Pirmadienio orus lems kiek šiauriau slenkanti žemo slėgio sistema, teigia sinoptikias, daug kur bus debesuota su pragiedruliais, daug kur praslinks ir trumpalaikiai lietūs. Aktyvesni ir dažniau pasikartojantys jie bus vakariniuose bei šiauriniuose šalies rajonuose, čia galima ir perkūnija. Pietrytinė šalies pusė turėtų išlikti sausesnė. Antradienio naktį dangus pradės niaukstytis ir šalies pietryčiuose, antroje nakties pusėje galimas ir lietus. Lietus numatomas ir vakarinėje šalies dalyje, tačiau čia jis bus trumpalaikio pobūdžio. Dieną dangus taip pat bus apniukęs, numatomas lietus, rytinėje šalies dalyje jis gali būti smarkus. Vakarinėje dalyje tikėtina daugiau pragiedrulių, vyraus trumpalaikiai, bet intensyvesni lietūs. Naktį temperatūra pažemės iki 8-12 laipsnių, pajūryje bus 14-17 laipsnių šilumos. Trečiadienį orai išliks permainingi, iš besitraukiančių debesų iki vidurnakčio dar galime sulaukti lietaus, paryčiais trumpalaikis lietus numatomas pajūryje. Temperatūra naktį sieks 8-13 laipsnių. Dieną bus debesuota su pragiedruliais, numatomas ir trumpalaikis lietus. Antroji savaitės pusė numatoma panaši, žemo slėgio sritis nuo Lietuvos toli nenutols, tad sausa nebus. Daugiausia numatomi trumpalaikiai lietūs. Naktimis temperatūra sieks 10-15 laipsnių. Jūros maršrutas nuo pat upės aukštupio Žadvainų iki Kvėdarnos - tikriems laukinės gamtos mylėtojams ir ištvermingiems. Netikite? Išbandykite!
Jūros upės maršrutas Žadvainai - Kvėdarna: gamtos pažintis per upės vingius
Plaukimas baidarėmis siauru upeliu tarp meldų, vingiuojančiu mišku, kur visa gyvybė - tik paukščiai ir gyvūnai. Antra, gamtovaizdis žmogaus rankos nepaliestas ir su kliūtimis, užvirtusiais medžiais, bebrų užtvankomis. Nuo Aitros žiočių upė išplatėja. Padidėja plaukimo greitis, nebėra užvartų, tačiau kliūčių: akmenų, brastų, rėvų, žygio metu sutiksit nemažai. Plaukiant Jūros upės maršrutu Žadvainai - Kvėdarna, keliautoją džiugina miškai, didingi ąžuolai ir natūrali gamta, pilna įvairiaspalvių ir retų augalų. Jūros krantai vietomis gana aukšti, skardingi, su atsiveriančiomis atodangomis. Tad nepraleiskite progos ir pavasarį, esant aukštesniam vandens lygiui, užsisakykite baidares iš TURISTAUK LT ir patirkite nepamirštamus įspūdžius natūralios gamtos apsuptyje! O plaukimo kilometrai bus parenkami pagal jūsų poreikius. Kryžius, skirtas 1964 m. Jūros upė gerokai papildyta intakėlių - Letauso, Kūlupalio, Plunkės, Rindės, pagražėja, sušniokščia rėvomis ir slenkstukais. Upės vaga siaura. Vietos čia gražios, nepaliestos žmogaus rankos. Pasileidus žemyn upe, kelyje sutinkama keletas užvartų, per kurias baidarės nesunkiai perkeliamos ar, priklausomai nuo vandens lygio, surandamas praplaukimas. Kiek žemiau, Lėgų miško pakraštyje, prie pat kairiojo Jūros kranto, auga ąžuolas milžinas. Jūros upė išplatėja. Grimzdai (Nr.2) Vos žemiau santakos su Aitra virš Jūros siūbuoja pirmasis, bet tikrai nepaskutinis, atnaujintas lieptas. Pasakojama, kad praėjusiame amžiuje čia apsireiškė Kristus, todėl žmonės šią vietą laiko stebuklinga. Čia esą galima