Šiuolaikiniam turistui nebepakanka vien „Trijų S“ (sun, sand, sea); jis ieško naujų iššūkių bei mažiau lankomų turizmo regionų. Turizmo ištekliai - objektai (gamtos, kultūros, mokslo, religijos, pramogų ir kiti) ir (ar) ar vietovės, dominantys turistus ar skirti jų reikmėms.
Išteklius - tai resursas - riboto prieinamumo priemonė veiksmui atlikti, procesui pradėti, kuri yra sunaudojama ir gali išsibaigti. Dažniausiai turizmo ištekliai skirstomi į pirminius ir antrinius. Pirminiai ištekliai: Gamtiniai (klimatas, kraštovaizdis, ekosistemos) Kultūriniai (urbanistiniai, meno, archeologijos vertybių, tradicijų, mokslo, liaudies amatų ir subkultūrinių formacijų) Socialiniai (potencialūs turizmo plėtotojai, gebėjimai, finansinis kapitalas, žinios, sveikatos-aplinkos-turto apsaugos sistemos, vietos bendruomenės interesai). Antriniai ištekliai: Struktūriniai (turizmo reikmėms pritaikyti ištekliai, infrastruktūra. Funkciniai (ekonominės, politinės sąlygos, teisinė aplinka, turizmo politika, objektų pritaikymas neįgaliųjų reikmėms, ekologija bei gamtosauga).
Gamtiniai ištekliai: pagrindas rekreacijai ir kraštovaizdžių įvairovei
Gamtiniai ištekliai sudaro pagrindą rekreacijai: Pajūrio gamtinis kompleksas, ežerai bei upių tinklas ir miškai. Lietuvoje išskiriami stambūs gamtiniai regionai, kuriuose įrengti takai, poilsio zonos, rekreacinės teritorijos ir saugomos teritorijos. Nacionaliniai parkai, regioniniai parkai, draustiniai ir gamtos paveldo objektai sudaro didelį kultūrinį ir ekologinį paveldą. Lietuvos gamtinių išteklių įvairovė ir jų pagrindiniai regionai - Pajūrio gamtinis kompleksas, vidaus vandens telkiniai (ežerai) ir miškai.
Kultūriniai ištekliai: paveldas, architektūra ir tradicijos
Kultūriniai ištekliai apima piliakalnius, pilis, dvarus, bažnyčias, vienuolynus ir kitus istorinius pastatus, kurie įtraukti į valstybės saugomų kultūros paminklų sąrašą. Kultūriniai ištekliai Lietuvoje yra nepakankamai išnaudojami turizmui, nors turime daugiau kaip 10 700 kultūros paveldo objektų, iš jų apie 350 tinkami turizmui, iš jų trečdalis tarptautiniam turizmui. Lietuvos kultūriniai renginiai ir festivaliai dažnai nepakankamai pristatomi užsienyje. Tarptautiniams projektams įtrauktos iniciatyvos: Baroko kelias, Vienuolynų kelias, Gintaro kelias, Kulinarinis paveldas, Hanzos kelias, Parkai ir sodai.
Kurortinės vietovės Lietuvoje - Palanga, Birštonas, Druskininkai ir Neringa, taip pat kurortinėmis teritorijomis pripažinti Trakai, Anykščiai, Zarasai ir Ignalina. Kurortai siūlo mineralinius vandenis, gydomuosius purvus, klimato sąlygas ir įvairias paslaugas (SPA, sanatorijos, gydyklos). Kurortai yra svarbi turizmo plėtros dalis, nes jungia gamtinius išteklius ir kultūrinį paveldą su sveikatingumo paslaugomis.
Kur suvaldomi ir kaip organizuojami ištekliai
Turizmo išteklių valdymą ir naudojimą gali vykdyti valstybė, savivaldybės, fiziniai ir juridiniai asmenys. Saugomose teritorijose turizmo išteklių naudojimą ir apsaugą nustato Saugomų teritorijų įstatymas. Duomenys apie rekreacinių teritorijų vietą, dydį, vertybes, naudojimo sąlygas bei valdymą kaupiasi Turizmo išteklių registre, kurį tvarko Valstybinis turizmo departamentas kartu su apskritinių savivaldybių institucijomis. Registro nuostatus reglamentuoja Vyriausybės patvirtinti nuostatai.
Lietuvoje turizmo ištekliai skirstomi į dvi dalis: natūralūs gamtiniai kraštovaizdžiai ir kultūros paveldas, taip pat rekreacinės ir saugomos teritorijos su jų vertybėmis. Gamtinių išteklių pagrindą sudaro Pajūrio gamtinis kompleksas, ežerai bei upių tinklas ir miškai (30 procentų šalies teritorijos). Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuva išsiskiria turtingu kultūriniu paveldu, į kurį įtraukti tiek paveldiniai piliakalniai, pilys, dvarai, tiek etnokultūros paminklai, įtraukti į UNESCO sąrašus. Lietuvos regionuose svarbu diegti skaitmenines informacijos sistemas, gerinti kelių ir viešųjų paslaugų infrastruktūrą, plėtoti vietos bendruomenių įtrauktį į turizmo procesus ir stiprinti profesionalų rengimą.
Praktiniai pavyzdžiai ir plėtros kryptys
Kurortais ir kultūriniais turtai Lietuvoje reprezentuojami tokie pavyzdžiai: kurortai - Palanga, Birštonas, Druskininkai, Neringa; kultūriniai turtai - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Kėdainių senamiesčiai, Kernavės ir Trakų istorinis paveldas. Gamtiniai ištekliai siūlo platų rekreacijos spektrą: jūros pakrantė, ežerų kraštovaizdžiai, miškai, upių slėniai ir ekskursijoms tinkamos teritorijos. Nemunas - pagrindinis upių laivybos kelias, kurio baseine vystosi įvairios pramoginės kelionės.
Lithuania Explained in 10 Minutes (Geography, People, History)
Kaip ateityje plėtoti išteklius
Lietuvos gamtinių ir kultūrinių išteklių įvairovė sudaro palankias sąlygas rekreacijai ir turizmui vystyti. Gamtiniai ištekliai turi būti racionaliai naudojami, siekiant išvengti jų išeikvojimo. Ateities kryptys turėtų remtis įtraukiu turizmo plėtros planu, darnia aplinkos politika ir aktyviu kultūrinio paveldo skaitmeninimu bei tarptautine rinkodara, siekiant pritraukti daugiau užsienio turistų. Turizmas kaip ekonomikos katalizatorius ir išteklių reikšmė ekonominiam vystymuisi - būtina kryptis, kuriai keliami tikslai: infrastruktūros gerinimas, viešųjų paslaugų plėtra, privataus sektoriaus įsitraukimas.
Santrauka turizmo išteklių sampratai ir valdymui
Turizmo išteklių sąvoka apima tiek gamtinius, tiek kultūrinius, tiek rekreacinius ir saugomų teritorijų aspektus. Turizmo išteklių įvairovė leidžia kurti įvairius produktus - pažintinį, poilsinį ir aktyvųjį turizmą, o jų racionalus valdymas - būtina sąlyga tvariai plėtrai. Lietuvos regionuose gamtiniai ištekliai ir kultūrinis paveldas sudaro stiprią pagrindą tolesnei plėtrai, o skaitmeninės informacijos sistemos, geresnė infrastruktūra ir profesionalų rengimas - raktiniai veiksniai siekiant didesnio įsitraukimo ir tarptautinio pripažinimo.