Šalyje kasmet daugėja parkų ir kitokių lankytinų vietų bei poilsio erdvių, turinčių privačius savininkus. Lietuviai nemažai keliauja po užsienį, bet sunkmečiu ir 2011 metais vėl ėmė daugėti keliaujančiųjų po savo šalį. Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. trečiąjį ketvirtį po Lietuvą keliavo per 783 tūkst., o į užsienį buvo išvykę 426 tūkst. Po Lietuvą mėgsta keliauti ir „Veido“ pašnekovė 33-ejų metų finansininkė Dovilė Vasiliauskaitė su šeima, tačiau ji, kaip ir daugelis lietuvių, dažnai pristinga idėjų, kokias įdomesnes vietas galėtų aplankyti. Iš tiesų tokių galimybių atsiranda vis daugiau, ypač mėgstantiems laisvalaikį leisti gamtoje, tik ne visi apie tai žino.
Mat poilsio ir pramogų parkus, poilsiavietes miškuose ir net mini zoolodžius kuria ne tik valstybė, bet vis dažniau ir privatūs asmenys. Privačių laisvalaikio erdvių kūrėjai - ir žymūs verslininkai, politikai, medikai ar šiaip entuziastai. Kretingos miškininkė Palmira Lipskienė - viena tų retų entuziastų. Iš pradžių moteris šalia Kretingos esančiame Tūbausių kaime įsigijo nedidelį 1,6 ha mišką - apleistą, šabakštynais apaugusį, todėl turėjo išklausyti nemažai priekaištų, kad neturinti kur dėti pinigų. „Pati turiu tris anūkes, kurios dažnai prašydavo jas nusivežti į mišką, o aš nelabai rasdavau kur: tokių vietų, kad būtų ir stogas virš galvos, ir laužavietė, ir vietos mašinai pasistatyti, mūsų miškuose beveik nėra, nors poreikis didžiulis, šalia - Palanga. Sutvarkytame miške iš pradžių daugiausia ilsėdavosi pačios miškininkės šeima, bet ilgainiui vis dažniau ėmė užklysti ir poilsiautojų. Tiesa, P.Lipskienė savo mišką reklamuoti vengia, lankytojai apie šią poilsiavietę dažniausiai sužino iš pasakojimų. Su šiukšlintojais ir niokotojais nuolat tenka susidurti ir kardiologijos klinikos Klaipėdoje vadovui Algirdui Valiuliui: jis savo privatų mišką Kretingos rajone, prie Minijos upės, taip pat yra pavertęs vieša poilsio zona. Nepaisant to, su ES parama ar be jos savo brūzgynais užžėlusius miško sklypus naujomis poilsio zonomis paverčia vis daugiau lietuvių. „Privačių parkų bei viešųjų erdvių kasmet vis daugiau, ir tai džiugina. Esu įsitikinęs, kad jų būtų dar daugiau, jei atvykstantieji pasisvečiuoti gamtoje elgtųsi kultūringai“, - mano Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis.
