Atstumai ir aukščių skirtumai kipregeliu matuojami naudojantis nomogramos kreivėmis. Horizontalus atstumas skaičiuojamas taip. Aukščių skirtumai randami pasvirusiu arba horizontaliu vizavimo spinduliu. Matuojant pasvirusiu spinduliu, matuoklės atkarpa tarp pradinės ir Kn koeficiento aukščių kreivės, atskaičiuojama ties vertikaliuoju siūleliu. Vertikaliojo skritulio gulsčiuko burbulėlis turi būti nuliniame taške. Kai pradine kreive vizuojama į prietaiso aukščio atžyma matuoklėje, tai 0:1 ir h=h’. Horizontaliu spinduliu matuojama lygioje vietovėje. Kipregelio žiūrono gulsčiuko burbulėlis nustatomas nuliniame taške, o pagal pradinę nomogramos kreivę 1 cm tikslumu atskaičiuojama. Taškų altitudžių matavimas supaprastinamas naudojant pailginama matuoklę. Dirbama tokia tvarka. Pastačius stotyje menzulą, matuokle 1 cm tikslumu išmatuojamas prietaiso aukštis, kuris pridedamas prie stoties altitudės ir taip gaunamas prietaiso horizontas. Prietaiso horizonto likučių, gautu atėmus sveikus metrus, pailginama matuoklė matuokle pailginta 0,42 m, o 128 paveiksle 0,25 m). Prietaiso horizonto sveikųjų metrų likutis, kaip sąlyginė altitudė, priskiriamas matuokles apačiai. Mažėjančia į matuoklės viršų kryptimi priskiriamos altitudės ir kitoms sveikųjų metrų padaloms. Kontrolė: stotyje priglaudus matuoklę prie kipregelio, jo žiūrono sukimosi ašis turi rodyti matuoklėje stoties altitudę. Kai aukščių skirtumai nedideli, altitudės matuojamos horizontaliu vizavimo spinduliu. Matuojant pasvirusiu vizavimo spinduliu, pradine nomogramos kreive vizuojama į metrinę matuoklės atžymą ir, kai vertikaliojo skritulio gulsčiuko burBulėlis yra nuliniame taške, pagal aukščių kreivę įprastine tvarka randamas aukščių skirtumas h’. Menzulos pastatymas - tai menzulos centravimas stotyje, gulsčiavimas ir jos orientavimas. Menzula centruojama siekiant sutapdinti planšetėje pažymėtą stoties taško projekcija su atitinkamu vietovės tašku. Centravimo paklaida turi būti ne didesnė kaip pusė grafinio plano mastelio tikslumo, t. y. turi būti ne didesnė kaip 0,05 mm plane. Rekomenduojamas menzulos centravimo tikslumas pateikiamas. Menzulos gulsčiavimas - tai menzulos lentos su planšete nustatymas horizontaliai. Gulsčiuojama pagal kipregelio liniuotės gulsčiuka. Gulsčiuojant kipregelis dedamas ant lentos taip, kad jo liniuotė būtų lygiagreti dviem kelmelio kėlimo sraigtams. Sukant šiuos sraigtus, gulsčiuko burbulėlis įplukdomas į nulinį tašką. Menzulos lentos polinkis turi įtakos brėžiamai krypčiai. Krypties paklaida e išreiškiama. Menzula orientuojama siekiant orientuoti planą vietovėje nuotraukos pagrindo linijų arba meridiano atžvilgiu. Orientavus menzulą, plano linijos tampa lygiagrečios su atitinkamomis vietoves kryptimis. Stotyje A menzula orientuojama taip. Kipregelio liniuotė plane glaudžiama prie linijos ab. Menzulos lenta su planšete pasukama taip, kad žiūrono vertikalusis siulelis butų nutaikytas į vietovės taške B stovintį ženklą (game, matuoklė). Menzulos orientavimo tikslumas labai priklauso nuo orientavimo linijos ilgio plane. Sunku tiksliai orientuoti pagal trumpesne kaip 5 cm liniją. Ją galima pailginti pažymint tęsinyje papildoma tašką a. Krypties tęsinio taškas a pažymimas plane pagal apskaičiuotas koordinates. Orientavimo linijos tęsinio tašką taip pat galima rasti apskaičiuus orientavimo linijos susikirtimo su plano rėmeliu koordinates. Atliekama nutiesus naujas požemines komunikacijas, fiksuojama jų planinė ir vertikalioji padėtis, nustatomos jų techninės charakteristikos. Skaitmeninė vietovės topografinė nuotrauka. Vaizduojami atstumai nuo charakteringų ar pastovių vietovėje esančių taškų (namų kampų, tvorų, stulpų ir t.t), nustatomas tinklo aukštis, įgilinimas (altitudė). Statinio kontrolinė geodezinė nuotrauka, atliekama statant arba baigus statyti