Vadovaujantis 2014 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 720 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano rengimo“ ir 2014 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. Planavimo organizatorius - Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (Gedimino pr. (8 5) 261 2363, el. p. Rengti bendrąjį planą Įsakymo 4 p. pavesta VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (J. Janonio g. (8 46) 499 799, el. p. Plano rengėjas - jungtinės veiklos pagrindu veikiantis konsorciumas, kurį sudaro UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Urbanistika“ ir UAB „Kelprojektas“. Konsorciumo atsakingasis partneris - UAB „Sweco Lietuva“ (V. Gerulaičio g. (8 5) 262 2621, el. p. Planavimo programa - 2014 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-370-(E) patvirtinta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano planavimo darbų programa. sukurti uosto plėtros viziją, atitinkančią Nacionalinę susisiekimo plėtros 2014-2022 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. Bendrojo plano rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje buvo parengta Bendrojo plano koncepcija ir atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV).
2017-06-13 raštu Nr. - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimas Nr.. - Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014-08-19 įsakymas Nr. - Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014-09-26 įsakymas Nr. - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemė, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusio infrastruktūros) bendrojo plano esama būklė. Lietuvos respublikos susisiekimo ministerijos 2016-02-05 raštas Nr.2-436(112). - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano koncepcija ir strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. Lietuvos respublikos susisiekimo ministro 2017-06-13 raštas Nr.2-1846. - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemė, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano konkretizuotų sprendinių viešinimas. - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemė, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastrukūros) bendrojo plano baigiamojo susirinkimo - konferencijos įvykusio 2018-08-06 d. 13 val. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos II a. posėdžių salėje, protokolas 2018-08-07 Nr.1/ 2018-08-09 Nr.V2-257. - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano konkretizuotų sprendinių, patikslintų ir pakoreguotų pagal gautus visuomenės pasiūlymus, pakartotinis viešinimas. - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemė, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastructūros) bendrojo plano baigiamojo susirinkimo - konferencijos įvykusio 2018-11-19 d. 13 val. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos II a. posėdžių salėje, protokolas Nr.1/ 2018-11-22 Nr.V2-389.
Ūkinė - pramoninė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) veikla, kurią beveik 99% sudaro uosto krova, vykdoma praktiškai viduryje Klaipėdos miesto, betarpiškoje gyvenamųjų kvartalų kaimynystėje, niekada nebuvo, nėra ir niekada nebus netarši. Tai gerai supranta tiek uosto krovos kompanijos, tiek ir pati KVJU direkcija. O klaipėdiečių jau seniai nebestebina, kad viduryje miesto uoste kraunama geležies rūda, durpės, cementas, naftos produktai, baltarusiškos trąšos ir dar daug daug kitų ir kitokių degių, sprogių, kenksmingų ar šiaip nuodingų medžiagų.