Galbūt tokios iniciatyvos tampa ir pelningu uždarbio šaltiniu? A.Gaižučio nuomone, pinigais tokios idėjos virsta retai. E.Legeckas pagal profesiją - veterinaras, yra dirbęs kinologu pasienyje bei muitinės tarnautoju. Bet, užuot rinkęs pašto ženklus ar monetas, kaip daugelis, vyras prieš trisdešimt metų ėmė kolekcionuoti egzotinius paukščius, kupranugarus, tigrus ir kitus gyvūnus. Ilgainiui pomėgis tapo gyvenimo būdu. Šiandien E.Legecko „Mini zoo“ per metus aplanko keliolika tūkstančių lankytojų, o bilietai kainuoja nuo 4 iki 8 Lt. Pajūrio regioninio parko direkcijos vyr. ekologas Erlandas Paplauskis sako, kad jokios paramos iš valstybės negaunantis E.Legecko „Mini zoo“ kai kuriais atžvilgiais netgi lenkia valstybinį Kauno zoologijos sodą. E.Paplauskio teigimu, Kauno zoologijos sodas yra toks apgailėtingas, kad jį būtina arba pertvarkyti, arba uždaryti. Vis dėlto auginančiųjų elnius, laikančiųjų įdomesnius naminius ar net egzotinius paukščius bei gyvūnus šalyje daugėja, o norint ar pasipuikuoti, ar šiek tiek prisidurti prie nepigaus jų išlaikymo imama įsileisti ir lankytojus. Pavyzdžiui, Vakarų Lietuvoje, Karklės kaime, didžiausią elnyną turi verslininkas Antanas Bosas. Čia norintieji gali ne tik pasidairyti į elnius, stumbrus, vilkus, lūšis ar fazanus, bet ir įsigyti dėmėtųjų elnių skerdienos (kaina 15 Lt/kg). Tiesa, A.Bosas savo elnyno nereklamuoja ir lankytojus įsileidžia retokai, nors iš jų jokių mokesčių nerenka. Visiškai nekomercinis ir 57-erių Rapolui Navidanskui priklausantis 57 ha parkas Skuodo rajone, Kalnėnų kaime. Savo tėvo Izidoriaus Navidansko prieš aštuoniasdešimt metų pradėtą sodinti parką prižiūrintis R.Navidanskas nesiėmė teikti jokių mokamų pramogų, nepristatė viešbučių ar restoranų, kuriuos dabar galėtų nuomoti pobūviams ir vestuvių pokyliams: kukli kavinė veikia tik vasarą, jokie mokesčiai iš lankytojų nerenkami ir tik žvejai simboliškai susimoka už galimybę pažvejoti vietos tvenkiniuose, kuriuos kadaise iškasė pats parko įkūrėjas. Dabartinis parko šeimininkas R.Navidanskas be jokių samdinių prižiūri visą teritoriją, pats šienauja pievas, geni medžius ir krūmus.
Taip pat galima paminėti ne vieną pavyzdį, kai apleistas teritorijas įsigijo ir jas naujais traukos centrais pavertė žinomi šalies verslininkai. Tarkime, apleistoje kaimo vietovėje Prienų rajone, Vazgaikiemyje, buvusio kolūkio teritorijoje, tarp sugriuvusių fermų ir dvokiančių srutų duobių „Senukų“ įmonių asociacijos prezidentas Augustinas Rakauskas įkūrė Visuomenės harmonizavimo parką. Čia iškilo keturių žvaigždučių viešbutis ir prašmatnios sodybos, SPA centras, žirgynas, teikiama daug kitų paslaugų, tačiau daugybė žmonių į parką atvyksta tiesiog pasivaikščioti, pabūti gamtoje ar paplaukioti valtimi, tiesa, jau už papildomą mokestį. Investuodamas į Anupriškių poilsio ir pramogų parką Trakų rajone balansą tarp komercijos ir altruizmo mėgino išlaikyti ir žymusis sporto mecentas Antanas Guoga. Svarbiausia, kad visos šios idėjos pamažu didina laisvalaikio įvairovę šalyje.
2011 m. 2011 m. III ketvirtį po Lietuvą iš viso keliavo 783,2 tūkst. vietinių turistų, arba 5,3 proc. daugiau nei 2010 m. Sausio-rugsėjo mėn. kelionių su viena ir daugiau nakvynių iš viso užfiksuota 1,9 mln., arba 0,7 proc. Per asmenines keliones sausio-rugsėjo mėn. lietuviai išleido 272,2 mln. Lt, arba 5,7 proc. Nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio Palangoje veikia lietuviškų pasakų parkas, lankytojus viliojantis ne tik itin jaukia aplinka, žaismingomis skulptūromis, bet ir netradiciniais sprendimais - pasakas čia galima ne tik "pačiupinėti", bet ir išgirsti. Rugpjūčio mėnesį atidarytos pirmosios keturios skulptūros, vėliau parkas bus papildytas dar šešiomis naujomis. Kad itin gražioje vietoje, pušyne ties Birutės parku ir meno bei pramogų klubu "Kupeta" esanti kone du hektarus apimanti naujoji laisvalaikio praleidimo erdvė būtų patraukli visokio amžiaus lankytojams, pirmiausia buvo sutvarkyta infrastruktūra - pakloti nauji takai, įrengtas apšvietimas, pasirūpinta mažąja infrastruktūra. Kuriant lietuviškų pasakų parką, darbo turėjo ne tik miesto tvarkyttojai, bet ir atraktyvias skulptūras kūrę menininkai - šiems teko ieškoti sprendimų, sujungsiančių šiuolaikinį meną su šimtmečius menančia liaudies kūryba.
