Įsigijote šiltnamį su polikarbonatine danga, tačiau nežinote kaip tinkamai prižiūrėti? Turime Jums keletą patarimų.Kartą per sezoną plaukite šiltnamio vidų ir išorę - suodžiais ar žiedadulkėmis apsinešusi danga sumažina šviesos pralaidumą.Norint nuplauti šiltnamį tiek iš vidaus, tiek iš išorės, naudokite tik švelnias valymo priemones, tokias kaip : minkšta kempinė ar šluostė, ūkinis muilas arba atskiestas indų ploviklis (kuris taip pat padeda naikinti kenkėjus). Griežtai draudžiama naudoti įvairią stiprią chemiją.Išmuilinę šiltnamio vidų ir išorę, nuplaukite šiltu vandeniu nestipria srove, nenaudokite aukštos srovės vandens purkštuvų, tokių kaip „Kercher“- taip pažeisite apsauginį polikarboto sluoksnį. Nuliejus vandeniu viską gerai nusausinkite - visus vyrius, karkasą, plyšelius, langų rėmus. Nors mūsų šiltnamiai atlaiko dideles sniego apkrovas, rekomenduojame reguliariai nušluoti sniegą nuo šiltnamio stogo - naudokite šepečius ar šluotas ilga rankena, venkite grėblių, kastuvų ar kitokių įrankių su aštriais ašmenimis, kad nesubraižytumėte polikarbonato paviršiaus. Norint išvengti šiltnamio sužaliavimo, rekomenduojame įsigyti plastikines apsaugėles, kurios padės apsaugoti dangą nuo žolės įaugimo ar purvo patekimo į dangos vidų.Tinkamai prižiūrėtas šiltnamis tarnaus daugelį metų ir džiugins ne tik Jūsų akį, bet ir kaimynų.*Griežtai draudžiama naudoti įvairią stiprią chemiją, aštrius įrankius ar aukšto slėgio vandens purkštuvus. Jeigu taip nutiko, kad netinkamai uždarėt polikarbonato galus ir įaugo žolė ar įlindo kirminų, tokiu atveju jau reikia keisti dangą. Nešvarumams patekus į vidų, dangos neardyti ar kitokiais būdais nebandyti išvalyti, taip tik nesugrįžtamai sugadinsite dangą. Augalų auginimas šiauriniame klimate gali tapti tikru iššūkiu dėl trumpo vegetacijos periodo, šaltų naktų net vasaros metu ir nenuspėjamų oro sąlygų. Būtent todėl polikarbonatinis šiltnamis tapo esminiu įrankiu kiekvienam rimtam daržininkui ar sodininkui. Šiandieninėje rinkoje polikarbonatiniai šiltnamiai užima dominuojančią poziciją dėl unikalaus savybių derinio, kuris juos daro idealius šiauriniam klimatui. Smūginis atsparumas: polikarbonatas yra 200-250 kartų atsparesnis smūgiams nei stiklas tokio paties storio. Praktinis patarimas: visada geriau rinktis šiek tiek didesnį šiltnamį nei manote, kad reikės. Tvirtas pamatas yra esminis faktoriausIlgalaikiam šiltnamio stabilumui.
Šiltnamio pamatai: nuo ko pradėti ir kodėl tai svarbu
Šiuolaikiniai polikarbonatiniai šiltnamiai suteikia galimybę pratęsti sodininkystės malonumą nepaisant klimato iššūkių. Paplitusi nuomonė, kad pamatus reikia palikti peržiemoti - taip jie esą šaltuoju periodu nusėda ir „nebevaikšto“. Nors šis požiūris yra diskutuotinas, tačiau vis dar paplitęs. Tad ekspertai pataria, kaip tinkamai žiemai paruošti pamatus, kad būtų daugiau naudos nei žalos. „Paliktų peržiemoti pamatų situacija, priklausomai nuo grunto, yra kardinaliai skirtinga. Jei gruntas aplink pamatus smėlingas, sausas, tuomet galima palikti juos žiemoti be jokių papildomų apsaugos priemonių. Tačiau jei žemė sunki, molinga, permirkusi vandeniu, tuomet teks pasiraitoti rankoves ir sutvarkyti statybvietę, kad pavasarį netektų išvysti iškilnotų pamatų. Kita blogybė - neapsaugotas pamatų betonas sušlampa, todėl atlaiko daug mažesnį skaičių šalčio ciklų, po kurio laiko ima trupėti“, - sako Tomas Čerauskas, „Kauno šilas“ pardavimų vadovas.
