Vasaros pabaigoje Batume, Gruzijoje, bus atidarytas fontanas, iš kurio kartais trykš ir Gruzijos nacionalinis gėrimas čača. Gogebašvilio gatvėje taip pat statomas 25 metrų bokštas, iš kurio kartą per savaitę 10-15 minučių vietoj vandens bėgs spiritinis gėrimas čača. Tuo metu, kai iš fontano bėgs čača, vyno ir stipriųjų gėrimų gamintojai galės reklamuoti savo produkciją. Be fontano į bokšto infrastruktūrą įeis Informacinis turizmo centras, keturi atviri baseinai ir kitokie objektai.
Ne paslaptis, kad kelionės į Gruziją žavi puikiai išsidėsčiusiais Kaukazo kalnais ir gamtos plotais. Gruzijos lankytinos vietos užima didelę istorinę ir kultūrinę dalį, tačiau ką verta aplankyti gamtą vertinantiems turistams?
Tušetijos nacionalinis parkas: kalnų panorama ir palydėjimas žygeiviams
Tušetijos nacionalinis parkas - nuostabi kalnų panorama, padabinta žaliuojančiais slėniais ir mažom, autentiškom gyvenvietėm. Puikus pasirinkimas žygeiviams su palapinėmis!
Tik nereikia pamiršti, kad šiame parke negalima kurti laužaviečių, laipioti medžiais ir medžioti, o sezonas prasideda nuo birželio ir tęsiasi iki spalio mėnesio.
Kazbeko kalnas: ugnikalnis ir ištvermės iššūkis
Kazbeko kalnas - trečias pagal dydį ugnikalnis Gruzijoje, kurio kepurę puošia netirpstantis ledas. 5054 m ilgio viršūnė tinkama ištvermingiems alpinistams. Tiesa, retas kuris yra pasiryžęs užlipti į pačią viršūnę.
Martvilio kanjonas: kanjonas, kriokliai ir dinozauro palikimas
Martvilio kanjonas - ryškiai žalios spalvos pievos ir šniokščiantys kriokliai palei Abašos upę yra ne vienintelis dalykas, kuris apstulbis šiame kanjone. Čia aptiktas priešistorės palikimas: dinozaurų, plėšriųjų žinduolių ir pirmųjų žmonių griaučiai.
Sataplia nacionalinis parkas: uolose išlikę dinozauro pėdsakai
Sataplia nacionalinis parkas - dar viena graži vieta, kur galima ne tik grožėtis įstabia gamta, bet ir išvysti tikrus dinozauro pėdsakus uoloje. Kelionės į Gruziją metu teks sutikti ne vieną uolą, kuri puošia ne tik kraštovaizdį, bet ir gruzinų istoriją.
Prometėjo urvas: uolų dariniai, kriokliai ir požeminiai ežerai
Prometėjo urvas - uolų darinys, kur galima pamatyti sustingusius krioklius, stalaktitus, pasiplaukti valtimi po požeminį ežerą ir įveikti pėsčiomis 1 km trasą, prieinama lankytojams. Prometėjo, arba kitaip Kumistavi, urvo ilgis iš viso siekia net 15 km.
Chevsuretija: autentiška gamta ir senovės tradicijos
Chevsuretija - autentiška vieta Kaukazo kalnuose, kur vertinamas mažai žmogaus paliestas gamtos grožis ir vis dar išlikusios pagoniškos tradicijos. Pasinerkite į naują nuotykį, grožėkitės Baltuoju, Mėlynuoju ir Žaliuoju ežerais.
Kelionės į Gruziją: kultūros ir gamtos dermė
Kelionės į Gruziją taps tikrai nepamirštamomis, jeigu nuspręsite apsilankyti ir istorinės vertės vietovėse, kur gamtos grožio taip pat nestokojama.
