Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje atidaroma paroda „Paryžiaus mados magai. 1920-1999 m.“, kurioje į kurį laiką Lietuvos publikai pristatomi devyni iškili mados namų įkūrėjai ir jų kūriniai - tai didikų portretų ir ikoninių dailės sprendimų sankirta, kurią remia kolekcininkas Aleksandras Vasiljevas. Paroda - bendro Lietuvos dailės muziejaus ir Aleksandro Vasiljevo fondo projektas, kuris žymi dešimtąjį kolekcijos pristatymą šalyje ir kviečia pažinti Paryžiaus mados magiją iš skirtingų epochų per žymiausių namų kūrinius.
Ekspozicija remiasi konceptu, kuriame eksponatai surinkti ne chronologiškai, o temomis - miškas, sodas, jūra, vandenynas, džiunglės, savana, egzotika. Tokia struktūra atskleidžia ryšį tarp gamtos įkvėpimo bei mados evoliucijos per devynis pasaulinio garso kūrėjų vardus ir jų gaminius. Parodos herojai įdomiai įprasmina skirtingų šimtmečių dizaino principus ir stilistikas - nuo Lanvin iki Dioro, Givenchy ar Courrèges (Andre Kurež) - ir leidžia pamatyti, kaip įtakingos asmenybės kūrėjos ir kūrėjai skatino moters įvaizdį, naujus siluetus bei eksperimentus su medžiagomis.
Lanvin, Chanel, Rouff: pradžia ir revoliucija moters įvaizdžio kūrime
Ekspozicijos pradžioje pristatomi mados namai Lanvin, kuriuos 1889 m. įkūrė prancūzų menininkė modeliuotoja Žana Lanvin. Išskirtiniu Lanvin bruožu tapo moters įvaizdžio kūrimas, elegancijai pabrėžti pasitelkiant mėlynus atspalvius.
Antroji mūsų ekspozicijos herojė - garsioji Gabrielė Šanel (Gabrielle Chanel). Iš valstiečių šeimos kilusi savamokslė siuvėja įėjo į istoriją revoliuciniu būdu panaudojusi trikotažą ir išpopuliarinusi ir šiais laikais dėvimą „juodą mažą suknelę“. G. Šanel aktyviai bendradarbiavo su rusų aristokratais. Chanel mados namų siuvinėjimo skyriui vadovavo didžioji kunigaikštienė Marija Romanova, o jos brolis Dmitrijus Romanovas buvo G. Šanel draugas. Garsiuosius kvepalus Chanel N°5 1921 m.
Trečioji ekspozicijos asmenybė - Megė Ruf (Maggy Rouff). Taip pat garsi, bet ne tiek kaip pirmosios dvi. M. Ruf į mados pasaulį žengė per 1929 m. krizę ir jos vardas skambėjo ilgiau nei 40 metų. Žakas Heimas (Jacques Heim) kilęs iš lenkų ir žydų šeimos išgarsėjo 1925 m., bendradarbiaudamas su Sonia Delone (Sonia Delaunay) - viena garsiausių art deco stiliaus mados kūrėjų. Iki karo Ž. Kristianas Dioras (Christian Dior) - dar vienas ekspozicijos dizaineris, kurio vardas žinomas visame pasaulyje. Dior mados namai iki šiol laikomi pagrindiniu prancūzų rafinuoto skonio ramsčiu haute couture pasaulyje.
Dior, Saint Laurent ir kuratūra šiuolaikiniam mados šviesos bei detalės supratimui
Mados namai buvo įkurti 1947 m. ir išgarsėjo moterišku siluetu new-look siauru liemeniu ir plačiu sijonu. Pokario Europoje Dioro naujovė sukėlė milžinišką rezonansą. Didžiojo kutiurjė modeliai buvo santūrių tonų - juodos, rudos, baltos, pilkos, tamsiai mėlynos spalvų. kai Dior mados namų meno direktoriumi buvo paskirtas 21 metų Yves Saint Laurent, jų koncepcija iš esmės pasikeitė. I. Sen Lorano pasiūlytas siauras siluetas paaukštintu liemeniu suteikė Dior mados namams naują kvėpavimą, o pačiam Ivui - pasitikėjimo savo jėgomis. Jau 1962 m. I. Sen Loranas buvo pagrindinis europietiškosios mados skleidėjas XX a. 7-ąjį ir 8-ąjį dešimtmečiais. Jis sukūrė Mondriano suknelę pagal Piet Mondrian tapybą, be to į madą įvedė boho, safario, čigonų, kinų, japonų ir rusų motyvus.