Kai žemė molinga, rudenį ji prisisodrina vandeniu - gruntas dėl savo savybių yra mažai pralaidus, todėl vanduo kaupiasi ir nenubėga. Atėjus šalčiams, vanduo virsta ledu ir pradeda plėstis - kadangi įšalas siekia iki 1,2 metro, ledas pradeda deformuoti pamatus juos spausdamas. Kad būtų išvengta žalos, būtina atlikti pamatų konservavimo darbus. Pirmiausia, pataria T. Čerauskas, su grunto tankintuvu reikėtų sutankinti gruntą pamatų viduje. Ant sutvirtinto pado patieskite geotekstilę, kuri atskirs gruntą nuo ant viršaus užpilto smėlio. Privalumas tas, kad per žiemą smėlis susigulės ir vėliau reikės mažiau pastangų jį tankinant ir lyginant - galėsi greičiau įrenginėti grindis. „Kai apsaugojote vidinę pamatų dalį, tuomet imkitės darbų namo išorinėje pamatų pusėje. Reikėtų atkasti pamatus visu perimetru ir 15-20 cm atstumu nuo pamatų pakloti vandens drenažinį vamzdį. Taip bus surenkami krituliai ir bus mažesnė drėgmės žala namui. Dažnai kyla klausimas, kokiame gylyje įkasti vamzdį - tai priklauso nuo grunto savybių. Kuo jis geriau praleidžia vandenį, tuo vamzdis gali būti įkastas mažesniu atstumu iki paviršiaus“, - nurodo pardavimų vadovas. Kadangi didžiausias pamatų priešas yra drėgmė, reikėtų atlikti hidroizoliaciją. Rostverkos išorinę sieną, naudojant šepetėlį ar mentelę, reikia padengti polimerinės cementinės hidroizoliacinės dangos mišiniu. Hidroizoliacinė medžiaga tvirtai sukimba su pagrindu, nesitraukia ir nepleišėja, todėl neleidžia vandeniui pasiekti betono. „Kai pamatas paruoštas, tuomet galima imtis apšildymo darbų. Pamatams apšildyti naudokite 20 cm storio, didesnio stiprio polistireninio putplasčio plokštes. Jos pasižymi dviem būtinomis savybėmis - atlaiko didesnes apkrovas ir nepraleidžia drėgmės. Prie pamato pagrindo plokštės klijuojamos bitumine mastika, kurią reikėtų tepti ištisai - taip sumažinamas drėgmės ir teršalų kaupimasis“, - sako specialistas. Įrengus termoizoliacinį sluoksnį, reikėtų pasirūpinti jos apsauga nuo drėgmės, mechaninių pažeidimų ir šaknų - augdami augalai gali pažeisti termoizoliaciją, todėl į pamatus pradės smelktis šaltis ir vanduo. Apsaugai tinkamiausia yra drenažinė membrana: ją reikėtų klijuoti gumbuota puse prie polistireninio putplasčio, o viršuje šiek tiek palikti, kad būtų galima pavasarį ją pritvirtinti cokolio viršuje ir užpilti smėliu. Taip pamatai maksimaliai apsaugomi nuo pažeidimų ir aplinkos poveikio.
Šiltinimas ir hidroizoliacija: kaip tiksliai atlikti darbus
„Atlikus šiuos darbus, pamatai jau beveik paruošti žiemai. Liko vienintelė neapsaugota dalis - tai viršutinė pamatų plokštuma, ant kurios vėliau bus mūrijamos plytos ar blokeliai. Kad žiemiškas oras nedeformuotų ir pavasarį netektų paviršiaus koreguoti, taip pat, kad kuo mažiau drėgmės įsiskverbtų į paviršių, reikėtų apkloti ruberoidu ar kokia kita bitumine danga. Apdengus pamatų viršutinę dalį, reikėtų dangą užlenkti ir prispausti sunkiais daiktais - plytomis ar akmenimis, kad vėjas nenuplėštų“, - pasakojo „Kauno šilo“ atstovas. Atėjus pavasariui, tereikės nuimti ruberoidą - ir bus galima tęsti statybos darbus. Visas kitas pamatų apsaugojimo įdirbis liks, todėl verta visus darbus padaryti nuosekliai ir kruopščiai.