Parke pristatomos menininkų Andriaus Petkaus (pasaka "Lapė ir ąsotis"), Algio Kasparavičiaus ("Seku seku pasaką"), Gedimino Mažinto ("Pupa") bei Rolando Šmito ("Saulė ir Mėnulis") skulptūros, sukurtos lietuviškų pasakų motyvais. Kiekviena iš jų galima ne tik grožėtis, bet ir "išbandyti" - laipioti, sukioti atskiras skulptūrų detales ar kitaip žaisti. Pasak šio projekto meninės dalies kuratoriaus A.Petkaus, kuriant skulptūras didelis dėmesys skirtas ne tik jų atraktyvumui, bet, svarbiausia - meninėms išraiškoms. Ties kiekviena skulptūra įrengta informacinė lentelė, kur galima ne tik perskaityti pasaką, bet ir, paspaudus specialų mygtuką, išgirsti ją sekamą Ingos Valinskienės balsu.
Vienas iš gražiausių, turtingiausių, geriausiai tvarkomų parkų Lietuvoje. Parko plano projekto autorius - garsus prancūzas architektas Edouard’as Fransua André (1840-1911), kuris kartu su sūnumi René Edouard’u André (1867-1942) kelias vasaras praleido Palangoje ir vadovavo parko įkūrimo darbams. Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. Slapukų naudojimo parinktysJūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti. Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius - tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą.
Palangos parkas - Palangos gintaro muziejų supantis parkas. Tai vienas iš gražiausių, turtingiausių, geriausiai tvarkomų parkų Lietuvoje. Įkurtas jis šventojo Birutės miško teritorijoje ir ilgą laiką vietinių gyventojų vadintas Birutės parku. Jo plotas - 101,3 ha. Palangos botanikos parkas įkurtas XIX a. pab. Įvairios dangos takai ir keliai tęsiasi 18 km. Jūros pakrante parkas tęsiasi 1,5 km. • „Rebeka”• Rotonda• Mažasis parteris• Skulptūra skirta M. K. Dabar vyraujanti parko medžių rūšis, kaip ir anksčiau, yra pušis. Drėgnesnėse vietose auga juodalksniai ir eglių grupelės. Sumedėjusių augalų priskaičiuojama iki 250 rūšių. Natūraliai augančių žolinių augalų parke - 370 rūšių, iš kurių 24 Lietuvoje retos. Jau nuo seno žinoma, kad vanduo turi išskirtinių savybių: niekas neatgaivina kūno ir sielos taip, kaip vanduo. Nerkite į purslus ir mėgaukitės adrenalino pojūčiu arba raskite sielos ramybę pramogaudami vandenyje!
