Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka kuria personalijų žinyną „Palangos vardai“. Išskirtinė miesto lokacija suteikia ir privilegijų, ir pareigų. Esame pajūrio kraštas. Viešėdami iškilūs amžininkai ne tik mėgaujasi saulės voniomis, bet, įkvėpti krašto specifikos, neretai kuria. Jie taip pat yra Palangos vardai, nors ir ne kraštiečiai, tik svečiai. Jų talento dėka Palangos vardas garsėja už miesto riboženklių, lokalios vietovės ribų. Kasdien darbais kuriama rytojaus Istorija. Užrašykime juos.
ADIKLIENĖ EMILIJA (1906-1993) - lietuvių kalbos ir literatūros pedagogė, kraštotyrininkė, pirmoji LTSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Palangos skyriaus vadovė. Nuo 1932 m. gyveno Palangoje, dirbo lietuvių kalbos mokytoja. 1935 m. jos iniciatyva įkurtas moksleivių literatūjų būrelis. Jo nariai ruošė vaidinimus, literatūrinius vakarus, su pertraukomis leido moksleivių laikraštėlį „Birutės tėviškė“ (1937-1940). Pedagogė dirbo Palangos vidurinės, Palangos darbo jaunimo vakarinės mokyklų direktore (1946-1951). XX a. 7-8 dešimtmečiais suformavo kraštotyros darbo Palangoje tradiciją: organizavo etnografines ekspedicijas, rengė parodas, įkūrė etnografinį ansamblį „Ant marių krašto Palangos miestely“, kuriame aktualizuota kraštotyrinė medžiaga. Kraštotyrininkų draugijos skyriaus palikimas yra saugomas Lietuvos nacionaliniame, Palangos kurorto muziejuose, Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje, aktualizuojamas Palangos viešosios bibliotekos leidžiamame etnokultūros metraštyje „Palangos langai“.
EDMUNDAS ALEKSA JONAS PRANAS (1879-1955) - valstybės ir visuomenės veikėjas, agronomas, sociologas, ekonomistas, LR žemės ūkio ir valstybės turtų ministras (1920-1923), LR žemės ūkio ministras (1926-1935), spaudos bendradarbis. Vasarodavo Palangoje (1925-1940). Palaidotas Palangos miesto civilinėse kapinėse.
ALMINAS LEANDRAS (1927-1990) - kultūros, visuomenės veikėjas, meno kolektyvo „Bočiai“ vadovas, Palangos kultūros skyriaus vedėjas, tautodailininkas (medžio drožyba), tautodailės draugijos „Verpstė“ steigėjas, jos pirmininkas, Žemaičių kultūros draugijos narys. L. Alminas su „Tremtinio“ klubu Palangoje leido leidinį „Ašara“ lietuvių, anglų kalbomis. Nuo 1965 m. gyveno ir dirbo Palangoje. Palaidotas Palangos miesto civilinėse kapinėse. Jo darbų atminimas įamžintas knygoje „Leandras Alminas: Žemaitijos krašto šviesuolis“ (aut. J. ALONDERIS).
ROBERTAS JONAS PRANAS (1910-1942) - kariuomenės kavalerijos karininkas, dragūnas leitenantas.
AMBRAZAITYTĖ FELICIJA (1904-1994) - fotografė, fotografavo poilsiautojus prie jūros, darydavo kalėdinius atvirukus. 1946-1949 m.
ANDRÉ EDOUARD FRANÇOIS (1840-1911) - prancūzų kraštovaizdžio architektas, botanikas, suprojektavęs peizažinio stiliaus parką Palangoje. Prie Palangos botanikos parko centrinio tako atidengtas paminklas parko įkūrėjui E. F. André (skulptorė G. Oškinytė-Eimanavičienė, architektas G.).
ANDRIEKUTĖ REGINA (1933-2012) - tautodailininkė, gintaro apdirbimo meistrė, bibliotekininkė, folkloro pateikėja, Lietuvos liaudies meno draugijos Žemaitijos skyriaus narė (1964-2012), žemaitiškų tradicijų ir tarmės puoselėtoja. Jos gintaro dirbiniai ir mezginiai eksponuoti daugelyje respublikinių ir tarptautinių parodų. Palanga - R. Andriekutės gimtinė.
ANDRIJAUSKAS EDMUNDAS - architektas. Palanga - jo gimtinė. Svarbiausi jo sukurti projektai - Klaipėdoje. Palangoje suprojektavo keletą gyvenamųjų namų.
ANDRIJAUSKAS LEOPOLDAS PETRAS (1868-1947) - dailininkas, 1906-1910 m. gyveno Palangoje tėvo name J. Basanavičiaus gatvėje. Dirbo grafo Felikso Tiškevičiaus parko sodininku, laisvalaikiu tapydavo. Po 1910 m.
ANDRIUŠKA BENEDIKTAS (1884-1951) - jėzuitas, kunigas, rašytojas, vertėjas, profesorius.
ANTINIS ROBERTAS (1898-1981) - skulptorius. ANUSAS IGNAS (1901-?) - kariuomenės kūrėjas-savanoris. 1919 m. rugsėjo 16 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1922 m. birželio 16 d. Po tarnybos gyveno Palangos valsčiuje.
ATKOČIŪNAS EDMUNDAS - kunigas, poetas, muzikas, socialinis pedagogas, Pasaulio lietuvių žurnalistų asociacijos narys (nuo 2001 m.). Baigė vidurinę mokyklą Palangoje (1976). Išleido kelias poezijos knygas. Išlikusios žymės: palangiškasis protokolas su įrašais ir plagatais.
AUGAITYTĖ ELENA (1928-2021) - skulptorė, gintaro apdirbimo meistrė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Gintaro dirbinius eksponavo Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1955 m.
