Spėk kur?Anekdoto nuolatinis adresas« « « « » » » »Skrenda lėktuvas. Oro duobės. Stiuardesė staiga išgirsta kažkokį neaiškų šurmulį lektuvo salone. Nueina pažiūrėti, o ten čiukčius, apsikabines dviem rankomis galvą, vemia, o visi kiti lėktuvo keleiviai iš jo juokiasi.. Pribego stiuardesė prie čiukčiaus,o maišas.. jau tuoj tuoj užsipildys. Greitai išbėgo antro maišelio. Įeina į saloną,o ten čiukčius juokis, visi kiti vemia. - Visi manė kad pas mane jau per viršų bėgs,visi iš čiukčios juokiasi.. o čiukčia nedurnas - čiukčia pora gurkšnių nugėrė..
Pakilo lėktuvas. - Gerbiami keleiviai! Jus sveikina mūsų aviakompanija. -Gerbiami keleiviai, čia kalba lėktuvo pilotas. Jei pažiūrėsite pro langus dešinėje, pamatysite degantį variklį. O jei pažiūrėsite pro langus, esančius kairėje, žemyn, pamatysite salą. Gerai įsižiūrėjus, prie tos salos matosi maža, pripučiama, gelbėjimosi valtis. Kaip tik iš tos valties aš dabar ir kalbu..
Skrenda keleivinis lėktuvas. Siūlome pasidairyti..Faktai apie skaičių 777Iliustracija: sugeneruota DI... 777 yra vienas iš įdomiausių „mistinių“ skaičių, tik jis turi visai kitą aurą nei 13 ar 9. Jeigu 13 dažnai siejamas su prietarais, tai 777 laikomas ypatingai laimingu, dangišku ir net „palaimintu“..
• Įdomybės » FAKTAIDešimt metų su Daugų margučiuFoto: vietoves.lt... Kiekvienais metais, kai pavasario saulė pradeda tirpdyti paskutinį Didžiulio ežero ledą ir artėja Velykos, Alytaus rajone esantys Daugai nušvinta kitokiomis spalvomis. - Nenuostabu, kad mes neįstengiame išlaikyti jūsų egzaminavimo! Įprastas studentų bendrabutis. Viename kambaryje studentai geria alų, kitame - mylisi. Staiga tie, kurie geria, išgirsta garsų juoką iš kito kambario ir nutaria patikrinti, kas ten įvyko. Nueina, atidaro duris, žiūri, pusnuogė mergina raitosi iš juoko. Atėjusieji klausia, kas atsitiko. - Na, mes mylimės ir aš jo klausiu, ar jau viskas, ar jau baigė? Numirė studentas. Taip ir padarė. Nukeliauja studentas į paprastą pragarą, o ten alus, merginos, puotos ir kitos linksmybės. Viskas būtų gerai, bet kiekvieną vakarą ateina velnias ir sukala vinį į užpakalį. Na pragyveno jis ten keletą mėnesių, atsibodo jam tas velnias su savo vinimis. Persikelia studentas į studentišką pragarą, o ten viskas tas pats - alus, merginos, ir kas svarbiausia jokio velnio kiekvieną vakarą. Na gyvena taip studentas pora mėnesių, tris, keturis. - Tai ką, studente, sesija atėjo, lenkis.
Ar šie pasakojimai tik spalvingi pokštai, ar jie slysta per visą kelionės kultūrą? Pasirodo, oro uostai dažnai tampa ne tik logistiniu tašku, bet ir kultūros, istorijos bei miesto savasties kartografija. Turistai ir vietiniai gali pastebėti, kaip architektūra ir vadinamosios „didžiosios“ operatorės skirtingą įspūdį kuria apie šalį, regioną ar miestą. Tokios istorijos, kuriose skrydžiai, kultūra ir architektūra persipina, primena, kad kelionė sparnai atsineša daugiau nei tik tikslą.
Skrendame per istorijas: Roma, Ciampino, Fiumicino, ir galiausiai Berlynas. Leiskime sau trumpai prisiminti, kaip skrydžiai romaistiškai įkvepia miestų įvaizdį. Ir galvojime apie Lietuvą: ar mūsų aviacijos dalis gali sukurti panašių prisiminimų srautą, kai VNO tampa ne tik įlipimo į Europą vartais, bet ir mūsų šalies vizitine kortele? Tokiu būdu oro uostai tampa daugiau nei patikimos transporto grandys - jie tampa istorijų ir keliautojų prisiminimų erdve.
Oro uostų istorija ir kultūriniai aspektai
Prisiminti didžiausius oro uostus ir jų atidarymo istorijas gali būti įdomu, tačiau svarbiausia - kaip tokie projektai formuoja miestų veidą ir jų priėmimo kultūrą. Roma, Berlynas, Ciampino-Fiumicino kompleksai - kiekvienas jų turi savo laikmečio atspindžius, architektūrą ir istorinį kontekstą. O Lietuvai, svarbu suvokti, kokią rolių vaidmenį atlieka VNO - ar tai tik techninis pereinantis taškas, ar autentiškas europietiškas akcentas, kuris gali būti laikomas ir kultūros bei identiteto dalimi.
„Anekdotai apie Berlyno oro uostą pagaliau pasibaigs“ - taip kalbasi įvairūs atspindžiai. Oro uostai gali būti kūrybinės ir politinės atminties liudininkai, kai jų projektavimas pritraukia šalių tarptautinių nuomonių dėmesį, o kartais tampa politinių debatų ašimi. Šios istorijos primena, kad kurdami naujus objektus, mes kartu kuriame ir tai, ką kiti matys ir prisimins apie mūsų laiką.
Kaip orų, architektūros ir ekonominių veiksnių derinys gali įtakoti keliautojo patirtį? Atsakymai slypi užujausieji į lėktuvų terminalų formas, laiko planavimą, saugumo procedūras ir paslaugų kokybę. Ir vis dėlto, kartu su modernizacija turi ateiti ir atsakomybė už vertybes: istorinis suvokimas, pagarba vietinėms tradicijoms ir europinei bendruomenei. Tokiu būdu oro uostai tampa tiltu tarp praeities ir ateities, skrydžių maršrutų ir miestų identiteto.
Vidiniai keliautojo ir miesto dialogai
Vidinis dialogas tarp keleiviaus ir miesto yra kūrybinių pokalbių šaltinis. Kiekvienas atvejis - nuo mažų pasakojimų lėktuvo salone iki didelių planų dėl terminalo - prisideda prie to, kaip mes įsivaizduojame savo keliones ir savo šalies įvaizdį. Kai pasakojimai susijungia su architektūra ir logistika, gimsta nauji kultūriniai pasakojimai, kurie gali įkvėpti pokyčius ir dialogą apie ateities miestų planavimą.
tags: #ankegdotai #apie #oro #uosta