Tai gera ir smagu daryti vandens pramogų parke Palangoje, nes šis miestas siūlo platų pramogų pasirinkimą. Atraskite pajūryje įsikūrusias vietas, kurios siūlo privatų poilsį tik dviem arba patirkite neužmirštamus nuotykius lankantis dideliuose vandens parkų kompleksuose. Palangos kurortą mėgsta tiek šeimos, romantiškos poros, tiek ir pavieniai poilsiautojai, todėl dovana šiame pajūrio kurorte džiaugsis kiekvienas. Ilsėtis galima net tik pasyviai, bet ir aktyviai, visgi iš plataus dovanų pasirinkimo išsiskiria vandens pramogos. O taip yra todėl, kad Palangoje įsikūręs net didžiausias poilsio ir sveikatinimo kompleksas Vakarų Lietuvoje! Jame galima plaukioti net dvylikoje baseinuose ir taip stiprinti savo sveikatą. Šiame komplekse gausu vandens pramogų, unikalių pirčių programų, SPA ir sveikatinimo procedūrų. Vandens pramogas siūlo ir kiti - mažesni - vandens parkai Palangoje, kurie visada tampa puikiu būdu atsipalaiduoti ir smagiai praleisti laiką.
Išbandykite naujas pirtis, mėgaukitės vandens malonumais lauko bei vidaus baseinuose, pasinerkite į svaiginančias aromaterapines terapijas bei lepinkitės hidromasažiniais baseinais su geoterminio mineralinio vandens privalumais. Vandens parkas Palangoje - tai vieta, kurioje veiklos atras kiekvienas nepriklausomai nuo savo amžiaus. Dėl kainos taip pat nevertėtų jaudintis, nes Vandens parkas Palangoje kaina yra įvairi. Mūsų dideliame asortimente, dovanų kuponai vandens parkas Palanga kaina, prasideda tik nuo 21.90€, todėl sau, pagal finansines galimybes tinkantį pasiūlymą ras kiekvienas!
Jei ieškote būdo, kaip nustebinti savo mylimą žmogų, galite dovanoti jam romantišką poilsį. Išvykite savaitgaliui tik vienu du ir praleiskite nuostabias akimirkas pramogaudami bei ilsėdamiesi vandens parke Palangoje. Tai taps lyg trumpos atostogos, kurių nusipelno kiekvienas! Išvyka į vandens parką Palangoje šaunia patirtimi gali tapti ir ne tik dviem romantiškiems įsimylėjėliams, bet ir visai šeimai. Čia veiklos atras visi. Ir ne tik vandens parke, bet ir Palangos mieste, nes veiklos šiame kurorte tikrai netrūksta. Palangos kurortas įsikūręs prie Baltijos jūros pakrantės, todėl aktyvių pramogų gerbėjai pasijunta it rojuje. O dailūs restoranėliai vilioja kiekvieną gurmaniškų skonių gerbėją. Praleiskite laiką turiningai ir mėgaukitės spindinčiomis mylimų žmonių akimis. Net kruopščiausiai suplanavus atostogas lieka vienas nenuspėjamas faktorius, visiškai nepriklausantis nuo mūsų valios ir galintis aukštyn kojom apversti visus planus - žinoma, turiu omenyje kaprizingą neklaužadą orą. Ką gi daryti, jei atvykus į išsvajotąją Palangą, vietoje žydro dangaus ir šiltos jūros pasitinka šlapias smėlis, dargana ir žvarbokas vėjas? Tikrai ne kiūtoti viešbučio kambaryje susisupus į pledą keiksnojant lietuviškus orus. Ir prastu oru Palangoje yra ką veikti! Štai keletas idėjų, kaip smagiai praleisti laiką, net jei saulė ir šiluma nelepina.
Pradėsiu nuo vietos, kurią tikrai visi žino ir ne kartą yra aplankę. Juk vizitas Palangoje beveik neįsivaizduojamas be pasivaikščiojimo po vieną gražiausių Lietuvoje Birutės parką. Turbūt ne man vienam su juo siejasi labai daug malonių prisiminimų. Po jį labai mėgau vaikščioti vaikystėje, maitinti tvenkiniuose plaukiojančias gulbes, antis, visad aplankydavau Tiškevičiaus dvaro laiptus saugantį liūtą (tikras vaikų numylėtinis!), lipdavau į Birutės kalną. Pagalvojau, jog senokai buvau užsukęs į pačiame parko centre esančiuose rūmuose įsikūrusį Gintaro muziejų, kuriame eksponuojama gausi inkliuzų kolekcija (jie man būdavo patys įdomiausi), kartu su kitais maždaug 5 tūkst. eksponatų. Puiki vieta linksmai praleisti pusdienį su šeima, draugais ar net vienam pačiame kurorto centre - Basanavičiaus gatvėje!
