Nepamirštama kelionė šunų kinkiniu, užburianti šiaurės pašvaistė, šokoladinių skanėstų centras - tai tik keletas išskirtinių užsiėmimų, kuriuos galite išbandyti šiaurietiškoje Suomijoje. Pastaraisiais metais ši kelionių kryptis itin pamėgta šeimų, ieškančių idėjų Kalėdų atostogoms. Tačiau nors dauguma švenčių laikotarpiu į šią šalį vyksta aplankyti Kalėdų Senelio, Suomijoje galima išbandyti autentiškesnių šiaurietiškų užsiėmimų, įtiksiančių kiekvieno šeimos nario skoniui.
Šiaurieji elniai ir gamtos patirtys
Apsilankyti Suomijoje verta vien dėl ten vyraujančios gyvūnijos, ypač šiaurinių elnių. Mažėjant šių didingų gyvūnų populiacijai, tampa vis sunkiau juos aptikti laukinėje gamtoje. Laplandijos regione įsikūrę ūkiai suteikia galimybę stebėti šiaurinius elnius suomiškų girių rezervatuose. Tai viena autentiškiausių patirčių Suomijoje ir puiki alternatyva tradiciniam zoologijos sodui, kurį taip mėgsta vaikai. Skirkite rytą pasivaikščiojimui suomiškose giriose, kuriose kartu su gidu galėsite pasigrožėti šiaurietiškais elniais. Dažnai tokių ekskursijų metu suteikiama ir speciali šilumą sauganti apranga bei avalynė. Jei vėsus suomiškas klimatas neleis ilgą laiką grožėtis miškuose besiganančiais elniais, sušilkite ir paskanaukite saldumynų apsilankę neseniai duris atvėrusiame „Fazer” lankytojų centre, siūlančiame intriguojančią kelionę visoms žmogiškosioms juslėms. Mažiesiems tai būtų ypatinga pramoga dėl centre įkurto saldainių kambario, kuriame ragauti skanėstus galima tiek, kiek tik norisi. Ši suomių dizainerių suprojektuota erdvė lankytojus kviečia ne tik paragauti tikro suomiško šokolado, bet ir sužinoti šio delikateso atsiradimo istoriją. Čia lankytojai gali patekti į Afrikos džiungles primenančią patalpą ir išvysti, kaip specialiame ir šilumą išlaikančiame kambaryje auginami kakavos, citrinų medžiai ir kiti šokolado ingredientai. Atgavę jėgas leiskitės į kelionę kaip tikri suomiai - haskių traukiamomis rogėmis. Galėsite rinktis iš įvairių kelionės tipų - nuo kelių valandų pasivažinėjimo iki keleto dienų kelionės, kurios metu turėsite galimybę patys rūpintis šunimis. Tai originalus būdas pamatyti šiaurietišką gamtą, o kartu pasijusti lyg būtumėte patekę į tikrą žiemos pasaką. Tačiau nesitikėkite, kad kelionė bus tyli - žmonių apsuptyje haskiai linkę loti ir kaukti, taip rodydami savo entuziazmą. Po turiningos dienos vakarą praleiskite stebėdami vieną gražiausių dangaus reginių - šiaurės pašvaistę. Sena suomių legenda byloja, kad žmones, pamačiusius šį dangaus reginį, visą gyvenimą lydės sėkmė. Gruodžio mėnesį pašvaistės matomos dažniau, todėl atostogų metu skirkite bent vieną naktį šio fenomeno stebėjimui. O kad dangų galėtumėte stebėti patogiai, apsvarstykite galimybę nakvoti moderniame iglu kaimelyje miškingoje vietovėje. Iglu - tai tradicinis, apvalus eskimų namelis, statomas iš ledo blokų. Tokios gyvenvietės seniau buvo paplitusios Suomijos teritorijoje, tačiau dabar iglu nameliai statomi šiuolaikiškai, juos kokybiškai apšiltinant ir įstiklinant stogą. Išliko tik viena autentiška ypatybė - būsto forma. Kelionės metu aplankykite ir vieną gražiausių Suomijos miestų - sostinę Helsinkį. Čia rasite gausybę neoklasicistinių bei Art Nouveau architektūros šedevrų, istorijos muziejų, nesibaigiančių muzikos ir meno festivalių. Helsinkis nėra didelis, todėl visus įžymiausius objektus galima aplankyti pėsčiomis, taip geriau pajusite miesto