2019 m. kovo 4 d. įsakymu buvo išryškinta aktuali tema apie kelionės išlaidų kompensavimą pareigūnams ir jo kaitą kartu su vidaus reikalų sistemos pokyčiais. Tuo metu teisės aktai bei organizacijų nuomonės susipynė siekiant užtikrinti tinkamą atlyginimą už tarnybines keliones ir atsižvelgti į infliacijos bei degalų kainų pokyčius. Tekste pateikiama apžvalga apie procedūras, terminus ir dalykinius įtarimus dėl esamos kompensavimo tvarkos, taip pat įvardijami susiję teisiniai ir organizaciniai aspektai.
Kelionės išlaidų kompensavimo mechanizmas ir praktiniai principai
Aiškus mokėjimo grafikas leidžia išvengti netikėtumų ir užtikrina, kad rezervacija išliks patvirtinta iki pat išvykimo. Kaip pasakoja Edita, kelionės užsakymas visada prasideda nuo laikinosios rezervacijos. Ji galioja 24 - 48 valandas, o per tą laiką keliautojas turi sumokėti avansą. Pradinis įnašas patvirtina ketinimą vykti ir leidžia sudaryti oficialią sutartį. Jei kelionė perkama likus maždaug trims savaitėms iki išvykimo, avansas dažniausiai nebenaudojamas, nes iš karto taikomas visos kelionės sumos apmokėjimas. Galutinio mokėjimo terminai priklauso nuo kelionės pobūdžio ir pasirinkto kelionių organizatoriaus. Pavyzdžiui, Tez Tour taiko 20 procentų avansą, o galutinį mokėjimą reikia atlikti likus 21 dienai iki išvykimo. Coral Travel taiko tokią pat avanso sumą, tačiau likutis turi būti sumokėtas likus 14 dienų iki kelionės. Novaturas poilsinėms kelionėms taiko 20 procentų avansą ir galutinį apmokėjimą numato likus 21 dienai, o egzotinėms ir slidinėjimo kelionėms galutinį mokėjimą reikia atlikti likus 42 dienoms.
Edita pastebi, kad kelionių organizatoriai turi teisę koreguoti kelionės kainą, jei keičiasi paslaugų savikaina, mokesčiai ar kiti veiksniai. Tokie pakeitimai visuomet nurodomi kelionės sutartyje. Nors galutiniai mokėjimo terminai paprastai nekeičiami, išimtys taikomos specialiems pasiūlymams ar negrąžintimiems viešbučiams. Kelionės gali būti apmokamos banko pavedimu arba atvykus į agentūrą. Kaip sako Edita, klientai dažnai renkasi kortelę arba grynuosius, tačiau pastariesiems galioja 5000 eurų limitas vienam mokėtojui. Daugelis keliautojų renkasi mokėti dalimis. Edita teigia, kad tai ypač patogu, kai kelionė perkama gerokai iš anksto. Galima pasinaudoti lizingu arba reguliariai pervesti pasirinktą sumą į kelionių agentūros sąskaitą.
Prieš anuliuodama kelionę agentūra visada bando susisiekti su klientu ir išsiaiškinti situaciją. Jeigu kelionės atsisako pats keliautojas, taikomos sutartyje numatytos baudos ir terminai. Perkant kelionę internetu galima iš karto sumokėti visą sumą arba atlikti tik avansą, jei terminai tai leidžia. Po užsakymo pateikimo keliautojui išsiunčiamas laiškas su mokėjimo informacija, nuoroda arba rekvizitais. Perkant paskutinės minutės keliones taikoma aiški taisyklė: apmokėti reikia iš karto. Taip, laikinoji rezervacija gali būti atlikta ir be išankstinio apmokėjimo. Tačiau ji galioja tik ribotą laiką, todėl Edita pabrėžia, kad avansą būtina sumokėti per 24 - 48 valandas. Kaip sako Edita, aiškus mokėjimo grafikas ir tvarkos laikymasis kelionės įsigijimo procesą padaro kur kas paprastesnį ir sklandesnį. Kiekvienas kelionių organizatorius turi savas taisykles, todėl labai svarbu atidžiai skaityti sutartį ir sekti terminus. O kilus bet kokiems klausimams, visada verta kreiptis į kelionių agentūros specialistus.