„Eurekos“ iliuzijų namas - ne šiaip muziejus, skirtas tik pasidairyti, - čia lankytojai skatinami patys dalyvauti ekspozicijoje. Dauguma eksponatų interaktyvūs, taigi nuobodu nebus - galima juos čiupinėti, išbandyti, leistis apgaunamiems ir pralinksminamiems iliuzijų. Vien pavadinimai kirbina vaizduotę - ar ne smalsu, kas tas visatos kambarys, viesulo tunelis ar trimačiai paveikslai? Žinoma, reikia nepamiršti nusifotografuoti, o progų pasidaryti linksmų nuotraukų tikrai bus! Galimybė pažadinti savyje tūnantį tyrinėtoją!
Šis insektariumas yra vienintelis mūsų šalyje specializuotas zoologijos sodas, kuriame surinkta beveik šimtas rūšių nariuotakojų! Vieta, kurią būtina aplankyti gamtos mylėtojams ir šeimoms su vaikais - pastariesiems tikrai paliks įspūdį neregėti nematyti šeriuoti, žvynuoti, daugiakojai ir daugiaakiai sutvėrimai! Insektariume rasi: vorų paukštėdų, skorpionų, gyvalazdžių, vabalų maldininkų, įvairiausių tarakonų, šimtakojų.
O Palangoje Gintaro muziejus tikrai nėra vienintelis, tad noriu dar kelis paminėti. Jei mėgsti skulptūras, siūlau pasisvečiuoti Antano Mončio namuose-muziejuje. Čia rasi daugiau nei 200 skulptoriaus darbų (ir ne tik skulptūrų, bet ir piešinių, kaukių, grafikos darbų ir kt.). Muziejus turėtų patikti vaikams, nes eksponatus, skirtingai nei kitur, galima liesti rankomis! Beje, apsilankymo kaina visiškai simbolinė. Šis muziejus - tikras džiaugsmas vaikams ir naminių gyvūnėlių mylėtojams!
Šunų muziejus - tai privati, beveik ketvirtį amžiaus renkama geriausių žmogaus draugų - šuniukų - kolekcija. Joje sukaupta apie 2000 įvairaus dydžio šuniukų statulėlių, atvežtų iš kelių dešimčių skirtingų pasaulio šalių. Palangos krašto muziejaus idėja gimė dar praėjusio šimtmečio pradžioje. Muziejui ilgą laiką ieškotos tinkamos patalpos, dėl to surinkti eksponatai buvo kilnojami iš vienos vietos į kitą. Tik 2014 m., po tokių ilgų ieškojimų, pagaliau pavyko rasti tinkamą ir istorinę reikšmę miestui turinčią vietą - vilą „Anapilis“. Naujasis muziejaus etapas prasidėjo - 2019 m. atidaryta interaktyvi nuolatinė muziejaus ekspozicija, lankytojus nukelianti į paslaptingą ir įdomų Palangos kurorto istorijos pasaulį. Čia rodomi pajūrio regiono kultūrą atspindintys eksponatai, archeologiniai radiniai, galima išbandyti interaktyvų žaidimą, taip pat apžiūrėti Grafų Tiškevičių laikotarpį atskleidžiančius bei indėlį į kurorto plėtrą menančius objektus.