išgyti nuo įvairiausių negalavimų. Ties lieptu iš dešinės Jūron įsrovena Glivija, dar už 100 m įteka Gyvasis Šaltinis. Paragaudis (Nr.3) Ties Paragaudžiu virš Jūros kabo dar vienas lieptas - “beždžionių” tiltukas per upę. Jo kairėje, vos keli šimtai metrų nuo upės, eglyno pakraštyje yra retas centrinėje Žemaitijoje archeologijos paminklas - Paragaudžio pilkapiai, kiek žemiau galima apžiūrėti kryžių, skirtą 1964 m. Jūros maršrutas tęsiasi, upė teka tarp miškų, vagoje rėvos. Krantai vietomis gana aukšti, skardingi. Vietų sustojimui daugiau artėjant prie Kvėdarnos - Pajūralio tilto (Nr.4). Nuo tilto upė smagiai vingiuoja ir ritasi rėvomis, kol pasiekia Kvėdarnos miestelio rekreacinę stovyklavietę (Nr.5) ir Šilalės kraštą garsinantį Padievaičio piliakalnį. Čia rekomenduojame stabtelėti ir pamankštinti kojas. Maršruto pabaiga. 2.) privatus TURISTAUK LT vienkiemis Dobilų slėnis (Nr.6) Padievaičio kaime su pavėsinėmis, vieta palapinių statymui, su nameliais už 22 km. Rec.: Viktorija Jonkutė, Tarp praeities ir ateities. Kolektyvinė atmintis XX a. Ignė RasickaitėDoktorantėVilniaus universitetasIstorijos fakultetasNaujosios istorijos katedra
Priešsilyginimai su istorija: atminties tyrimai ir kultūrinė spauda laikotarpiu Atgimimo
Monografijos įvade teigiama, kad: „Ši monografija - lyginamasis kolektyvinės atminties, (re)konstruojamos XX a. 9-ojo ir 10-ojo dešimtmečių sandūros lietuvių ir latvių kultūrinėje spaudoje, tyrimas“ (p. 11). Pati V. Jonkutė knygoje mini, kad esminiu raktiniu žodžiu ji laiko atmintį. Remiamasi įvairių Vakarų autorių kolektyvinės atminties ir atminties vietų teorijomis, dėmesys skiriamas ir nacionalizmo matmuo - kolektyvinės tapatybės, istorinio tautiškumo samprata, modernios tautos koncepcija. Autorė tyrimui prireikė ir kultūrinės psichologijos įžvalgų bei traumos teorijos pagrindų. Subjektyvia nuomone, stipriausias - kupinas teorinių ramsčių ir to meto konteksto - knygos poskyris apie atminties bumą ir ateities perspektyvas tyrinėjamu laikotarpiu. Kaip atminties tyrimų nespecialistę įtikino poskyris apie atminties tyrimus ir kolektyvinės atminties apibrėžti.
Apibendrinant tyrimo įžvalgas
Didžiojoje knygos dalyje analizuojama (visgi veikiau tinkamesnis žodis būtų rekonstruojama), kokiais būdais lietuviai ir latviai kultūrinėje spaudoje Atgimimo laikotarpiu mėgino susigrąžinti autentišką atmintį. Pažymimi labai įdomūs ir tyrinėjamam laikotarpiui aktualūs aspektai, kuriuos autorė suskirsto į tris blokus: baltų kultūrinės atminties dominantes, baltų komunikacinės atminties dominantes ir transnacionalinės atminties metmenis. V. Jonkutė analizuoja mitologizuoto mąstymo ir heroizuoto praeities vaizdinio aspektus, mėgina apčiuopti tautinį, kultūrinį, politinį, mitologinį matmenis. Labai įdomu, kad visais atvejais išryškėja po vieną asmenį ar tam tikrą aspektą tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Atlikta puiki rekonstrukcija, tačiau kodėl būtent tas asmuo ar tas aspektas buvo adoruojamas atsižvelgiant į istorinį kontekstą to meto kultūrinėje spaudoje, neįtikino.