Teisinis ir organizacinis pagrindas pareigūnų kelionėms Lietuvoje
Pareigūnams, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį keleiviniu ar asmeniniu transportu vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, 2019 m. vidaus reikalų ministro priimtu įsakymu už išlaidas tokioms kelionėms atlyginama 0,08 euro kompensacijos dydžiu už vieną kilometrą. Maksimalus kelionės išlaidų kompensacijos dydis pareigūnui per mėnesį yra 1 pareiginės algos bazinis dydis (šiais metais jis atitinka 177 eurus). Tačiau nuo 2016 m. iki dabar visoje Lietuvoje D-95 benzino kainos padidėjo 30 procentų, o dyzelino - 33 procentais. Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas sako, kad dabartinis važiavimo išlaidų kompensavimas nebeatitinka tikrovės. Anot jo, gaunama kompensacija pareigūnui kartais nepadengia nė 30 procentų kelionei išleistos sumos, tenka už degalus primokėti iš savo kišenės. „Vienų tarnybų pareigūnai per mėnesį gauna 170 eurų kompensaciją, kitų - vos 39 eurus per mėnesį. Įvertinkime tai, kad kai kuriems jų į darbo vietą važiuoti tenka daugiau nei 100 kilometrų kasdien“, - priduria profesinės sąjungos vadovas. Kreipimąsi į ministeriją pasirašiusi Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė teigia nuolat sulaukianti pareigūnų skundų dėl šios problemos. „Nuo 2019 m. VRM įsakymo prabėgo beveik trys metai. Pats laikas naujai peržiūrėti kompensavimo tvarką ir priimti sprendimus, atspindinčius tikrovę. Juolab, kad šių metų infliacija gerokai apkramto ir taip ribotus pareigūnų atlyginimus, kiti metai paranašaujami tokie pat“, - sako L.Soščekienė. Federacija prašo ministerijos vieno kilometro išlaidų dydį padidinti iki 0,15 eurų, o maksimalų kelionės išlaidų kompensacijos dydį pareigūnui per mėnesį kelti iki 1,5 pareiginės algos bazinio dydžio.
Statuto priede nurodytų 13-15 pareigybių grupių pareigybėms ir vyriausiojo kovotojo pareigybei būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija, 10-12 pareigybių grupių pareigybėms - ne žemesnis kaip aukštasis koleginis išsilavinimas, iki 2009 metų įgytas aukštesnysis išsilavinimas arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas, 1-9 pareigybių grupių pareigybėms - aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas. Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai tvirtina pareigūnų pareigybių, kurioms eiti būtinas aukštasis teisinis išsilavinimas, sąrašus. Esant tarnybiniam būtinumui, pareigūnas gali būti laikinai perkeltas į kitas lygiavertes ar aukštesnes pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje toje pačioje ar kitoje gyvenamojoje vietovėje tik turint jo raštišką sutikimą. Kai yra tarnybiniam būtinumui, pareigūnas be jo sutikimo gali būti perkeltas į kitas aukštesnes, lygiavertes arba žemesnes pareigūno pareigas į tos pačios apskrities teritorijoje esančią vidaus reikalų įstaigą (padalinį) (Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams - kai jie perkeliami į kitą Valstybės sienos apsaugos tarnybai pavaldžios vidaus reikalų įstaigos padalinį, esantį vidaus reikalų įstaigos veiklai nustatytoje teritorijoje) ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui. Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo tikslas - kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti jo profesinius įgūdžius, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir tarnybinės veiklos rezultatus. Pareigūno tarnybinė veikla gali būti įvertinta labai gerai, gerai, patenkinamai, nepatenkinamai. Pareigūnui negalima pavesti dirbti daugiau kaip 8 valandas viršvalandžių per vieną dieną. Pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 24 valandos. Į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apsiginkluoti ir atsiskaityti už tarnybos rezultatus.
Vidaus reikalų įstaigos vadovas gali šio Statuto 38 straipsnyje nurodytais atvejais pavesti dirbti iki 8 valandų viršvalandžių per savaitę. Maksimalus darbo laikas per savaitę, įskaitant viršvalandžius, negali viršyti 48 valandų. Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę darbo laiką, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė. Nustatytas funkcijas nepertraukiamai atliekantiems tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems ne ilgesnėmis kaip 24 valandų trukmės pamainomis, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Tokių pareigūnų vidutinis darbo laikas per 7 dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų, o nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai.