dvasią ir neskubantį suomių gyvenimo ritmą. Nors žiemos šioje šalyje - tai pats tamsiausias metų laikas, menininkai iš Prancūzijos, Belgijos ir Kanados kiekvienais metais nušviečia Suomijos sostinę įspūdingomis šviesų instaliacijomis. Toks renginys organizuojamas sausio 5-9 dienomis, todėl, jeigu planuojate Suomiją aplankyti iškart po didžiųjų metų švenčių - tai puiki priežastis ten nuvykti. Jaunieji festivalio svečiai kviečiami žaisti su šviesomis interaktyviose, specialiai tam pritaikytose erdvėse. Suomija kažkuo primena Lietuvą, tik viskas padidinta kokius kelis ar keliasdešimt kartų! Ir miškai su ežerais, ir jūros krantų ilgis, ir vasaros dienų šviesa bei žiemos naktų gūdumas. Pagaliau ir pati šalis 5 kartus didesnė už Lietuvą, nors žmonių daugiau tik dvigubai. Ta Suomija ir labai toli, ir labai arti. Arti, nes per dieną gali nuvažiuoti automobiliu. Pušynais apaugusi žemė ir ramūs vandenys čia pinasi tarpusavyje it gyvatės ar labirintų trasos. Ežerų Suomijoje 188 000, o salų juose - 98 000. Daugelis ežerų tyvuliuoja šalies pietryčiuose, Ežerų regione. Daugybė jų dešimtis kartų didesni už didžiausius Lietuvos ežerus. Bet to dydžio vienu žvilgsniu nuo kokio ten apžvalgos bokšto neaprėpsi: ežerai taip raityti, tokie pilni salų, kad nuo tavojo kranto iki kito beveik niekad nebus daugiau nei kokie 5 km. Todėl populiariausias būdas pajusti Suomijos ežerų dvasią - laivai. Nuo nuomojamų valčių ar kajakų ir kone kiekviename didesniame ežere reklamuojamų ežero kruizų čia moderniais laivais, čia senais garlaiviais plukdančių valandų valandas visokiomis ežerų šakomis ir šakelėmis. Savaip ežerų kraštą atskleidžia net važiavimas automobiliu: gerais, asfaltuotais keliais, kurie čia priliečia vieno superežero „liežuvį“, čia kito, čia vėl to paties. Tačiau vienos gražiausių vietų - Savonlina. Ežero, kuris teka tarsi upė ir todėl neužšąla, saloje ten stūkso Viduramžiška Olavinlinos pilis, XV a. Olavinlinos pilis Savonlinoje. Suomiai myli savo gamtą. Ji paprastų, bet žavių medinių vasarnamių, kuriuose daugelis suomių praleidžia po kelias vasaros savaites. Kai kurie net galimybes atostogauti užsienyje iškeičia į kokią nuosavą atokią gryčią, kartais be elektros ir vandens, su kūrenama sauna. Kaitintis ten nuogiems tylomis, lįsti į ledinį ežero vandenį - tikras „suomiškas ritualas“, o elektrinės saunos būna kone kiekviename miesto viešbutyje, kempinge ir net… Suomijos keltuose. Bet Suomijos dvasia ne miestuose. Nuoroda į sauną kelte Talinas-Helsinkis. Prie tokių nuorodų Suomijoje greitai pripranti: juk Suomijoje yra 5,5 mln. žmonių ir 2,3 mln. Suomijos gamtos nežaloja jokios tvoros, o ženklai „privati žemė“ tik informaciniai, bet ne draudžiamieji. Pagal Suomijos įstatymus net ir privačioje žemėje turi teisę statytis palapinę, uogauti, grybauti. Taip, suomiai tai mėgsta gal net labiau nei lietuviai. Salų karoliais puošta Suomijos Baltijos jūros pakrantė - tarsi veidrodinis Suomijos Ežerų regiono atspindys. Šalies rytuose miškų daugiau nei vandenų, o vakaruose - atvirkščiai. Bet pamatęs atsitiktinę Suomijos nuotrauką net negalėčiau atskirti, ar joje - ežeras, ar koks jūros užutėkis, eilinis sąsiauris nesibaigiančiame Suomijos pakrantų salyne. Taigi, Baltijos jūros krantas Suomijoje bene labiausiai skiriasi nuo Lietuvos. Net plaukdamas keltu į didesniąsias Suomijos salas niekad nesijaučiau išplaukęs į atvirą jūrą: atrodė tarsi būčiau kokiose mariose.