Renkantis šiltinimo medžiagas išorinei pamatų pusei, dažnai siūloma naudoti ekstruzinį polistireninį put plastą (XPS), nes jis turi mažą vandens įgėrį, didelį tarpą ir atsparumą drėgmei. Ekstruzinis putplastis tinka šiltinant pamatus iš išorės. Jo šilumos laidumo koeficientas svyruoja nuo 0,033 iki 0,037 W/mK, priklausomai nuo storio. Kuo storesnis sluoksnis, tuo geresnė šiluminė izoliacija. Taip pat XPS pasižymi dideliu atsparumu grunto slėgiui, todėl jį rinktis patartina horizontalio pamatų apšiltinimui. Tokiu atveju nereikia papildomų hidroizoliacijos plėvelių, nes plokštė sukietina paviršių ir atstumia vandenį.
Šiltinimo medžiagos ir jų pasirinkimas: pamatus rekomenduojama šiltinti iš lauko pusės. Pamatai šiltinami drėgmei atspariomis šiltinimo medžiagomis. Šiam tikslui naudojamos ekstruzinio polistireninio (XPS) arba paprasto polistireninio putplasčio (EPS) plokštės. Iš išorės jos turi būti apsaugotos nuo mechaninių pažeidimų. Pamatų šiltinimui tinkamiausias yra ekstruzinis polistirenas. Tai labai patvari ir atmosferos poveikiui atspari izoliacinė medžiaga, tačiau ji yra gana brangi. Ekstruzinis polistirenas tinka šiltinant pamatus iš išorės. Jo šilumos laidumo koeficientas, nelygu jo storis, - 0,033-0,037 W/mK. Kuo šilčiau norite gyventi, tuo storesnis jo sluoksnis turėtų būti, o rekomenduojamas mažiausias storis - 10 cm. Poliuretano putos, naudojamos išorės šiltinimui, ne tik šildo, bet ir atlieka hidroizoliacijos funkciją. Tai reiškia, kad drėgmė ir gruntiniai vandenys negali prasiskverbti į pamatą. Be to, šios putos pasižymi dideliu atsparumu mechaniniams pažeidimams ir grunto spaudimui, tad namo izoliacija išliks efektyvi daugelį metų.
Polistireninio putplasčio sluoksnis turi susisiekti su sienų šiltinimo sluoksniu. Žemiau nuogrindos esančių polistireninio putplasčio plokščių klijavimas reikalauja specialios priežiūros: plokštės turi būti klijuojamos ištisai, be oro tarpų, o siūlės persidengti. Klijai tepami „zigzagais“ 8 mm dantytą mentele. Priklijuotas plokštės papildomai sutvirtinkite smeigėmis. Grybo formos smeigės pritraukia plokštę prie šiltinamos sienos. Tačiau prieš užkasdami pamatus, turite apsaugoti putplastį nuo gruntinio vandens patekimo ant putplasčio. Šilumos izoliaciją rekomenduojama dengti gumbuota drenažine plėvele („koriu“). Tokia plėvelė apsaugo nuo mechaninio pažeidimo, augalų šaknų. Duobės dalis arčiau pamato užpilama žvyru ar smėliu, šitaip sukuriant papildomą drenažą.
Pamatus reikia ne tik apšiltinti, bet ir įrengti tinkamą pamatų hidroizoliaciją. Mes patariame rinktis šiuolaikiškas, ilgaamžes ir bandymais patikrintas medžiagas. Horizontalioji hidroizoliacija turėtų būti atliekama prieš namo statymą - ji skirta apsaugoti namo sienas nuo drėgmės. Renovuojant namą galima dalinė horizontali hidroizoliacija, o tiksliau speciali technologija, leidžianti bent dalinai sumažinti šalčio ir drėgmės sklidimą į sienas. Ar toks sprendimas yra tinkamas ir naudingas Jums - atsakys specialistai įvertinę Jūsų pastato būklę.
