Gelgaudiškio dvaras - XIX a. architektūros ansamblis, esantis Šakių rajone, Gelgaudiškyje, ant Nemuno kranto. Tai stambus ir vienas originaliausių Lietuvos dvarų ansamblių, įaugęs į apylinkės gamtą.
XVI-XVII a. pradžia: kilmė ir paveldėjimo pokyčiai
XV a. buvo Gelgaudų palivarkas ir vadinosi Gedigaudiškiu. 1507 m. LDK didysis kunigaikštis Aleksandras padovanojo šį palivarką Jonui Sapiegai. 1585 m. nusipirko Grigalius Masalskis. Iš jo 1586 m. dvarą nusipirko Kasparas Oziembovskis. 1599 m. pirmą kartą paminimas Gelgaudiškio vardas. XVIII a. Gelgaudiškį valdė Gelgaudai ir Čartoriskiai. 1797 m. XV a. pr. rašytiniuose šaltiniuose Gelgaudiškio vietovė laikoma Skirsnemunės palivarko dalimi.
Gelgaudiškio palivarke augo kirvio dar nepaliestos Sūduvos girios ir visai natūralu, kad gyventojų čia buvo labai mažai. 1504 m. ar 1507 m. Lietuvos Didysis Kunigaikštis Aleksandras Gelgaudiškį su giria nuo Nemuno iki Siesarties padovanojo didikui Jonui Sapiegai. Šiam mirus, dvaras perėjo jo našlei Elžbietai Sapiegienei. Tokia situacija pasinaudojo Skirsnemunės ponas Stanislovas Skopas ir jėga užgrobė Gelgaudiškį. Tik įsikišus karaliui Žygimantui Senajam, dvaras buvo sugrąžintas našlei, o po jos mirties tapo jos posūnių dalybų objektu. Po ilgų derybų 1566 m. Gelgaudiškio dvaras atiteko Povilui Sapiegai. Šis didikas 1578 m. Gelgaudiškyje pastatė pirmąją bažnyčią. Po Povilo Sapiegos mirties dvaras atiteko Andriui Sapiegai. 1595 m. baigėsi Sapiegų šeimininkavimas Gelgaudiškyje. Dvaras su visais statiniais ir žeme, taip pat ir Zapyškio dvaras, buvo parduoti Gardino žemės teisėjui ir Perstūno laikytojui Grigaliui Masalskiui. Tačiau naujai įgytu turtu Grigalius Masalskis neilgai džiaugėsi, dvaras Imagebuvo perparduotas Kasperui Oziemblovskiui. Gelgaudiškio dvaro vardas pirmą kartą paminėtas 1599 m. turto dalybų akte. Tuo metu jį valdė Motiejus ir Andrius Oziemblovskiai. Iki Žečpospolitos padalinimo Gelgaudiškį dar valdė kunigaikščiai Čartoryšskiai.
XVIII a. pabaiga - Prūsijos laikotarpis ir naujojo valdymo pradžia
XVIII a. pab., po valstybės padalinimo, Gelgaudiškis kartu su Užnemunės sritimi atiteko Prūsijai. Dvaro ponu tapo baronas Teodoras Keidelis. Po jo mirties dvaras atiteko sūnui Gustavui, kuris, sekdamas tėvo pėdomis, steigė naujus palivarkus, žiauriai išnaudodamas valstiečius, stiprino savo ūkį. Čia veikė šveicariškų ir limburgiškų sūrių įmonė, garsėjo Keidelio žirgynas. 1875 m. Gustavas Keidelis neteko Rusijos pilietybės. 1887 m. paskelbus įstatymą, draudžiantį užsienio piliečiams pasienio zonoje valdyti dvarus, Gustavui Keideliui teko parduoti dvarą.
Investicijos, privatizacija ir pokyčiai XX a.