Todėl naujos ir labai pakylėtos kalbos apie tvarią, darnią, subalansuotą ar net visiškai žalią uosto veiklą (krovą) ir apie perspektyvinę tos veiklos teritorinę plėtrą tūlą klaipėdietį verčia suklusti. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūro Drungilo, žaliojo uosto esmė - nulinė tarša, žalios energetikos naudojimas, neatsinaujinančių energetikos šaltinių taupymas. Mintis aiški, tekstas geras, bet kad tarši uosto veikla imtų ir taptų nuline? Todėl visiškai suprantama, kad viešinamoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žaliojoje koncepcijoje norisi atrasti atsakymus, kaip ateityje gyvens taršiausias Lietuvos miestas, kurio gyvenamosios aplinkos kokybė labai priklauso nuo taršios uosto veiklos, kaip bus mažinama aplinkos tarša, gerinama gamtinė bei gyvenamoji aplinka Klaipėdoje, Klaipėdos regione, Kuršių mariose ir Baltijos jūros regione, ką ta žalioji uosto koncepcija pasiūlys pirmiausia uostui, o po to - miestui ir jo gyventojams. Vienareikšmiškai buvo akcentuota bloga ekologinė ir aplinkosauginė Klaipėdos situacija: „Nors daugiausia tokią būklę lemia Nemunu atnešama tarša, tačiau prie taršos prisideda ir Klaipėdos sąsiauryje esantys taršos šaltiniai: pramonės įmonės, laivyba. Klaipėdos uostas sparčiai auga, intensyvėja jame vykdoma veikla, todėl jis pagal savo ekonominius/gamybinius rodiklius tapo Baltijos regiono lyderiu. Žaliojo uosto koncepcijos sumanytojai kažkodėl labai pabrėžė didžiulį poreikį uosto veiklos monitoringui ir Uosto direkcijos galių stiprinimui. Tai nuskambėjo keistokai, nes kai miestas pagal taršą, sergamumą ir mirtingumą „pirmauja” respublikoje, tai vienintelė kryptis iš tos taršios veiklos dugno, kurioje yra Klaipėda, tegali būti tik į viršų. Tačiau kuo čia dėti monitoringai ir direkcijos galių stiprinimas? Kad planuojama didinti uosto krovos apimtis - taip. Priminsime, kad pagal 2019 m. Vyriausybės patvirtinto Uosto bendrojo plano sprendinius yra planuojama didžiulė perspektyvinė Klaipėdos uosto plėtra, kuri sieks 163 mln. tonų krovinių per metus. Priminsime, kad rekordinė 2020 m. Klaipėdos uosto krova siekė „tik“ 47,7 mln. tonų, t.y. Išsyk turiu nuvilti patiklius skaitytojus, bet nei koncepcijos įgyvendinimo schemos, nei šalia jos paminėto plano 71 puslapio apimties koncepcijoje aš neradau. Beje, šioje vietoje iškyla ir lieka neatsakyti ir tokie natūraliai elementarūs klausimai, o kas nustatė (sugalvojo) tokią koncepcijos sudėtį? Kuo remiantis? Ir koks yra šio rengiamo dokumento (?) statusas? Ar po šios koncepcijos (tarpinės projekto ataskaitos) parengimo dar bus rengiama kažkokia kita, tikra, nebe tarpinė projekto ataskaita?
Rengiamose priemonėse rekomenduojama analizuoti gerąsias praktikas iš įvairių uostų: Roterdamo uoste jau yra įrengta apie 250 elektroninių jutiklių („e-nosys“), kurių funkcija yra nustatyti kenksmingų ar nemalonių teršalų kiekį ore. Jutikliai padeda išvengti nemalonus kvapo problemų uoste, kadangi fiksuoja LOJ koncentraciją. Visame Klaipėdos uoste (apie 14 km ilgio) šiuo metu yra įrengtos ar ne 3 oro taršos stotelės. Treleborgo uoste, siekiant sumažinti uosto triukšmą, konteinerių terminalas buvo perkeltas atokiau nuo gyvenamųjų teritorijų, dėl ko, tiesioginis uosto veiklos sukeliamas triukšmas reikšmingai sumažėjo. Rekomenduota Klaipėdos uosto žaliojoje koncepcijoje? Teisingai. Praktiškai visi nagrinėjami gerųjų praktikų uostai (5 iš 6) taiko lengvatas aplinkai draugiškiems laivams. Klaipėdoje?..
Koncepcijos taršos mažinimo priemonių plane yra nurodyta dar viena koncepcijos rengėjų manymu efektyvi ir Klaipėdos uostui taikytina rekomenduojama priemonė: iki 2024 m. planuojama pakeisti 2 vnt. dyzelinius tarnybinius automobilius naujais 2 vnt. Taip pat Koncepcijos taršos mažinimo priemonių plane yra numatytas ir „Specifinės vizualinės taršos eliminavimas pramoninėje teritorijoje“. Ši geroji praktika bus realizuojama iki 2027 m., įrengiant toje pramoninėje teritorijoje „vandens garo rekuperavimo sistemą“.