Dr. Jei domies Lietuvos istorija, Tau turėtų būti įdomu užsukti į žymaus XX a. pradžios Lietuvos visuomenės, atgimimo veikėjo, aušrininko, Dr. Jono Šliūpo memorialinę sodybą. Susipažinsi su J. Šliūpo gyvenimo faktais, veikla bei jas atspindinčiomis fotografijomis. Dar viena vieta mėgstantiems istoriją. Tremties ir rezistencijos muziejus įsikūręs pačiame Palangos centre, J. Basanavičiaus gatvėje, todėl gal kartais jo galima ir nepastebėti...
Kiek dėžučių gintaro esi prirankiojęs Palangos paplūdimyje? O kiek gražių papuošalų parsivežęs? Šiuo mineralu grožimės visi, todėl manau, kad bus tikrai įdomu užsukti pas gintaro meistrus į parodomąsias gintaro apdirbimo dirbtuves bei pasižiūrėti, kokį kelią jis nueina nuo paprasto gabaliuko iki pagaminto papuošalo. O smagiausia, kad prisėsti prie staklių ir išbandyti tai galima ir patiems. Tai istorinė vieta, neprarandanti aktualumo ir dabar. Kažkada čia buvo kino teatras, sovietmečiu - kultūros skyrius, o šiuo metu „Ramybė“ yra tapusi kultūrine erdve, traukiančia tuos, kurie net atostogaudami vasaros pramogų sostinėje nepamiršta meno ir kultūros. Juk atostogos Palangoje neprivalo būti vien nuolatiniai vakarėliai ir linksmybės! „Ramybė“- erdvė pabūti tyliai, atsipalaiduoti. Čia vasarą kone kasdien rengiami koncertai, kameriniai spektakliai, literatūros vakarai, knygų pristatymai, nekomercinio kino seansai, šalia įsikūrusi dailės galerija.
Jei Tavo atostogų Palangoje tikslas yra vandens pramogos, tik orai neleidžia bristi į jūrą, išeitis yra ir ne viena. Palangos baseinas - tai 3500 kv.m. daugiafunkcinė miesto erdvė su baseinu, sveikatingumo centru ir viešąja pirtimi. Į vandens pramogų ieškančius poilsiautojus orientuotas ir laisvalaikio ir sveikatinimo centras „Atostogų parkas“, didžiausias tokio pobūdžio kompleksas Vakarų Lietuvoje! Kai orai prasti, kodėl gi nepasinaudoti galimybe nugludinti savo figūrą, kad saulutei vėl nušvitus, galėtumei drąiai nusimesti drabužius paplūdimyje? Tam puikiausiai tinka universalus sporto kompleksas, siūlantis bene kiekvienam skoniui tiksiančias sportines veiklas. Galima žaisti krepšinį ar stalo tenisą, taip pat mankštintis treniruoklių salėse, kai nelyja - treniruotis šalia esančiame rekonstruotame stadione su bėgimo takais. Palanga garsėja ne tik paplūdimiais ir vasaros pramogomis, bet ir sveikatinimui itin palankia aplinka - tyras, jodo ir pušų sakų aromato prisotintas oras, ramybė, jūra… Nenuostabu, kad kurorte gausu vietų, kur renkasi norintieji atostogas praleisti ne tik linksmai, bet ir sveikai. Jei oras nedžiugina, save palepinti galima kitaip - tereikia pasirinkti vieną iš grožio ir terapijos ar SPA centrų. Aš rekomenduoju „Vanagupę“, kur galėsi pramogauti „Vanagupės“ bei „Golden SPA“ pirčių ir baseinų kompleksuose, mėgautis įvairiais masažais, procedūromis. O romantikams itin patiks ypatingas „Princesių“ baseinas - nedidelis, tačiau labai gražus baseinėlis su grojančia raminama muzika, jūros druska prisotintu vandeniu, kuriame galima lengvai plūduriuoti, šviesų ir spalvų terapija bei kartais pasipilančiu lengvu lietučiu.
Kaip matai, net ir debesys nesutrukdys poilsiu Palangoje pasimėgauti. O jei oras geras, bet visą laiką būti paplūdimyje nesinori, štai patarimai, ką dar Palangoje galima nuveikti.