1892 m. Gelgaudiškio dvarą nusipirko bendrovė, kurios savininkai buvo J.Montvila, J.Svida, A.Baltutis ir A.Zanas. ImageDvaras neilgai buvo šios bendrovės nuosavybe. Už vieną milijoną rublių Gelgaudiškį nusipirko grafas Komaras. 1918 m. į dvarą buvo atsiųstas įgaliotinis J.Budrys. Neilgai trukus Gelgaudiškio dvarą išparceliavo. Dvaro rūmus valstybė pardavė Amerikos lietuviams, kurie čia įsteigė vaikų prieglaudą. Prieglauda buvo iki 1941 m., po II pasaulinio karo rūmuose įkurta pagalbinė mokykla-internatas.
Rūmai, parkas ir architektūrinės ypatybės
Yra žinoma, kad pirmieji dvaro rūmai buvo medinė pilaitė. Valdant Gelgaudiškį Gustavui Koideliui, apie 1842-1846 metus, buvo pastatyti dabartiniai rūmai. Tai vienaukštis, neoklasicistinis pastatas - respublikinės reikšmės architektūrinis paminklas. Stovi jis ypatingoje vietoje. Kai artėji prie rūmų iš pietų pusės, atrodo, kad jie pastatyti nesibaigiančioje lygumoje, o kai žvelgi į juos iš šiaurės pusės matai, jog tai aukštas Nemuno slėnio šlaitas. Abu rūmų fasadai - su kolonomis, dailiomis baliustradomis, gražiais metalo dirbiniais ir kitais puošybos elementais, kurie dar gerai išsilaikę. Rūmų interjeras kažkada pasižymėjo skoningu puošnumu. Tai gražus parketas, puikios kesoninės ir su dailia gipso lipdyba lubos, ornamentuotų, brangių koklių krosnys ir židiniai, šilku ir oda išmuštas sienas dar puošė ir tapyba, gražūs medžio dirbiniai ir daug kitų vertingų elementų, kuo galėjo pasigirti tik kai kurie Lietuvos dvarų rūmai.
Išilgai Nemuno kranto driekiasi 5,3 ha parkas su alėjomis, gazonais ir tvenkiniais. Tai ne tik vienas didžiausių Lietuvos parkų, bet ir pasižymintis sudėtinga struktūra, kuri nuo griežtų geometrinių formų pereina į didingą natūralių šlaitų girios Nemuno paslėniuose. Jo kompozicijos ašis nutysta per viršutinę plynaukštė statmenai Nemuno slėniui, palei kurio briauną skersai ašies ir dunkso pailgo silueto rūmai. Žemyn nuo jų tarp milžiniškų ąžuolų terasomis buvo įrengti laiptai į Nemuno slėnį. Kitapus rūmų, už parterio, kompozijos ašį ženklina ketureilė sidabrinių klevų alėja. Ji - ne tik šio parko įžymybė, bet ir viso Lietuvos parkų palikimo unikalumas. Parko gamtiškoji apoteozė - rytuose jį uždarantis vaizdingas Šilupės slėnis su legendiškojo Velnio kalno panorama. Tai tarsi antroji parko kulminacija po sukurtos apžvalgos aikštelės rūmų terasoje į Nemuno slėnį. Abi jos gamtos ir žmogaus kūryba, kurios sinteze ir paremtas didis šio parko patrauklumas, kokių nedaug teturime.
Rūmus supa senas parkas, vienas didžiausių Lietuvoje, pasižymintis sudėtinga struktūra - griežtos geometrinės formos čia pereina į natūralią Nemuno šlaitų girią. Ketureilėje sidabrinių klevų alėjoje drevėse peri didysis dančiasnapis, įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Dar neseniai parke augo storiausia ir aukščiausia Suvalkijos eglė (aukštis - 41,5 m, skersmuo - 133 cm). 2010 m. pavasarį miškininkai nudžiūvusią eglę nupjovė ir paliko tik kelmą. Parke daug įdomių, legendomis apipintų objektų: Asesoriaus kapas, Velnio kalnas, Baronkapinės (baronų Koidelių kapai), Pakaruoklių kalnas, tyro vandens šaltinėlis. Apie 26 km nuo Zylių dvaro sodybos ─ įspūdinga Gelgaudiškio dvaro sodyba su puošniais restauruotais rūmais, juose esančiu labai vertingu interjeru, gražuolėmis krosnimis. Sodyba turi vieną didžiausių Lietuvoje miško tipo parką su jame augančiais retais želdynais.