įvairios paskirties statinius. Šioje nuotraukoje fiksuojama faktinė statinio vieta sklypo atžvilgiu. Fiksuojamos faktinės aukščiausio taško bei nulinė altitudės. Fiksuojami nukrypimai nuo techninio projekto. Atliekama nutiesus naujas požemines komunikacijas, fiksuojama jų planinė ir vertikalioji padėtis, nustatomos jų techninės charakteristikos. Skaitmeninė vietovės topografinė nuotrauka. Vaizduojami atstumai nuo charakteringų ar pastovių vietovėje esančių taškų (namų kampų, tvorų, stulpų ir t.t), nustatomas tinklo aukštis, įgilinimas (altitudė). Statinio kontrolinė geodezinė nuotrauka, Atliekama statant arba baigus statyti įvairios paskirties statinius. Šioje nuotraukoje fiksuojama faktinė statinio vieta sklypo atžvilgiu. Fiksuojamos faktinės aukščiausio taško bei nulinė altitudės. Fiksuojami nukrypimai nuo techninio projekto. Zonoje, greta zonos ašinio ir kraštinių meridianų, nubrėžti papildomi meridianai. Matyti, kad toliau nuo ekvatoriaus atstumai tarp meridianų mažesni ir ašigaliuose jie sueina į vieną tašką. Iš jos aišku, kad ekvatoriuje meridianų artėjimo kampas y lygus nuliui. Tolstant nuo ekvatoriaus, jis didėja. Kai taškas yra ant ekvatoriaus arba ašinio meridiano, kampas y lygus nuliui. Taško aukščiu, arba altitude, vadinama trečioji koordinačių sistemos koordinatė, lygi taško atstumui nuo nulinio paviršiaus svambalo linijos (sunkio jėgos) kryptimi. Matematiniu nuliniu paviršiumi vadinamas referencinio elipsoido paviršius. jį projektuojami Žemės paviršiaus kontūrai sudarant planus ir žemėlapius. Kadangi vidutinis Pasaulinio vandenyno lygis dar nenustatytas, valstybės naudoja skirtingus lygio paviršius taškų altitudėms skaičiuoti. Lietuvoje nuo 1945 m. taškų altitudės skaičiuojamos nuo vidutinio Baltijos jūros vandens paviršiaus lygio, nustatyto 1825-1840 m. Šis lygis pažymėtas brūkšniu varinėje plokštelėje, kuri įmontuota tilto per kanalą atramoje Kronštate. Aukščių skirtumai tarp taškų nustatomi niveliuojant. Kronštatas yra Suomių įlankos Kotlino saloje. 1930 m. tiksliai niveliuojant ledu nuo Kronštato futštoko iki Lomonosovo mieste esančios markės Nr. 173 (markė - ženklas su žinoma altitude), gauta markės altitudė 5,4608 m. Altitudės, apskaičiuotos nuo Kronštato futštoko nulinio brūkšnio, vadinamos absoliutinėmis altitudėmis. Jeigu altitudės skaičiuojamos nuo kito lygio, tai jos vadinamos sąlyginėmis. kas yra aukščio matuoklis? ar turite patirties norint patikrinti aukštį nuo jūros lygio ar išmatuoti aukštį virš jūros lygio? aukščio matuoklis arba aukščio matuoklis yra prietaisas, naudojamas matuoti objekto aukštį virš jūros lygio. aukščio matavimas vadinamas altimetrija. kodėl mes naudojame altimetrą? ar turite galvoje klausimų, kad rastumėte mano aukštį virš jūros lygio? alpinistai gali išmatuoti savo aukštį matuodami aplink juos esantį oro slėgį. tai vadinama nurodytu aukščiu ir matuojama prietaisu, vadinamu altimetru. didėjant aukščiui, oro slėgis krinta. ką daryti programa „matuoti aukštį“? Yra daug „Android“ aukščio matuoklių su barometro slėgio jutikliais, kad būtų galima rasti tikslų paviršiaus aukštį, per kurį galite lengvai išmatuoti žemėlapio aukštį. Neprisijungus pasiekiama aukščio matavimo programa galima matuoti aukštį nuo jūros lygio, taip pat slėgio aukščio patikrinimą. lengvas „Android“ aukšio matuoklio kompasas padės jums nustatyti aukštį virš jūros lygio, naudojant GPS vietos platumos ir ilgumos koordinates. aukščio matuoklio apribojimai GPS vietos aukščio aukščio programėlėje bandėme pašalinti barometrinio aukšio matuoklio paklaidą, nes daugumoje aukščiamačių mechaniniai sustojimai yra ties barometrinės skalės riba (28.10-31.00) arba šiek tiek viršija ją. aukščio matuokliai, kuriuose nėra mechaninių sustojimų šalia barometrinės skalės ribų, gali būti nustatyti su 10 000 pėdų paklaida.