AUGUSTAUSKAS VYTAUTAS (1884-1944) - Lietuvos karininkas, pulkininkas, pirmasis Kulautuvos kurorto direktorius, žurnalo „Fiziškas auklėjimas“ redaktorius (1935-1940), vienas iš 1941 m. biržio sukilimo partizanų būrio vadų.
Avižonis PETRAS (1875-1939) - gydytojas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas, pirmojo viešo lietuviško spektaklio Palangoje (1899) organizatorius (drauge su kitais).
BADEN-POWELL OLAVE (1889-1977) - rašytoja, pasaulio mergaičių skaučių vadė, dalyvavusi Palangoje vykusiame tarptautiniame skautų sąskrydyje (1933). Ant akmens, kuris stovėjo Birutės parko pradžioje, iškalti pasaulio skautų vado R. Baden-Powell, pasaulio mergaičių skaučių vadės Olave Baden-Powell ir LR Prezidento, Lietuvos skautų vado A. Smetonos inicialai. Dabar šis akmuo stovi už Birutės kalno, Skautų slėnyje. Palangos miesto savivaldybės taryba sugrąžino Roberto Baden-Povelio alėjos vardą S. Dariaus ir S. BAGDANAVIČIENĖ KATERINA (1908-1985) - žydų gelbėtoja, tremtinė. 1941-1944 m. sodyboje Būtingėje slėpė žydų tautybės Darbėnų miestelio gyventojus. BAGDANAVIČIUS BENEDIKTAS (1892-1961) - muitininkas, žydų gelbėtojas, tremtinys. 1941-1944 m. sodyboje Būtingėje slėpė žydų tautybės Darbėnų miestelio gyventojus. 2016 m.
BAGDONAVIČIUS GERARDAS (1901-1986) - lietuvių dailininkas, grafikas, pedagogas, kraštotyrininkas, scenografas, fotografas. Gyveno Šiauliuose. Lietuvos miesteliuose mėgo piešti iš natūros.
BALČIKONIS KĘSTUTIS - dailininkas (tekstilininkas), dėstytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Parodose dalyvauja nuo 1975 m. Jo kūrinių yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus.
BALČIUS MIKAS KOSTAS - kraštotyrininkas, archeologas, kolekcininkas, Palangos miesto garbės pilietis (2019), Lietuvos kuršių draugijos įkūrėjas ir vadovas (nuo 1996 m.). Įvairiuose moksliniuose ir mokslo populiarinimo leidiniuose publikavo straipsnių Šventosios istorijos, kraštotyros, tautosakos, numizmatikos temomis. Knygai „Palangos istorija“ (Klaipėda, 1999) parašė skyrių „Elija ir Būtingė“. Palangos viešoji biblioteka parengė M. K. Balčiaus knygą „Iš Šventosios praeities“ (Palanga, 2016). Už nuopelnus latvių kultūrai, Lietuvos kuršių draugijos įkūrimą, jos veiklą ir kuršių tradicijų puoselėjimą Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga M. K. Balčių apdovanojo Trijų žvaigždžių ordinu (2001). M. K. Balčiui įteiktas Palangos miesto 750 m. jubiliejinis medalis (2003), Latvijos respublikos nacionalinė folkloro premija (2005). 2019 m. gegužės 30 d.
BALSYS EDUARDAS (1919-1984) - kompozitorius, profesorius. Kartu su tėvais apsigyveno Palangoje (1939), vėliau į Palangą atvykdavo vasaroti. Sukūrė baletą „Eglė - žalčių karalienė“ (1960), poemą styginių orkestrui „Jūros atspindžiai“ (1981). Namas J. Šliūpo g. 4, kuriame gyveno kompozitorius, paženklintas paminkliniu bareljefu (skulptorius R.
BALSYS LEOPOLDAS (1918-1987) - laivų statybos specialistas, pirmas Lietuvos laivų statybos inžinierius, kompozitoriaus E. BALSYS
VLADAS (1924-1987) - pedagogas, chorvedys. Gimė Palangoje. 1949-1954 m. studijavo dirigavimą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1954-1987 m. - Kauno Juozo Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos dėstytojas, 1961-1964 m.
BARAKAUSKAS ALEKSANDRAS (1912-2005) - pedagogas, visuomenės veikėjas, publicistas. Nuo 1962 m. gyveno ir dirbo Palangoje.
BARAUSKAS BRONISLOVAS (1908-1985) - dvasininkas, monsinjoras, prelatas, religijos mokslų daktaras, Palangos klebonas ir dekanas (1975-1985). Palangoje B. Barauskas parašė rankraštinį darbą „Palanga. Šimtmečių epizodai“ (1983-1984).
BARONAS PETRAS - dailininkas, skulptorius, pedagogas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Šventosios herbo (2008), istorinės tematikos medalių kūrėjas. P. Baronas sukūrė medalių, skirtų iškilioms Palangos asmenybėms, įamžino Šventosios aktualijas, atkūrė Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčios relikijas: baltai mėlyną simbolinį laivą (2000), du medinius angelus, puošiančius centrinį altorių (2014). Bažnyčios istoriją įamžino ąžuoline paminkline skulptūra „Būtingės istorija I“ (2012). P. Barono dailės darbų yra įsigiję Lietuvos muziejai. Su A. Baroniene dailininkas vienuolika metų Šventojoje organizavo dailės simpoziumus-plenerus „Šventosios žemės atminties ženklai“, yra išleista plenerų bukletų. Respublikiniuose konkursuose P. Baronas yra pelnęs apdovanojimų už darbus medalių srityje.
tags: #tamara #zaiceva #palanga #nuotraukos