Ji puošia miesto centrą. Bažnyčios istorija labai spalvinga. Pradžioje čia stovėjo medinė bažnyčia. Ji sudegė. Tuomet iškilo mūrinė stačiatikių cerkvė. 1-ojo pasaulinio karo metu vokiečių okupantai pavertė cerkvę javų sandėliu. 1925 m. bažnyčioje kilo gaisras, po kurio ji buvo pavesta vienuolių marijonų kongregacijai. Vienuoliai bažnyčią suremontavo, pastatė mūrinį vienuolyno pastatą, tačiau nespėjo jame įsikurti, nes sovietų valdžia ir šį pastatą, ir pačią bažnyčią nacionalizavo. Sovietmečiu bažnyčios pastate buvo įrengti santuokų rūmai.
Antakalnio kaimo Poklevskių-Kozelų koplyčia. Tai koplyčia-mauzoliejus stovinti Antakalnio I kaime, Ukmergės rajone, į rytus nuo Ukmergės. Vietinės reikšmės architektūrinis ir sakralinis paminklas, nuo 2007 m. Ukmergės rajono savivaldybė.
Balelių Šv. popiežiaus Jono Pauliaus II koplyčia. Tai koplyčia Baleliuose, Taujėnų seniūnijoje, Ukmergės rajone, šalia senojo kelio 174 Ukmergė-Raguva-Nevėžis. Priklauso Traupio Šv. Onos parapijai. Koplyčia įrengta 2015 m. Ukmergės rajono savivaldybė.
Bernotiškių koplyčia. Tai koplyčia Ukmergės rajone, Vidiškių seniūnijoje, šalia Bernotiškių kaimo. Pasiekiama nuo kelių A2 Vilnius-Panevėžys ir 174 Ukmergė-Raguva-Nevėžis viaduko pasukus į vakarus žvyrkeliu, apie 0,6 km. Nuo magistralės ją skiria atviras dirbamas laukas. Ukmergės rajono savivaldybė.
Daumantiškių dvaro koplyčia-mauzoliejus. Tai Daumantiškių dvaro kapinių koplyčia-mauzoliejus stovinti Daumantiškių kaime, Pabaisko seniūnijoje, Ukmergės rajone. Vietinės reikšmės architektūrinis paminklas, 1992 m. Ukmergės rajono savivaldybė.
Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčia. Tai evangelikų reformatų bažnyčia stovinti Deltuvoje. Tiksliau, tai, kas liko iš šios bažnyčios. Šiuo metu pastatas priklauso Deltuvos seniūnijai. Ukmergės rajono savivaldybė.
Deltuvos Švč. Trejybės bažnyčia. Tai bažnyčia stovinti Deltuvos miestelyje, prie Ukmergės-Šėtos kelio. Liaudies architektūros formų, turi ir neoklasicizmo bruožų. Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1444 m. Ukmergės rajono savivaldybė.
Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia. Tai bažnyčia stovinti Krikštėnų kaime, netoli Ukmergės-Vilniaus kelio. Liaudiško klasicizmo bruožų. Bažnyčią 1787-1790 m. pastatė prelatas Bogužas. Ji buvo Pabaisko parapijos filija. 1814 m. kunigas Čepavičius su parapijiečiais kapinėse pastatė medinę koplyčią. Ukmergės rajono savivaldybė.
Kultuvėnų kapinių Šv. vyskupo Stanislovo koplyčia. Tai koplyčia Sližių kaimo kapinėse, Veprių seniūnijoje, Ukmergės rajone, geriau žinoma kaip Kultuvėnų koplyčia. Priklauso Veprių Švč. Ukmergės rajono savivaldybė.
Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Tai bažnyčia stovinti Lėno kaime, Lėno ežero rytiniame krante, prie Ramygalos-Taujėnų kelio. Bažnyčia be aiškių stiliaus bruožų, stačiakampio plano (27 × 13 m), su žemesne apside, bokšteliu, vienabokštė. Ukmergės rajono savivaldybė.
Lyduokių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Tai bažnyčia stovinti Lyduokių miestelyje, 12 km į rytus nuo Ukmergės. Bažnyčia barokinė, stačiakampio plano, bazilikinė. Ukmergės rajono savivaldybė.
Pabaisko Švč. Trejybės bažnyčia. Tai bažnyčia stovinti Pabaisko miestelyje, 3 km į pietvakarius nuo Vilniaus-Ukmergės greitkelio. Bažnyčia garsėja Žolinės atlaidais. Bažnyčia klasicistinė, stačiakampio plano, su bokšteliu. Vidus 3 navų. Šventės.
Sodybos Ukmergės rajone. Svetainė teikia pasiūlymus - sodybos Ukmergės rajone, su šventėms ir poilsiui skirta infrastruktūra. Pasiūlymų įvairovė: nuo sodybų “Pas Vytautą” iki „Šinkūnų malūnas“, „Karališkis“, Krikštėnų dvaras, „Pas Mildą“, „Kazlų sodyba“ ir daugelis kitų. Dalis jų siūlo renginius, vestuves ir poilsį. Atnaujinta 2026-08-16.
Regiono kultūrinis paveldas rodo, kaip bažnyčios, koplyčios ir dvaro kapinės sudaro vietos identitetą bei atspindį istorinių laikų. Svarbu tyrinėti ir gerbti šias vietas, kurios prisideda prie Ukmergės rajono savivaldybės kultūrinio paveldo sklaidos ir lankytojų supratimo apie regiono istoriją.