Kur pavalgyti Palangoje: skonis ir rekomendacijos
Kur pavalgyti Palangoje? Šį klausimą sprendžiame kaskart, kai tik vykstame į Lietuvos pajūrio sostinę pailsėti. Ir visai nesvarbu, ar važiuojame vasarą, ar nesezono metu - geras maistas yra neatskiriama atostogų dalis, tad visada pravartu žinoti, kokius restoranus, barus, kavines kurorte rekomenduoja Makalius, poilsiautojai bei vietiniai gyventojai. Pasinaudojęs šiomis rekomendacijomis, Palangoje alkanas tikrai neliksi!
„MeatUp Grilio Namas“ - tai ne tik restoranas, tai tikra grilio kultūros oazė Palangos širdyje. Čia kepsninės dūmas susilieja su meistriškai parinktais ingredientais, o profesionali komanda ruošia ant natūralių anglių keptus mėsos patiekalus ir mėsainius, kurie sulaukia šiltų atsiliepimų iš lankytojų. Kur rasti: Kretingos g.
„Meška Kopose“ - jaukus šeimos restoranėlis, kaip sako pats pavadinimas, įsikūręs kopose. Ir išties, nuo gurmaniškos vakarienės iki saulėlydžio jūroje - vos pora žingsnių. Restorano vieta pušų apsuptyje netoli jūros kranto - tiesiog tobula, o kaipgi maistas? Platus meniu Nesunkiai įtiks ir mažiesiems poilsiautojams, ir gurmanams: nuo sočių pusryčių su Benedikto kiaušiniais, puriais amerikietiškais blyneliais iki šviežių jūros gėrybių, šefo steiko ar antienos confit, o akcentą vakarienei uždės kruopščiai parinktas gėrimų asortimentas. Kur rasti: Žvejų g.
„MEAT Steak House Palanga“ - Pirmame GABIJOS viešbučio aukšte įsikūręs garsus lietuviškas restoranas. Tikriausiai nė sakyti nereikia, kad vienas iš restorano įkūrėjų ir jo šefas Liutauras Čeprackas šiandien yra vertinamas kaip vienas geriausių virėjų Lietuvoje - jam priklauso kelių restoranų tinklas. Čia siūlomas didkepsnių pasirinkimas: Rib-Eye, New York strip, išpjova ir kt. Restorane taip pat vyksta degustacijos, muzikiniai vakarai, organizuojamos įvairios šventės. Kur rasti: Vytauto g.
„Vandenis“ - kur jaukus jaukumas ir gyva muzika vienoje vietoje! Restorano meniu subtiliai dera vietiniai švieži ingredientai, iš kurių kuriami išskirtiniai ir jau tradiciniais tapę patiekalai. Muzikos mėgėjams reguliariai organizuojami įvairių žanrų gyvos muzikos koncertai. Kur rasti: Birutės al.
Restorane „Onorė“ laukiamos bičiulių kompanijos, šeimos su vaikais ar net augintiniais ir visi, norintys ypatingą šventę atšvęsti ar tiesiog maloniai praleisti vakarą. Meniu čia ne tik labai originalus, bet ir įvairus, tinkamas tiek mėsos, žuvies mėgėjams, tiek vegetarams ir net veganams. Tarp populiariausių patiekalų restorano virtuvėje puikuojasi svečių jau pamėgtas ir įvertintas didkepsnis bei tartaras, Azija dvelkianti žuvienė niekada nepalieka abejingų, kasmet paruošiama vis nauja spurgyčių versija, o ypač populiarus desertas „Vazonėlis“ maloniai nustebina net ir reikliausią svečią. Vasarą restorane gera atsipalaiduoti žaliojoje terasoje ant Rąžės upelio kranto. Kur rasti: M. Valančiaus g.