Paskatinimo tvarka suteiktos papildomos mokamos atostogos turi būti panaudojamos per 12 mėnesių nuo jų suteikimo datos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas suteiktų atostogų per nurodytą laikotarpį negali panaudoti dėl tarnybos užsienyje arba dėl nuo pareigūno nepriklausančių aplinkybių.
Nuo 2017 sausio 1 d. 11) generolas, generalinis komisaras - 1,5 bazinio dydžio. 2) už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. 4) statutiniams valstybės tarnautojams už darbą, jei jis tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms pareigoms atlikti. Priemokos dydį nustato pareigūną į pareigas paskyrusį asmuo. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte (t.y. už darbą, kai raštu pavedama laikinai vykdyti ir kito pareigūno funkcijas) nurodytos priemokos dydis negali viršyti 30 procentų pareiginės algos, o 1 dalies 2 ir 3 punktuose (t.y. Profesinių sąjungų nariai, atleisti iš vidaus tarnybos jų pačių prašymu dėl išrinkimo į renkamąsias pareigas profesinių sąjungų organizacijose, pasibaigus renkamųjų pareigų įgaliojimams, jų prašymu grąžinami į iki jų išrinkimo eitas pareigas, o jeigu jų nėra, - į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba šio asmens rašytiniu sutikimu kitoje vidaus reikalų įstaigoje. Pareigūnai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant pareigūnų profesinius, ekonominius bei socialinius klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 120 valandų tarnybos (darbo) laiko per metus ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Pareigūnams, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitas tarnybos (darbo) valandų skaičius per metus profesinių sąjungų veiklai vykdyti.
Pareigūnai draudžiami visomis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytomis socialinio draudimo rūšimis. Draudimo tvarką ir sąlygas nustato atskiras socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys teisės aktai. Pareigūnui, kurio materialinė padėtis sunki dėl jo paties ar jo šeimos narių ligos, šeimos narių mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra pareigūno raštiškas prašymas, gali būti suteikiama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Pareigūnui, mirus pareigūno šeimos nariui, išmokama 2 minimalių mėnesinių algų dydžio pašalpa, o kai miršta pareigūno šeimos narys, jam - 1 minimalios mėnesinės algos dydžio pašalpa. Pareigūnui, kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, kompensuojamos važiavimo išlaidos, išskyrus išlaidas taksi. Tuo pačiu laikotarpiu, pareigūnui, kuris dėl tarnybos būtinybės arba rotacijos tvarka perkeltas į kitas pareigas, gali būti kompensuojamos gyventojos sąlygos ir transporto išlaidos, atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytą tvarką.
Darbo laiko režimai ir tarnybiniai ginčai
Individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka vidaus reikalų įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje. Tarnybinių ginčų komisija sudaroma iš vienodo skaičiaus vidaus reikalų įstaigos ir profesinės sąjungos atstovų. Individualiems tarnybiniams ginčams spręsti vidaus reikalų įstaigoje ne ilgesniam kaip dviejų metų laikotarpiui sudaroma tarnybinių ginčų komisija.
Nustatytas funkcijas nepertraukiamai atliekantiems tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems ne ilgesnėmis kaip 24 valandų trukmės pamainomis, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Tokių pareigūnų vidutinis darbo laikas per 7 dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų, o nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai.
Pagalbos priemonės ir pensijų klausimai
Nuo 2017 sausio 1 d. 11) generolas, generalinis komisaras - 1,5 bazinio dydžio. 2) už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. 4) statutiniams valstybės tarnautojams už darbą, jei jis tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms pareigoms atlikti. Priemokos dydį nustato pareigūną į pareigas paskyrusį asmuo. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos priemokos dydis negali viršyti 30 procentų pareiginės algos, o 1 dalies 2 ir 3 punktuose - iki 120 valandų tarnybos laikotarpio per metus. Be to, pareigūnams, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, gali būti skiriami specialūs darbo laiko papildomi suvartojimai, už kuriuos mokamas atlyginimas, ir kt.
Taip pat primename, kad Seimo teisės aktų bazėje yra pateiktas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo projekto variantas Nr. 14-13735(2). Lietuvos pareigūnams bus svarbu būti informuotiems apie tai, kad kai kurie tarnybos laikai pensijai skirti įsigaliojo sąlygomis, kurios gali keisti pensijų skaičiavimą ar teisės aktų taikymą. Planuojama, kad pensijos dydžiai priklausys nuo tarnybos laikotarpio ir įsigaliojimo datos.
tags: #pareigunu #keliones #apmokejimas