Vandens bokštas Karostoje: istorija ir techninė infrastruktūra
Vandens bokštas yra Liepojoje, Karostoje, Generolo Baložos gatvėje 29 - ten, kur gatvė susikerta su Lazaretes gatve. Vandens bokštas buvo svarbus Karostos statinys, nes tiekdavo geriamąjį vandenį beveik visai Karostos teritorijai. Tikslus vandens bokšto statybos laikas nežinomas, tačiau jis galėjo būti pastatytas 1903-1905 metais. Projektą greičiausiai parengė Sankt Peterburgo architektas Stefanas Galenzovskis. Vandens bokštą varė garo variklis su dviem anglimi kūrenamais katilais, vienas iš jų buvo laikomas rezerve, todėl šalia bokšto yra tokio pat aukščio kaminas. Transmisija varė keturis siurblius, iš kurių du buvo laikomi rezerve. Keturi gręžiniai tiekdavo vandenį siurbliams, kurie pumpuodavo jį į rezervuarą penktame bokšto aukšte, o iš ten - į karininkų butus ir kareivinių kareivines Karostoje. Latvių armijai perėmus vandens bokšto valdymą, vandens bokšto valdymą perėmė ir Karo ministerija. Po Antrojo pasaulinio karo valdymą perėmė Sovietų armija. Vandens bokštas uždarytas nuo 1989 m. Nors bokštas nebuvo karinis statinys, 1919 m. lapkritį Latvijos armija atitaisė britų karo laivų artilerijos ugnį kovoje su Bermonto kariuomenės puolimu.
Daugų vandens bokštas: inžinerinė infrastruktūra ir aplinka
Projektą parengė:Daugų vandens bokštas - inžinerinis infrastruktūros statinys, pastatytas XX a. viduryje kaip Daugų miestelio vandens tiekimo sistemos dalis. Objektas yra strategiškai patrauklioje vietoje - Ežero g. 28B, Daugai, Alytaus r. sav., šalia Didžiulio (Daugų) ežero, vieno didžiausių ir giliausių ežerų Pietų Lietuvoje. Bokštą supa vertinga gamtinė aplinka, kuri suteikia šiai vietai didelį rekreacinį ir turizmo potencialą. Objektas stokoja infrastruktūros, trūksta privažiavimo, pėsčiųjų takų, apšvietimo, informacinių ženklų.
Vieta, klimatas ir transportas Gruzijoje
Tai nedidelė valstybė, besididžiuojanti didžiais Kaukazo kalnais, vyno tradicijomis ir itin svetingais gyventojais. Oras: pereinamasis nuo jūrinio iki žemyninio. Prie Juodosios jūros vyrauja drėgnas ir šiltas oras, Kaukazo regione vėsiau. Geriausias metas vykti nuo vėlaus pavasario iki ankstyvo rudens, žiemos šaltos, bet puikiai tinkamos slidinėjimo pramogoms. Transportas: patogiausia keliauti mikroautobusus be konkrečių tvarkaraščių, laukiama kol užsipildys vietos. Bilietus galite nusipirkti tiesiai iš vairuotojų. Į didžiuosius šalies miestus galite keliauti autobusais, ypač patogus susietimas iš oro uosto su George Bus, Metro George. Taksi Gruzijoje nėra brangūs - už 1 km mokėsite apie 0,80 euro.
Virtuvė ir regioniniai skirtumai
Virtuvė: pikantiška ir unikali, paveikta tiek europietiškos, tiek artimųjų rytų virtuvės. Gruzinai savo patiekaluose negaili džiovintų ir šviežių prieskonių bei riešutų, kurie patiekalams suteikia neįprastus skonius. Skirtingos klimato sąlygos turėjo įtakos skirtingų patiekalų paplitimui pagal regionus.
