Europoje tęsiantis dideliems gaisrams, stichija nusiaubė ir Kroatijos Adrijos jūros pakrantę. Dalmatijos regione per gaisrus žuvo vienas žmogus, keturios dešimtys buvo sužeisti, daugiau kaip tūkstantis turėjo evakuotis. Į stichijos epicentrą pakliuvo ir Kroatijoje atostogavęs lietuvis Vaidas Arvasevičius. Į Kroatiją su žmona atostogauti išvykęs psichoterapeutas V.
„Gaisras prasidėjo šiek tiek toliau, maždaug už 5 kilometrų nuo miestelio. Taip atsitiko, kad mes tuo metu, kai prasidėjo gaisras, buvome paplūdimyje ir gal už 50 metrų nuo mūsų tas gaisras prasidėjo. Liepsnas pamačiusi pora nedelsdama išvyko iš paplūdimio, nors situacija, anot V., buvo akivaizdi.“ Žmonės iškvietė gaisrines ir važiuodami atgal į miestelį jau apsilenkėme su jomis. Per kelias minutes tarnybos pradėjo savo darbą.
„Mes ir pranešėme vietiniams, kad gaisras prasidėjo, nors jo dar nei matėsi, nei girdėjosi. Mano žmona pakišo mintį, kad gal susidėkime dėl visa ko daiktus. Supratome, kad gaisro užgesinti nepavyko, ir atėjo mintis, kokiu neįtikėtinu tempu gaisras vystosi.“ Taip pasakojo V. Arvasevičius. „Buvo labai stiprus vėjas - bora. Jis buvo tokio stiprumo ir nuolat keitė kryptį. V. Arvasevičiui įstrigo ir matyti kibirkščių debesys. „Tas gaisras ne šiaip slenka, jis šuoliuoja. Kibirkštys eina į priekį ir uždega žemę priekyje.“
„Anot jo, žmonių evakuacija buvo organizuojama operatyviai. Kadangi kiti keliai jau buvo atkirsti, jiedu su žmona pasitraukė į Omišo miestą. „Kadangi buvome su automobiliu, traukėmės dar toliau. Kai kitą dieną atidarė kelius, matėm automobilių, kurie, tikėtina, stovėjo spūstyse ir sudegė. Žmonės iššoko.“
Kita vertus, ugniagesiai daug dėmesio skyrė namams apsaugoti. Su vietiniais bendravęs V. „Čia tokio gaisro nėra buvę. Kita vertus, jie gyvena tokioje realybėje, kur gaisrai kiekvieną sezoną vyksta.“ Dėl šio gaisro Kroatijos pareigūnai pradėjo tyrimą. Vaizdo įrašą iš Kunigiškiuose esančio pušyno paviešino pati kelionių organizatorė. Matyti, kaip ji bando apversti meno kūrinius, veiksmą palydi komentarai. „Kas rytą dirbame su šita kauke...“ - girdėti vaizdo įraše. Netrukus matoma, kaip žmogus, anot pačios kelionių organizatorės, nusilaužė šaką ir pabandė apsukti ant medžio pritvirtintą meno kūrinį. „Nusilaužėme ilgesnę šaką, nes nepasiekėm su šita - pavirsi vistiek tu lašeliu... Reikia kažką užkišti, nes nesilaiko“, - sako dėl kito skandalingo įvykio išgarsėjusi moteris. „Tai yra mano kelnių raišteliu pririštas gražuolis, kurį aš buvau nusukusi. Šiandien šis pakaruoklis vėl atsuktas į žmones su savo baisiu veidu. Apsukome - rodyk savo dantis tam medžiui.“
„Delfi“ užklausos metu Lietuvos portalai rašė, kad moters nufilmuoti drožiniai - viešose erdvėse esantys meno kūriniai, kurių liesti ir „gadinti“ nederėtų. Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovė spaudai Tamara Zaiceva teigė, kad vaizdo įraše matomi objektai nėra įtraukti į Lietuvos kultūros vertybių registrą ar Palangos miesto savivaldybės lankytinų vietų sąrašą. Ji pridūrė, kad viešosios erdvės turi būti gerbiamos, o bet kokie veiksmai, galintys padaryti žalos svetimam turtui, turi būti vertinami atsakingai. Palangos miesto savivaldybė ragina tiek miesto gyventojus, tiek kurorto svečius pagarbiai elgtis viešosiose erdvėse, susilaikyti nuo savavališkų veiksmų.“
Dėl komentaro kreipėmės ir į kelionių organizatorę, kol kas atsakymo nesulaukėme. Nusižengė Kroatijoje Delfi neseniai skelbė, kad lietuvė paviešino vaizdo įrašą iš Plitvicos ežerų nacionalinio parko. Jame matyti, kaip kelionių agentė plaukioja smaragdiniame ežere, fone matyti kriokliai. Plitvicos parko komentaras buvo aiškus: maudytis ežeruose griežtai draudžiama. Taisyklės pateikė Kroatijos Nacionalinis parkas, o baudos už pažeidimus svyruoja 500-1000 kunų (apie 66-133 eurus).
Šiame kontekste verta įvertinti Kroatijos klimato įvairovę. Nedidelėje šalyje skiriamos netgi trys klimato zonos: Viduržemio pajūrio, kalnų ir vidutinė žemyninė. Pirmoji zona apima Adrijos pakrantę, kur vasaros yra karštos ir sausos, o žiemos vėsokos ir labai lietingos. Dėl švelnaus klimato Kroatija yra miela ištisus metus: žiemą kalnuose slidinėjimas, vasarą maudynės, vandens slidžių sportas, buriavimas. Pamėgę burlaivių sportą, užsieniečiai suguža į Adrijos uostus. Taip pat verta paminėti, kad Kroatijoje vyrauja švarios gamtos turtai: vienas iš puikių pavyzdžių - nacionaliniai parkai ir miškai, kurių plotas užima trečdalį šalies teritorijos.
Senasis Dubrovnikas, kurio istorinį paveldą globoja UNESCO, laikomas gražiausiu miestu prie Adrijos. Birutės pasakojimas apie Šiaurės Kroatijos tradicijas atskleidžia vietos kultūrinį palikimą: tautiniai drabužiai, rankų darbo audiniai, harmonijos dainos ir tradiciniai šokiai. Kroatai savo šalies pavadinimą taria skirtingai - Hrvatska - ir apie tai primena tradicinė kaklaraiščio (cravate) istorija, kai prancūzai paklausdavo „Kas gi čia?“ ir atsakymo girdėdavo „Chorvatas!“ iš nuotaikingos kroatų raištinės.
tags: #ne #nereikia #asaru #kroatijoje