Kokybiškas kinų maistas pagaliau Palangoje! LAO šefas Saulius paslapčių mokėsi iš kinų virtuvės meistro, todėl į meniu sugulė populiariausi ir lietuvių mėgstamiausi kinų patiekalai: saldžiarūgštė vištiena traškia plutele, Guo Bao, Gong Bao, patiekalai su austrių padažu, kiniškais grybais ir sezamų plutele, taip pat makaronai ir sriubos. LAO ypatingą dėmesį skiria kokybei: meniu nedidelis, bet maistas visada šviežias, gaminamas vietoje ir jokių šaldytų produktų! Beje, tai šiuolaikiška vieta, kurioje nerasi tradicinio kinų interjero ir skambančių rytietiškų melodijų: galėsi ir vietoje prisėsti, ir karštutėlį maistą prie jūros ar į namus išsinešti. Kur rasti: Taikos g.
Pušyno apsuptas viešbučio „Gradiali“ restoranas „Pineta“ siūlo gurmaniškus atradimus nuostabios gamtos fone! Pusryčiai, pietūs ar vakarienė čia tampa tikra kulinarine kelione, kurią suplanavo talentingas virtuvės šefas Justas Eina. Draugiška restorano darbuotojų komanda atsakys į kiekvieną klausimą ir pasidalins naudingomis meniu rekomendacijomis, o apsilankymą dar labiau praskaidrins dažnai skambanti žinomų atlikėjų muzika. Smalsu, kokie patiekalai susilaukia daugiausiai liaupsių? Susipažink su TOP 3 pasirinkimais: rozmarino svieste keptas brandintas jautienos didkepsnis Black Angus, aštuonkojo čiuptuvas su pasiflorų padažu ir tigrinės krevetės aitriųjų paprikų bei sidro padaže. Kur rasti: Vanagupės g.
Kurorto lankytojų ir gyventojų pamiltas restoranas „grás“ viešbutyje „Žilvinas“ žada prabangią aplinką bei esančius meno kūrinius primenančius patiekalus. Kur rasti: Kęstučio g.
Rūmai, parkas ir legendos
Apie 1842-1846 m. Prūsijos baronas Gustavas Henrikas Koidelis ant aukšto Nemuno slėnio šlaito pastatė mūrinius vienaukščius dvaro rūmus, kurie čia stovi iki šiol. Dvaras turėjo savo vandentiekį, ledainę ir kitus pastatus. Koideliai 1892 m. dvarą pardavė Komarams, tačiau per žemės reformą 1922 m. dvaras buvo išparduotas, o rūmuose įsteigta vaikų prieglauda. Būtent čia, prie Gelgaudiškio dvaro 1972 m. buvo filmuojamos kai kurios scenos Lietuvos televizijos filmui "Tadas Blinda". Šiandien dvaro teritorijoje įsikūrusi Gelgaudiškio specialioji mokykla. Centriniai rūmai restauruoti 2012 m. Per Nemuną kitame krante raudoniu plieskia Panemunės pilies stogai. Kalbama, kad kažkur turi būti slaptas požeminis praėjimas, nutiestas po Nemunu iš vienos pilies į kitą.
Gelgaudiškio dvaro rūmus supa vienas didžiausių Lietuvos dvarų parkų, pasižymintis sudėtinga struktūra. Parke yra pažintinis takas (2,5 km), kuriame galima pasigrožėti retais medžiais: juodąja pušimi, veimutine pušimi, raudonuoju ąžuolu, paprastuoju buku, europiniu maumedžiu, raudonžiedžiu kaštonu. Didelių ąžuolų čia daugiau nei keturi šimtai, kai kurie yra 26 m aukščio ir iki 1,5 m skersmens. Ketureilėje sidabrinių klevų alėjoje drevėse peri didysis dančiasnapis, įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Parke rasite ir legendoms apipintų objektų: Asesoriaus kapas, Velnio kalnas, Baronkapinės, Pakaruoklių kalnas, tyro vandens šaltinėlis.
Susitikite su Gelgaudiškio dvaro istorija, architektūra ir parko grožiu, kurie išliko ir dabar kviečia lankytojus atrasti šio unikalaus Lietuvos dvaro žavesį.