Kur apsistoti ir kaip įdomiai keliauti
Turku archipelagą sudaro apie 20 000 salų ir salynų. Kai kurias jų galima pasiekti automobiliu ar dviračiu, tačiau didžiąją daugumą - laivais ir keltais. Pats miestas - senoji Suomijos sostinė - savo gamtos grožiu primena Nidą. Kvarkeno salynas Baltijos jūroje FOTO: Kvarkenas - siauras regionas Botnijos įlankoje. Nors toje vietoje tarp žemyninių Suomijos ir Švedijos dalių yra apie 80 km, bet tarp labiausiai nutolusių salų tesiekia 25 km. Vandens gylis Kvarkeno regione siekia apie 25 metrus. Regionas pasižymi tuo, kad jo salos per metus iškyla apie 1 cm. Suomiškoje Kvarkeno dalyje yra didelis salynas. Dauguma salelių apgyvendintos. Švedu pusėje archipelagas kur kas mažesnis, o salų krantai statesni. Istoriškai šis regionas svarbus tuo, kad žiemos metu, užšalus ledui, per jį buvo gabenamas paštas. Maždaug viduryje Kvarkeno yra švyturys, sukurtas Henry LePaute, kuris dar dirbo Gustavo Eifelio inžinierių komandoje. Dabar šis švyturys, kaip ir dauguma jų Suomijoje, visiškai automatizuotas. 2006 m. Kvarkeno salynas buvo prijungas prie UNESCO pasaulio paveldo dėl vakarinės dalies, kuri visą laiką kyla. Šis kilimas yra vienas staigiausių pasaulyje. Dėl nuolat kintančios kranto linijos salos atsiranda ir jungiasi, pusiasaliai plečiasi, iš įlankų susidaro ežerėliai, pamažu virstantys į pelkes. Tai tipiškas izostazijos pavyzdys, kuris pirmiausia buvo tyrinėtas būtent šioje vietoje.
Miesto kultūra, edukacija ir istorija
Turku pilis - istorinis monumentas, kuriam virš 700 metų. Didžiausias viduramžių laikų pastatas visoje Suomijoje. Čia galima pamatyti karalių kambarį, kuriame buvo apsistoję bene visi viduramžių Švedijos valdytojai, religinių medinių skulptūrų kolekciją, Bailey centre- tų metų kasdienybės paroda, kurioje ne eksponuojami ne tik vaizdai bei daiktai iš viduramžių bet ir realaus dydžio istorinių asmenybių vaškinės figūros. Nieko keista, kad suomiai laiko Porvoo viena geriausių lankytinų Suomijos vietų. Kelionė iš Helsinkio netrunka nė valandos, tad šį miestą labai lengva pasiekti tiek automobiliu, tiek viešuoju transportu. Alandų salos yra nepriklausoma teritorija, kurią sudaro beveik septyni tūkstančiai mažų salelių, ir kur niekas nešneka suomiškai. Tačiau suomiai vis tiek įvardija Alandų sostinę Marienhamną, kaip vieną geriausių vietų Suomijoje. Tai yra jaukus ir gyvas uostamiestis su nuostabiais pajūrio gamtos vaizdais. Naantali miestelis - oficiali Mumių buveinė - vien dėl to šį miestą aplankyti verta tiek mažiesiems, tiek suaugusiems. Be to, jūra čia yra pačiame miesto centre, šalia medinių namų ir jaukių parduotuvėlių, puošiančių siauras senamiesčio gatves. Kuusamo regionas - žinomas dėl savo gamtos grožio ir faunos įvairovės, todėl apsilankę šioje vietovėje atsidursite tikroje, natūralioje aplinkoje. Čia galima plaukioti baidarėmis, mėgautis šiaurės pašvaistėmis, žvejoti lašišas, žygiuoti po kalnus, o patys drąsiausi gali rinktis adrenalino kupiną atrakciją - naktinį lokių stebėjimą. Turku - seniausias Suomijos miestas ir buvusi sostinė, o Helsinkis - žaviausias iš didžiųjų miestų su įspūdingu Senato aikščių komplektu ir modernia architektūra. Taip pat verta paminėti Savonlinną su Olavinlino pilimi ir ežero šlaito vaizdais, Rovaniemi su Kalėdų senelio pasiveikslu, bei Turku archipelagą kaip egzotišką, bet lengvai pasiekiamą vaizdą. Tačiau daugelyje miestų ir kaimų ši patirtis užpildyta šiuolaikinėmis paslaugomis ir gamtos grožiu.