Pamatus šiltinant, svarbu užtikrinti, kad šiltinimo sluoksnis būtų nuoseklus ir neprarastų kontaktų su kitais šiltinimo sluoksniais. Pamato šiltinimo medžiagą nuolat veikia grunto slėgis ir drėgmė, tad naudoti reikia tokią, kuri išlaikytų formą be deformacijų. Ekstruzinis polistirenas dažnai laikomas patvaresniu pasirinkimu horizontaliai įrengiamam pamatų apšiltinimui, ypač kai gruntas yra sunki ir drėgnas. EPS plokštės dažnai naudojamos, tačiau jų gebėjimas atlaikyti dideles apkrovas gali būti mažesnis už XPS.
Dažniausiai pasitaikantys pamatų tipai ir jų šiltinimo niuansai
Dažnai į individualių namų segmentą pasitaikantis pamatų tipas - gręžtiniai poliniai pamatai su virš jų įrengiamu rostverku. Rostverką rekomenduojama apšiltinti iš visų pusių. Apšiltinus rostverką iš vidaus, pamatų ir rostverko termoizoliacijos sluoksnis susisiekia su grindų termoizoliacijos plokšte, taip sudaromas ištisinis šiltinamosios medžiagos sluoksnis. A++ klasės namuose toks sprendimas jau būtinas. Kartais ant vertikalaus pamatų termoizoliacinio sluoksnio klojama gumbuota drenuojanti membrana, statybininkų žargonu vadinama „papine plėvele“. Šiltinimo medžiaga į gruntą įgilinama tiek, kad tarp šios medžiagos apatinės dalies ir vidaus grindų izoliacinės plokštės būtų ne mažiau kaip 70 cm arba, jei įmanoma, ir daugiau.
Juostiniai pamatai turi remtis į tvirtą gruntą ir turi būti įrengti žemiau įšalo gylio, kuris priklauso nuo grunto. Juostiniai pamatai liejami iš betono ir sudaro monolitinę konstrukciją arba surenkami iš blokelių. Surenkant blokelius reikia atkreipti dėmesį į siūlių ir tarpų tarp blokelių jungtis - jos turi būti sandarios. Lietuvoje ne taip seniai greta tradicinių juostinių ir polinių pamatų atsirado paviršinių vientisų plokštinių pamatų technologija, kuomet išliejama iš apačios apšiltinta armuoto gelžbetonio plokštė, jos viduje įrengiamas šildymas. Šio sprendimo privalumas - šilumos tiltelių mažinimas ir statybos proceso spartinimas. Liktiniai klojiniai iš išorės padengti apdailos sluoksniu ir nereikia papildomos apdailos aplink cokolio dalį.
Jeigu planuojama trisluoksnė apdailos plytomis apmūryta siena, į liejamų pamatų vidų galima įmontuoti šiltinimo medžiagą - termoizoliacines plokštes, kurios turi būti toje pačioje vertikalioje plokštumoje, kaip ir trisluoksnės sienos izoliacinė medžiaga. Pagrindiniai pamatų tipai reikalauja skirtingos šiltinimo architektūros: nuo plokščių dydžio iki jų klijavimo technikos, nuo hidroizoliacijos tipo iki drenažo sprendimų. Kapitaliniai sprendimai turi būti parenkami atsižvelgiant į gruntą, vandenų pasisavinimą ir klimato ypatumus.
Dažnai pasitaiko klausimas dėl įrengimo drenažo ir sienų drenažinių sprendimų: 20-30 cm nuo pamato sienos derėtų nutiesti drenažo vamzdį, o paklotą vamzdį užpilti smėliu ar žvyru. Tai užtikrina papildomą filtravimą ir apsaugo nuo vandens patekimo į pamatus. Jei gruntiniai vandenys aukštai, rekomenduojama įrengti drenažą ir sijonėlį - perimetru montuojamas polistireninis plokščių sluoksnis. Horizontalus šiltinimas kartu su drenažu padeda išvengti šalčio tiltelių ir užtikrina ilgaamžę konstrukciją.
Pamatuose taip pat svarbu užkirsti kelią kondensacijai ir pelėsiui. Jei pastatas - drėgname ar molingame sklype, ar gruntiniai vandenys susikaupia aplink pamatus, būtina tinkamai apšiltinti ir įrengti hidroizoliaciją. Pavienės detalės turi būti derinamos viso pastato izoliacijos kontekste, kad sisteminis šiltinimas užtikrintų vientisą apsaugą nuo šalčio ir drėgmės.