Žaliojo uosto koncepcijos rengėjai (UAB „Smart Continent LT”) kartu su koncepcijos užsakovu - KVJU direkcija koncepcijoje nurodė, kad koncepciją sudaro, joje turi būti ir KVJU aplinkos apsaugos politika. Pagal turinį taip ir yra. Yra turinyje toks punktas. Yra tik aštuoni (8) VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įsipareigojimai (!) kažkam ir apie kažką. Tai dabar jau yra visiškai aišku, kad iš tų, kiek aukščiau paminėtų ir įvardintų žaliosios koncepcijos sudedamųjų dalių (KVJU aplinkos apsaugos politika; KVJU prioritetinės aplinkos apsaugos veiklos kryptys; koncepcijos įgyvendinimo schema ir planas; rekomenduotos priemonės), šioje visuomenei pateiktoje žaliosios koncepcijos sudėtyje trūksta daugiau nei pusės (3 iš 5) jos sudedamųjų dalių: nėra politikos, schemos ir plano.
Šeštadienį šalį talžant audrai, Jurbarke, kuriame veikė pirmasis Lietuvos uostas, išdygo iš inkaro sukurta skulptūrinė kompozicija. Naujajam susisiekimo ministrui Eugenijui Sabučiui pirmą kartą apsilankius Klaipėdos uoste kalbėta ir apie išorinio uosto atsiradimo perspektyvą. Susisiekimo ministrui E. „Buvo pristatyti visi projektai: pietinė dalis, mūsų žalieji projektai, gilinimo projektai, kokie projektai užtikrų mums konkurencinį pranašumą. Taip pat buvo iškeltas ir išorinio uosto klausimas su daug šauktukų. Mes jį iškeliame norėdami sužinoti tiek ministro, tiek visos Vyriausybės šių dienų poziciją dėl išorinio uosto. Jeigu būtų toks sprendimas, o mūsų požiūriu, turėtų būti sprendimas, leidžiantis šitą uosto vystymą pradėti ir vėl, tai tikrai mes tą darytume. „Reikia galvoti ir apie tai, kad po tam tikro laikotarpio - 10, 15, 20 metų, matyt, centrinėje Klaipėdos miesto dalyje uostui dirbti bus labai sudėtinga ir sunku, todėl šiandien reikia mąstyti apie naujas teritorijas“, - teigė A. Klaipėdoje ketvirtadienį apsilankęs naujasis susisiekimo ministras E. „Mūsų įsitikinimu, problema ir iššūkis yra išspręsti, kaip arba pats uostas, arba valstybė gali atliepti finansavimo ir vystymosi poreikius. Uostas negali stovėti vietoje, uostas turi plėstis, kad galėtų išlikti konkurencingas toje aplinkoje, kur jis veikia, Baltijos jūroje. Šiuos klausimus vadovas iškėlė ir šiuos klausimus žinodami mes, ministerija ir Vyriausybė, spręsime, kaip juos atliepti. Ypač kalbant apie vieną didžiausių projektų, tai yra pietinį uostą“, - teigė E. „Vadovas ir jo komanda pristatė trumpalaikius, vidutinio termino ir ilgalaikius planus. Mes, kaip ministerija, ir mes, kaip Vyriausybė, tuos planus remiame ir palaikome. Kadangi esame nauja politinė vadovybė, nauja Vyriausybė, turime skirti laiko įsigilinti į keliamas problemas, iššūkius, pačios direkcijos, miesto iššūkius. Turime nedaug laiko, bet turime įsigilinti, suprasti, suvokti, kaip juos suderinti visiems kartu“, - teigė susisiekimo ministras E. Klaipėdos uosto vadovas A.
tags: #isorinio #uosto #koncepcija