Nuo automobilių aikštelės link bažnyčios veda pėsčiųjų gatvė. Kairėje pusėje yra Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus. Planavome jį aplankyti pabaigoje. Muziejus nustebino savo naujumu ir modernumu. Ekspozicijos su eksponatais ir vaizdo ekranai su informacija, kur pats gali pasirinkti tave dominančią temą. Ekranuose galima stebėti atkurtus skirtingų laikmečių Kernavės vaizdus, matyti, kaip keitėsi Kernavės vietovė nuo akmens amžiaus iki viduramžių laikų. Pasakojimai apie Kernavės gyventojų verslus bei papročius. Stenduose išdėlioti svarbiausi skirtingų laikotarpių archeologiniai radiniai, senovės pasaulio palikimas: akmens, titnago, juvelyrikos ir kitų amatininkų dirbiniai. Ir vaizdinė informacija, kam jie buvo naudojami.
Išėję iš muziejaus, pėsčiųjų gatve patraukiame link piliakalnių. Priekyje Kernavės bažnyčia. Prie bažnyčios - Mozės, laikančio plokštę su dešimčia Dievo įsakymų, skulptūra, dešinėje - geležinio vilko skulptūra. Kairėje pusėje klebonija, kurios kiemelyje yra Lietuvos kontūrų formos baseinas. Kernavės piliakalnių ir Pajautos slėnio apžvalgos aikštelė. Kernavės piliakalniai: Aukuro, Pilies, Mindaugo sosto, Kriveikiškio, Lizdeikos. Tai kadaise per Lietuvą slinkusių ledynų ir žmogaus veiklos palikimas. Piliakalniai ir Pajautos slėnis sudarė senovės lietuvių gvenvietę ir gyvavo nuo akmens amžiaus iki 15 amžiaus.
Yra ką veikti, užlipti į tuos piliakalnius. Prisipažinsiu, užlipome ne į visus…Turiu aukščio baimę, jau ant kėdės užsilipus man nejauku. O laipteliai statūs. Ir vis man atrodydavo, kad sūnelis nusiris žemyn. Tokie įspūdžiai iš rudeniško savaitgalio Kernavėje. Kernavės archeologinė vietovė - unikalus archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas, 2004 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. 1989 m., unikalaus archeologijos, istorijos ir gamtos paminklų komplekso pagrindu įkurtas Valstybinis Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas, kuris 2003 m. reorganizuotas į Valstybinį Kernavės kultūrinį rezervatą. Kultūrinį rezervatą sudaro: teritorija (194,4 ha), kurioje yra 18 valstybės saugomų kultūros paveldo objektų bei archeologijos ir istorijos muziejus. Muziejaus rinkiniai formuojami tik rezervato ir Kernavės apylinkių archeologinių tyrimų medžiagos pagrindu. Ši medžiaga atskleidžia visus Lietuvos proistorės etapus.
Nuo 2004 m. Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti. Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius - tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Šie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Balandžio - spalio mėn. II-VII: 10:00 - 18:00, lapkričio-kovo mėn. Kerniaus g. Prieš 10 m. visiškai modernizuotas, UNESCO saugomoje teritorijoje įsikūręs Kernavės archeologinės vietovės muziejus - išskirtinė vieta susipažinti su Lietuvos istorija. Nuo 1979 m. Prieš 10 m. visiškai modernizuotas, UNESCO saugomoje teritorijoje įsikūręs Kernavės archeologinės vietovės muziejus - išskirtinė vieta susipažinti su Lietuvos istorija. Nuo 1979 m. kaupiama milžiniška radinių kolekcija (iš viso net 42 423 eksponatai!) atspindi šalies raidą nuo vėlyvojo paleolito iki XVIII a. Čia ne tik pamatysite galybę autentiškų kultūros objektų - įskaitant iš Romos imperijos atkeliavusius dirbinius - bet ir susipažinsite su eksponuojamų įrankių gamyba bei jų naudojimo būdais. Atvykę šiltuoju metų laiku, galėsite aplankyti muziejinę ekspoziciją po atviru dangumi, kurioje, remiantis archeologiniais duomenimis, atkurtas Kernavės viduramžių miesto fragmentas. Beje, įdomi detalė, - siekiant autentiškumo, jo statyboms buvo naudotas tik kirvis! Be viso to, muziejus tai pat siūlo įvairių laikinų ekspozicijų, o siekiantys gilesnių žinių gali užsisakyti ekskursiją su kvalifikuotu gidu. prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgas apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. reklamą. Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtu užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje. prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. reklamą. „Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. atliekate mūsų svetainėje. Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. susisiekę su mumis el. Vilniaus pašonėje, kur nutyla miesto šurmulys, baigiasi mašinų spūstys, išnyksta pilkos daugiabučių sangrūdos, snaudžia šimtmečių senumo istorija ir į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas grožis - Kernavės kultūrinis rezervatas, po kurį šiandien kviečiu pasivaikščioti ir Tave. Istoriniuose rašytiniuose šaltiniuose Kernavė pirmą kartą paminėta 1279 metais eiliuotoje Livonijos ir Hermano Vartbergės kronikose: aprašytas nesėkmingas kalavijuočių bandymas užpulti kunigaikščio Traidenio žemes ir Kernavę. Būtent iš čia po karaliaus Mindaugo nužudymo Traidenis vienijo baltiškuosius kraštus ir valdė Lietuvą. Istorijos šaltiniai liudija, kad Kernavė XIII-XIV a. buvo svarbus ekonominis ir politinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, valdovų rezidencija, senoji Lietuvos sostinė, tik vėliau perkelta į Trakus ir Vilnių. Deja, 1390 metais kryžiuočių antpuolio metu Kernavė buvo sudeginta, o pilys ir miestas niekada nebeatstatyti. Kernavėje veikia istorijos ir archeologijos muziejus, kurio istorija siekia net 1930-uosius metus, o 2012-aisiais jis visiškai rekonstruotas, modernizuotas, su nauja ekspozicija, pateikiančia lankytojams įspūdingiausius Kernavėje aptiktus archeologinius radinius. Čia susipažinsi su UNESCO Pasaulio paveldo objektu - Kernavės archeologine vietove, jos istorija nuo priešistorinių laikų iki XIII-XIV a., klestinčio amatininkų miesto laikotarpio, archeologų darbu, jų radiniais ir nuo 1979 metų vykdomų kasmetinių archeologinių tyrimų medžiaga. Taip pat užsuk į muziejų po atviru dangumi - 2016 metais pagal archeologinių tyrimų medžiagą atkurtą XIII-XIV a. Kernavės viduramžių miesto fragmentą - trijų amatininkų sodybų kompleksą. Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas - unikalus archeologinių bei istorinių vertybių kompleksas, įsteigtas 1989 metais, o 2004-aisiais įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Kultūrinį rezervatą sudaro 194,4 hektaro ploto teritorija su joje esančiais kultūros paveldo objektais, ekspozicija po atviru dangumi ir minėtasis muziejus. Taigi, pasivaikšokim! Pirmiausia, žinoma, kviečiu užkopti ant penkių Kernavės piliakalnių, nuo kurių atsiveria įspūdingas vaizdas į Neries vingius. Taip pat kviečiu nepatingėti pasivaikščioti po Pajautos slėnį, kuriame saugomos šios archeologinės vertybės: Kernavės senovės gyvenvietė ir senojo miesto vieta, Kernavės kapinynas, Semeniškių senovės gyvenvietės, pilkapių vieta ir degintinas kapinynas. Viršutinėje terasoje (ten, kur ir piliakalniai) aptiktas ir Kriveikiškio kapinynas bei kaimavietė, Kernavės senojo miesto vieta II, Kriveikiškio dvarvietė, Kernavės senosios bažnyčios vieta. Ar žinojai, kad Lietuvoje skaičiuojama daugiau nei 900 piliakalnių?! Išties įspūdingi skaičiai ir labai reikšminga mūsų šalies istorijos dalis, vertingas pagoniškosios baltų kultūros palikimas. Žinomiausi (ir 2017 metais išrinkti gražiausiais) yra Kernavės piliakalniai. Tai natūralios, pritaikytos gynybai kalvos - pagrindinis senovės lietuvių gyvenvietės tipas nuo bronzos amžiaus pabaigos iki XIV amžiaus. Seniausiai, dar I amžiuje, apgyvendintas buvo centrinis - Aukuro kalnas, o vieningą kompleksą visi penki piliakalniai sudarė XIII-XIV a. Keturi piliakalniai tarnavo gynybai, o centre, ant Aukuro kalno, stovėjo kunigaikščio pilis. Beje, visai netoli Kernavės stūkso dar 3 piliakalniai-broliai: Buivydų ir Karmazinų, ir Bradeliškių. Pastarasis taip pat vertas išskirtinio dėmesio, kadangi manoma, jog tai ilgiausiai šiose apylinkėse buvusi apgyvendinta vieta, gynybai pradėta naudoti dar prieš pustrečio tūkstančio metų! O visai netoli yra Dūkštos, Karmazinų ir Dūkštų ąžuolyno pažintiniai takai - idealios vietos pasivaikščioti gamtoje. Karnavėje pasivaikščioti ir Lietuvos praeitį patyrinėti įdomu visais metų laikais, o dar čia ir įvairūs renginiai vyksta. Bene žinomiausi ir populiariausi jų - įspūdingos Joninės, kurios vyksta laikantis pagoniškųjų baltų tradicijų, ir Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena - gyvosios archeologijos festivalis. Tai nuo 1999 metų organizuojamas tęstinis renginys, kurio metu lankytojai kviečiami stebėti, kaip atkuriami senieji amatai, gyvensena ir karyba, pasiklausyti archaiškos muzikos, sudalyvauti edukacijose, archajiškuose žaidimuose, pasiklausyti atvirų mokslininkų paskaitų bei diskusijų.
tags: #kernaves #piliakalnio #muziejus