Suomijos archipelagas
Pramogos ir muziejai Suomijoje
Suomijos muziejų ir monumentų gausa įspūdinga. Temppeliaukio bažnyčia Helsinkyje - dar geriau žinoma kaip akmens bažnyčia, šis pastatas išskirtinis, nes yra iškastas tiesiai į uolieną, o jo stogas - permatomas kupolas. Apsilankymas joje kainuoja 4 eurus. Trolių Mumių muziejus Tampere - Suomija nepaprastai didžiuojasi rašytojos Toves Jansson Trolių Mumiais. Jų atributikos šioje šalyje ieškoti nereikia, ji pasitinka jau pačiame oro uoste, tačiau, jei esate toks didelis šių herojų fanas, kaip patys suomiai, nepraleiskite progos apsilankyti Mumių muziejuje. Čia pamatysite Mumių tekstų ir originalių iliustracijų parodą, visus per pastaruosius 60 metų sukurtus filmukus apie juos. Čia taip pat rasite skaityklą, kurioje- Trolių Mumių knygos, išverstos į 30 skirtingų kalbų. Seurasaari muziejus po atviru dangum Helsinkyje - šis saloje įsikūręs muziejus galėtų būti lyginamas su Lietuvos Rumšiškėmis. Čia rasite net 87 pastatus: trobas, namelius ir sodybas. Turėsite galimybę tai patirti ir patys - išmokti tradicinių amatų, kaip, pavyzdžiui, siuvinėjimo. Bengtskär švyturys - šio salos švyturys yra vienas iš svarbiausių istorinių objektų ir labiausiai įspūdingų švyturių Šiaurės Europoje. Olavinlinna pilis Savonlinoje - XV a. pastatas su trimis bokštais, turinti įdomią istoriją apie karą ir meilės legendą. Senoji Rauma - UNESCO pasaulio paveldo sąraše esantis miestas su 600 medinių pastatų. Verla kaimelis Kouvola - UNESCO paveldo vieta su gamyklos muziejumi. Tai tik keli pavyzdžiai, nes Suomijoje muziejų ir kultūros objektų rasite daugybėje miestų ir regionų.
Gamta, nacionaliniai parkai ir žygiai
Suomijoje yra net 40 nacionalinių parkų, kurių takai - geriausias būdas pažinti šalies gamtą. Besilankantiems viename iš tokių parkų reikia turėti omenyje, kad juose galioja tam tikros taisyklės. Visuose parkuose vaikščioti galima tik tam skirtais pažymėtais takais, jei ketinate grybauti ar uogauti, tai taip pat galima daryti tik ne visame parke. Parkuose draudžiama kurti laužus, šiukšlinti, leisti laisvai bėgioti šunims, trukdyti ar medžioti ten gyvenančius gyvūnus, kirsti medžius ar kitaip pažeisti parko gamtą. Prieš einant į žygį parke, jam būtina pasiruošti - pasakyti patikimam žmogui kur einate ir kada planuojate grįžti, pasiruošti visoms oro sąlygoms, turėti pirmosios pagalbos rinkinį ir tinkamą aprangą, žemėlapį, kompasą, žinoti ir skambinti pagalbos numeriu, jei nutiktų nelaimė (jis Suomijoje toks pats, kaip Lietuvoje: 112). Vienas iš tokių parkų - Pallas-Yllästunturi kansallispuisto. Trečias pagal dydį nacionalinis parkas Suomijoje. Parko teritorijoje yra trys kalvos, į kurias galima įkopti ir nuo jų stebėti Suomijos gamtą. Nuo kalvos atsiveria peizažai į lygią Suomijos tundrą. Automobiliu po Suomiją: pagrindiniai automobiliniai keliai yra modernūs, aplenkia miestus ir miestelius. Taip pat siūlomi ir dviračių maršrutai - Archipelago takas Saariston rengastie, Didžiųjų ežerų kelias Suur-Saimaa, Pakrantės maršrutas Rannikkoreitti ir kt., kurie neretai pasižymi įdomiaisiais kraštovaizdžiais ir istorijomis.
Praktiniai patarimai keliaujant po Suomiją
Keliaujant po Suomiją automobilis dažnai palengvina kelionę, nes atstumai dideli ir pagrindinės lankytinos vietos nėra tik didmiesčiuose. Jaunoms šeimoms ir nuotykių ieškotojams rekomenduojama iš anksto planuoti nakvynę, o keliaujant po gamtą - gerai pasiruošti vandens, pirties ar iglu patirtims. Viešasis transportas yra gerai išvystytas didžiuosiuose miestuose, tačiau už jų ribų jis gali būti mažiau prieinamas ir brangesnis. Tačiau Suomijoje galima rasti skirtingas nakvynės galimybes - nuo kempingų iki iglu namelių ar viešbučių. Go Helsinki Card suteikia galimybę aplankyti daugybę lankytinų vietų nemokamai arba su nuolaidomis. Žiemą temperatūros svyruoja nuo -3 iki -14 °C, o šaltuose regionuose gali būti dar šalčiau; vasarą dienos ilgos, o temperaturos švelnesnės. Tai šalis su daugeliu kalnų, ežerų ir salų, kurias galima pažinti važiuojant, plaukiant ar vaikštant.
tags: #scheriniai #krantai #suomijoje #turizmas