Nepaprastai talentingas mados kūrėjas I. Sen Loranas gimė Prancūzijos valdomame Alžyre. Svarbi ekspozicijos dalis skirta Jubero de Živenši (Hubert de Givenchy) kūrybai. Šis didis menininkas jaunystėje bendradarbiavo su Kristobaliu Balensiaga (Cristóbal Balenciaga) ir Elsa Skiapareli (Elsa Schiaparelli), o jo kūrybos pakilimas siejamas su dieviškosios Odros Hepburn (Audrey Hepburn), pasirinkusios jį asmeniniu modeliuotoju. Dabar žavūs šie drabužiai, kaip ir jų savininkė O. Hepburn, jau tapę klasika. Živenši stilius yra paprastesnis ir elegantiškesnis už sudėtingus I. Kalbant apie Paryžiaus mados magus, neįmanoma nepaminėti Pierre Cardin, kuris iš Venecijos kilęs ir karjerą pradėjo kaip Dioro mados namų sukirpėjas. P. Cardinas įkūrė savo mados namus 1950 m., o jo kurta naujoji srovė - futurizmas - pavertė realybe. Dauguma Cardin mados namų modelių atspindi kosminę moters ir vyro viziją. Nuo jo nuopelnų laikomas golfo, juodų pėdkelnių, ilgaaulių batų ir tankios vilnos suknelės atsiradimas. Kosminio novatoriaus mūza laikoma Maja Pliseckaja, dievinusi Lietuvą ir turėjusi sodybą prie Trakų. P. Kardeno kūryba apima ir balerina assoluta tiek scenoje, tiek gyvenime.
Andre Courrèges, Givenchy ir portretai - dar vienas parodos aspektas
M. Teise vadintis modernistu ir futuristu P. Cardin panašiai dalijosi su Andre Courrèges. A. Courrèges - inžinierius statybininkas, kūręs ultramodernus drabužius, mėgo baltą spalvą ir derino ją su geltona, oranžine bei rudomis atspalviais. Jo jaunatviškas stilius dažnai sietinas su mini suknelės išradimu, o teigiama nuopelnu laikomas to modelio įtraukimą į platesnį madų kontekstą. Svarbus pranešimas: šiuos šaltinius ir kūrėjus įtakoja ir Mary Quant, kurią dalijasi su A. Courrèges dėl mini suknelės evoliucijos.
Parodoje taip pat atsispindi portretų svarba mados istorijoje. Didelis portretų kolekcijos dalis demonstruojama šalia eksponuojamų drabužių, kad būtų galima suprasti ne tik jų formą, bet ir asmenybę, kuriantį laikotarpio įvaizdį. Taip pat parodoje pateikiamos kolekcijos iš kelių žymių dailininkų pavyzdžių - Moriso Kventino de la Turo, Henri François Riesener, Eugene François Deveria, Jean Pierre Vallet, Charles Ronot, Charles Durand ir kt. Paroda rodo, kaip portretai papildė mados istoriją, o jų kūrėjai dažnai buvo profesionalūs dailininkai, baigę dailės akademijas.
FASHION PORTRAIT PHOTOSHOOT | Behind The Scenes | IT CAUGHT MY EYES
Adresas: Didžioji g. / faks.
Informacija apie parodą teikiama Aleksandro Vasiljevo, su jo atstove Lietuvoje Alma Puodžiukaitiene, mob. 8 687 35 203. Parodos laikotarpis, nuostatos ir auditorija skverbiasi į Lietuvos kultūrinį kraštovaizdį kartu su galerijomis ir muziejų tinklu. Paroda suteikia galimybę pasinerti į mados istoriją per asmenybių, jų kūrybos ir portretų kompozijas, išryškinančias XIX-XX a. pradžios bei antrojoje pusėje vyraujančias stilistikas ir dizaino sprendimus.
tags: #taikomosios #dailes #muziejus #vasiljevo #kolekcija