Gruzijoje esantys miestai ir šio krašto įžymybės
Tbilisis: slėnyje įsikūrusi Gruzijos sostinė, apie 30 kartų nugriauta ir atstatyta. Tbilisyje galite aplankyti IV a. Narikala tvirtovę, VI a. Mtskheta: šventa vieta kiekvienam gruzinui. Šioje vietoje buvo įteisinta krikščionybė. David Garedži: tai vienuolyno kompleksas, įsikūręs ties siena su Azerbaidžanu, vienas labiausiai lankomų visoje Gruzijoje. Vardzija: istorinė vieta - labirintų miestas. Šis iš uolų iškaltas miestas yra įsikūręs 1300 m aukštyje. Miestas buvo įkurtas XII a. Boržomis: turbūt ne vieną kartą girdėtas pavadinimas, tik mūsų galvose tai asocijuojasi tikrai ne su miesteliu esančiu Gruzijoje. Taip, šis miestelis garsėja mineraliniu vandeniu. Tai tinkama vieta poilsiui ir gydymuisi. Signachis: Ant kalvos įsikūręs miestas, apsuptas granatmedžių sodų yra laikomas vienu gražiausių Kachetijos regione. Mieste yra išlikusi XVII a. gynybinė siena su bokštais. Batumis: žymiausias šalies kurortas bei uostas. Kurorto apylinkėse gausiai auginami citrusiniai vaisiai, arbata, miestelyje yra įsikūręs jau beveik 100 m. veikiantis botanikos sodas ir delfinariumas. Uplisčichė: įdomus uolose iškaltas miestelis. Gudauris: slidinėjimo kurortas, esantis daugiau nei 2 km viršūnėje, apsuptas daugybės viršukalnių ir tarpeklių.
Apie Aukštutinę Svanetiją
Kad geriau suprastume svanus, iš pradžių šiek tiek jų istorijos. AUKŠČUTINĖ SvaneTija niekada nebuvo užkariauta. Kalniečiai gynė savo žemę, ir tik XV a. kunigaikščiams pavyko užgrobti keletą vakarinių Aukštutinės Svanetijos dalių. „Blogas kelias tas, kur keliautojas būtinai nusiris į prarają ir kūno jo niekas nesuras. Geras kelias tas, kur keliautojas nusiris ir jo kūną ras.“ Tad Inguri upės tarpeklis visada priešams buvo blogas kelias. Net ir dabar rogės populiarios kalnuose: jas lengvai traukia arkliai ar jaučiai į viršų, o pakrautos pačios lekia nuo kalnų, tik spėk prilaikyti. Ankščiau, esant pavojui, rąstą įsitraukdavo kartu su savimi ir tuomet pakilti į bokštą būdavo neįmanoma. Beje, bokštai turi išėjimą į namą, kuris irgi prilygo tvirtovei. Vienas svanas pasakojo, kad anksčiau būdavę atvejų, kai vyrai bokštuose sėdėdavo metų metus. Kol kraujo kerštas nebūdavo įvykdytas, senoliai niršdavo, jaunimas tyčiodavosi, o moterys nemiegodavo su vyru.
Kemerių vandens bokštas: istorinė dalis ir šiuolaikinės rekonstrukcijos
Kemerių vandens bokštas yra istorinio Kemerių kurortinio parko teritorijoje. 42 metrų aukščio statinys - Latvijos pramonės paveldo dalis, valstybinės reikšmės paminklas, kurį 1929 metais pastatė architektas Fridrichas Skujinis. Po milžiniškos rekonstrukcijos 2021 metais vandens bokštas atsivėrė lankytojams. Dabar tebeveikiančiame hidrotechniniame statinyje įrengtos ekspozicijos apie Kemerių vietovės istoriją ir iškilias asmenybes, prisidėjusias prie Kemerių kurorto plėtros. Atvirukas, 1930-ieji. Istoriniai atvirukai - iš Jūrmalos muziejaus archyvų. Vandens bokštas lankytojams atviras nuo gegužės iki spalio kiekvieną dieną val 10.00 - 18.00 val., išskyrus šventines dienas, kai darbo laikas gali keistis.
Santrauka: pramonės paveldas ir gamtos grožis
Vyriausybės darbai siekia išsaugoti istorinius bokštus, kurie jungia pramonės paveldą, architektūros pavyzdžius ir regionines tradicijas. Lankytinos vietos sujungia inžinerinį paveldą su nuostabiais natūraliais kraštovaizdžiais ir kultūrinėmis istorijomis, kurios praturtina turistų patirtį.
