiniai savininkai. Pastatas atgimė kaip kaimo turizmo sodyba "Senas malūnas". Sovietmečiu rūmuose 7 deš. Nevėžio dešiniajame krante, apie 2 km į pietvakarius nuo Babtų stovi Žemaitkiemio (Babtyno) dvaras. Dvarą prie Babto kaimo XVI a. įkūrė Šiukštos. Vėliau dvaras priklausė Andriui Vilimavičiui ir Jokūbui Sauginavičiui. Nuo 1697 m. visą šimtmetį dvarą valdė Prozorai. 1797 m. Babtyną pardavė Burhardui fon Korfui. Netrukus dvarą įsigijo kunigaikščiai Giedraičiai, valdę jį iki 1830 m. Iki Pirmojo pasaulinio karo dvare šeimininkavo grafai Benediktas ir Vanda Tiškevičiai. Nepriklausomoje Lietuvoje Žemaitkiemio dvarą su apkarpyta valda nusipirko generolas Vladas Nagevičius (1881-1654), vienas iš Lietuvos kariuomenės, Kauno karo muziejaus kūrėjų. Sovietmečio laikus išgyvenusį dvarą, atgavus nepriklausomybę, atkurti ėmėsi Kauno verslininkas Mindaugas Šventoraitis. Jo iniciatyva dvare atgaivinamos senosios muzikavimo tradicijos: ruošiami koncertai, vasaromis vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai.