Birštono kurortas: gamtos ir kultūros derinys šeimai
O šiandien pakviesime keliauti į vieną iš Lietuvos kurortų - Birštoną. Miestas Lietuvos pietuose sužavės savo gamta ir lankytinomis vietomis, kurios bus smagios ne tik tėveliams, bet ir mažiesiems keliautojams. Kurhauzas - tai poilsio namų koncertų, šokių salė su bufetu. Birštono kurhauzas yra vienas iš nedaugelio išlikusių tokio tipo pastatų Lietuvoje, 2006 m. Geltonoji biuvetė - ketvirtajame XX a. Birutės vila - čia galima rasti mineralinio vandens baseiną, fontaną, vandens garinimo sieną. Vytauto kalnas - vienas iš žinomiausių ir aukščiausių piliakalnių Lietuvoje. Šv. Birštonas pakvies stabtelėti ir prie didžiausios Lietuvoje upės - Nemuno, kuri būtent teka per Birštono miestą. Birštono apžvalgos bokštas - aukščiausias Lietuvoje. Sūrūs Birštono šaltiniai minimi nuo XV amžiaus. 1846 m. Birštonas garsėja geriamu mineraliniu vandeniu, voniomis, čia atvyksta žmonės gydytis nuo virškinimo, judėjimo aparato, kraujotakos, ginekologinių, inkstų, kvėpavimo ligų. Kada įkurtas? Pirmą kartą Birštono vardas paminėtas 1382 m. Miesto pavadinimo kilmė: Birštono vardo kilmė nėra aiški. Yra dvi pagrindinės teorijos: Pirma, labiau tikėtina teorija, kad pavadinimas kilo nuo pavardės Birštonas (asmenvardinis vietovardis). Nors ši pavardė nėra dažna, bet paplitusi daugiausia Suvalkijoje. Antra teorija teigia, kad Birštonas - priesagos -onas vedinys nuo žodžio biržtva („beržynas“).
Beje apie keliones ir patarimai
Miesto legenda / istorija: Pagal archeologų radinius žinoma, kad gyvenvietės šioje vietoje buvo mezolito ir bronzos amžiuose. Pirmą kartą Birštono vardas paminėtas, kai 1382 m. maršalas Kunas fon Hatenšteinas žygio į Lietuvą metu kariuomenę padalijo į tris dalis - Puniai, Alytui ir Birštonui pulti. Čia Birštonas minėtas kaip Birsten (Birstan) vietovė prie druskingų šaltinių. Po Žalgirio mūšio Panemunės pilys neteko reikšmės ir Birštonas tapo LDK Vytauto medžioklės plotu - iš apylinkių buvo suvaromi ir medžiojami žvėrys, ypač stumbrai. Čia nuo XIV-XV a. buvo kunigaikščių medžioklės Birštono dvaras, kurį mėgo ne tik Vytautas, bet ir Kazimieras Jogailaitis su sūnumis ir kunigaikšienė Elena. Šalia dvaro išaugęs miestelis 1518 m. jau vadinamas miestu. Nuo 1846 m. pradėti tirti druskingi šaltiniai, 1851 m. įkurtas kurortas, nuo 1855 m. Miesto šventės: Mieste kiekvieną vasarą vyksta Birštono kurorto šventė.
Charlie pabaigti žvilgsniai: akcentai apie keliones
Prie kelionių po Jordaniją pridedama praktinės informacijos apie skrydžius, transportą, viešbučius ir bilietus. Vilnius - Amanas skrydis su 1 persėdimu. Maršrutas su 1 persėdimu iš Vilniaus į Amaną Turkish Airlines (persėdimas Stambule) avialinijomis. Varšuva - Amanas skrydis su 1 persėdimu. Maršrutas su 1 persėdimu iš Varšuvos į Amaną Turkish Airlines (persėdimas Stambule) avialinijomis. Ryga - Amanas skrydis su 1 persėdimu. Tada keliauti lėktuvu Amanas - Akaba. Tiesioginis skrydis iš Amano Karalienės Alijos tarptautinio oro uosto į Akabos oro uostą Royal Jordanian avialinijomis. Kelionės trukmė: 55 min. Galite išsinuomoti automobilį ir keliauti į Akabos miestą nuomotu automobiliu. Maršruto atstumas: 333 km. Kelionės trukmė: 4 val. Automobilio nuomos kaina parai kainuotų maždaug 60 eur + apie 12 eur. Arba galima keliauti JTT autobusu Amanas - Akaba. Atvykite į Mujaharin autobusų stotį ir čia pasitikrinkite autobusų grafikus bei įsigykite bilietą kitai dienai. Kelionės autobusu trukmė: 4 val. 15 min.
