Kazys Binkis (1893-1942) - lietuvių poetas, dramaturgas, publicistas, vertėjas. 1915 m. baigė mokytojų kursus, trumpai mokytojavo. Išleido eilėraščių knygas „Eilėraščiai“ (1920) ir „100 pavasarių“ (1923), humoristinių poemų „Tamošius Bekepuris ir kitos Alijošiaus dainuškos“ (1928), feljetonų. Parašė poemėlių vaikams, pažintinių knygų. Kartu su kitais rašytojais leido avangardinį žurnalą „Keturi vėjai“.
Kazio Binkio archyvas - įdomus ir įvairus. Šioje parodoje pamatysite rašytojo knygas ir leidinius suaugusiems bei vaikams, žurnalą „Keturi vėjai“. Legendinio žurnalo inicijatorius buvo K. Binkis, bet redagavo jo bičiulis Petras Tarulis (Juozas Petrėnas). Abu draugus su mažais vaikais matome fotografijoje. Keturvėjininkai rinkdavosi pas K. Binkį ir diskutuodavo apie literatūrą.
Biografija ir kūrybiniai pamatai
Pirmasis eilėraščių rinkinio „100 pavasarių“ leidimas išėjo, kaip nurodoma jo tituliniame puslapyje, Kaune 1923 metais, bet spausdinta buvo Berlyne. Antrą kartą šis eilėraščių rinkinys pasirodė 1926 m. Iš rankraštyno eksponuojame „Kiškių sukilimo“ ištrauką, dramos „Atžalynas“ turinio fragmentą, A. S. Puškino eilėraščio „Skiriama A. P. Kern“ vertimą. Kaip prisimena amžininkai, K. Binkis rašė stambiu braižu, beveik netaisydamas. Ypač greitai kūrė feljetonus. Dailus ir elegantiškas rašytojas mėgo fotografuotis.
Gaila, neturime vaikystės ir tėvų nuotraukų. Turime keletą rašytojo portretų, grupinių fotografijų, kur K. Nedaug fonduose yra fotografijų, kur K. Binkis įamžintas su žmona Prane Adamonyte, kuriai skirti beveik visi eilėraščiai, rašyti po 1917 m. Po žmonos Pranutės mirties (1927 m.) K. Binkis liko našlys su dukrele Levute ir sūneliu Gerduku. Tais metais vaikus įamžino nežinomas fotografas. 1929 m. vedė Sofiją Kudrevičiūtę-Nacevičienę, kuri turėjo dvi dukreles. „Įkūrėme kooperatyvą vaikams auginti“, - juokavo rašytojas.
Gyvenimas Papilyje ir muziejinė ekspozicija
K. Binkis buvo geras tėvas, šiltai bendravo su visais vaikais: „Būkit ilgiau saulėj, daug vaisių valgykit, anksčiau eikite gulti... Gerduti, tu irgi paskutines dienas pabūk namie. Mesk turnikus ir krepšį. Pailsėk“, - mokė atostogaujančius gimnazistus laiške, rašytame paskutinę laisvos Lietuvos vasarą. Karo metu K. Binkis su žmona Sofija padėjo žydams.
Nuo 1938 m. K. Binkio poema „Kiškių sukilimas“ su D. Tarabildaitės iliustracijomis rodo jo literatūrinės avantgardos sklaidą. Poetas gimtosios trobelės vietoje Gudelių kaime, Biržų rajone, įkūnijo parodą „Generalinė repeticija“ fragmentais ir kitais eksponatais. 1938 m. Kaunas veikė kaip leidėjas ir įvairiapusis kūrėjas, o menininkų bendravimas buvo gyvai atspindėtas muziejaus erdvėse.
Parodos ir tematika
Šioje parodoje rasite Kazio Binkio knygas suaugusiems ir vaikams, žurnalą „Keturi vėjai“ bei rankraščių ištraukų, pavyzdžiui, Kiškių sukilimo ir „Atžalynas“ fragmentus. Šioje ekspozicijoje taip pat demonstruojami laiškai Pranutei, palikimai ir su tuo susijusių istorijų fragmentai, kuriuose atsiskleidžia poetų gyvenimo personažai, bendrų istorijų kitimas laikui bėgant.
Ekspozicijoje galima pamatyti ir pedagoginį palikimą: K. Binkis daugiau kaip mokytojas formavo kaimo kultūrinį gyvenimą, organizavo kursus suaugusiems, vedė kultūros vakarus, statė spektaklius ir skatino jaunimą kurti. Taip pat pabrėžiama, kad Papilyje įkurtos memorialinės ekspozicijos ir klasės, kuriose buvo pristatomi avangardiniai kūrėjai, pavyzdžiui Jonas Mekas, įtraukiantys dialogą tarp Lietuvos avangardo ir tarptautinių meninių sluoksnių.
Muziejus kaip kultūros atminties centeris
Šio muziejaus statusas keistokas, jis, galima sakyti, visuomeninis. Aš jį gavau kaip palikimą, kai mokytojaudama Papilyje atėjau čia gyventi. Su vyru nusipirkome šio seno medinio buvusios mokyklos pastato dalį, - pasakojo buvusi literatūros mokytoja Edita Lansbergienė. Šiame name eksponuojamos rašytojo nuotraukos, knygos, autentiški daiktai, papildantys pasakojimai ir dalijamoji patirtis apie Papilio miestelį.
Taip pat muziejuose galima išgirsti išsamią K. Binkio gyvenimo ir kūrybos istoriją, kurią papildo Jono Meko kampelis ir eksponatai, suteikiantys žiūrovui galimybę atgaminti avangardinius ryšius tarp Lietuvos ir tarptautinės kultūros scenos. Ekskursijos organizuojamos su gidais, kurie pasakoja apie tai, kaip K. Binkis įkūrė žurnalą „Keturi vėjai“, kaip jo kūryba įsivėlė į jaunimo lavinimą ir kaip papiliški įtėmimai prisitvirtino prie Lietuvos literatūros žemėlapio.
Ganytoji iš gyvenimo ir kūrybos įkūpinta papilio muziejuje
Besidomintys galės sužinoti ne tik apie K. Binkį, bet ir prisiliesti prie Papilio miestelio istorijos. Ekskursijos metu lankytojams pristatomi rašytojo darbo kambariai, rankraščiai, ir autentiški daiktai, kurie išreiškia poetų gyvenimo ir kūrybos vingius. Savo laikų avangardinės tradicijos čia gyveno ir įgavo spalvų, kai K. Binkis kartu su kitais kūrėjais kūrė, debatavo ir keliaudavo tarp skirtingų meno srovių.
