Ukmergės kraštotyros muziejus įsikūręs išskirtinėje istorijoje, jungiančioje tarpukario kultūrą, pramonės atminimą ir vietos gamtos bei žemės ūkio paveldą. Ekskursijos metu lankytojas gali patirti ne tik įdomias ekspozicijas, bet ir išvysti patį laiką atspindinčias technologijas bei socialinius reiškinius, kurie formavo miesto veidą.
Palėpės kaip istorijos skrynelė: muziejaus architektūra ir kontekstas
Kraštotyros muziejus įkurdintas tipinės statybos SSRS laikų kino teatre, ir šio pastato palubėse „dūzgia“ tarpukario kino kadrai. Analogiški statiniai - Vilniuje - buvęs „Tėvynės“ kino teatras Kalvarijų gatvėje ar „Draugystė“ Naujojoje Vilnioje. Muziejus garsėja tuo, kad ekskursijos dalis čia nėra tik parodų rinkinys, bet ir istorijos gyvybė, kuri skatina lankytojus įsijausti į laiką ir aplinką.
Kolektyvinė atmintis per kasdienius daiktus
Šypsnį muziejuje kelia ir tokie eksponatai kaip purškimo aparatas su prisodrinto Ukmergės oro įkvėpimu, kurį galima gauti įmetus 15 kapeikų. Automatų vidaus stūmokliai ir išsaugotos žarnelės leidžia kurti prisiminimą apie pramoninę Ukmergę - šios konstrukcijos šiais laikais primena anų laikų gamybos procesus ir jų įtaką vietos gyventojų kasdienybei.
Ar ekskursija tik apie istoriją? Ne: vietos specifika ir nuotaika
Šypsnį papildomos ekspozicijos kuria kontekstą: lakuotos sekcijos, žurnaliniai staliukai ar telefonai - tai sovietinių laikų pramonės masinės gamybos atributai, kurie iki šiol daugelio tautiečių namuose atsiduria kaip prisiminimai. Tokie eksponatai sukuria subtilų ryšį tarp praeities ir dabarties, skatinantį apmąstyti industrinį paveldo įtaką kasdieniam gyvenimui.
Nuotykiai ir pasivaikščiojimai: siaurukas, gastro pub ir vietos atrakcijos
O štai paties siaurojo geležinkelio fragmentų dar galima rasti Ukmergėje, netoli buvusio karinio miestelio. Netoli geležinkelio „likučių“ yra ir iki gilios pavakarės veikiantis it gyvo garso koncertus rengiantis Gastro Pub „Aš būsiu čia“. Raudonų plytų istoriškai nesudarkytas pastatas turi istorinį pavidalą, kuris dabar atgaivina karininko ramovės paskirtį ir tuo pačiu pritaikomas moderniai veiklai, kurioje susiduria istorija su šiuolaikiniu turizmu ir kultūrine veikla.
Gyvenimo ritmas už kiemo ribų: ūkiniai kampeliai ir vaikų lopinėliai
Ožiai ir alpakos Seneliams - tai vienas iš taikinių poilsio zonose, kur šeimos gali patirti natūralų kontaktą su gyvūnais. Medinų kaime įkurtas rojus vaikams - čia galima jodinėti, šerti alpakas ar Kamerūno ožkeles. Teigiamą vietų atmosferą kuria Edita Tuomienė, vokiečių kalbos mokytoja, kuri padeda vaikams žinoti pasaulį per gamtos garsus ir gyvūnų pažinimą.
Romantika ir kultūra Lokinėje
6,5 hektaro plote atkuriamame Lokinės dvaro ansamblyje jaunavedžiai dažnai planuoja savo šventes: fotografuotis alėjose ar šalia autentiškų pastatų. Dvarą įsigijome už pakankamai nedidelę kainą, tačiau tvarkybos sumos milžiniškos, - pasakoja Deimantė Meilutė, „Lokinės“ dvaro puoselėtoja.
Turizmo programos: aktyvumas, pramogos ir kulinarija
Turizmo ekspertė Eglė Blažaitytė siūlo į turizmo programas įtraukti daugiau kulinarinių potyrių ar gyvo veiksmo, kad turistai „prarytų“ visas atrakcijas, pavyzdžiui, imituota fazanų medžioklė Zyplių dvaro ansamblyje ar „Zuikio lauktuvių“ kepimas Zanavykų muziejuje. Tadas Kertenis siūlo nusižiūrėti prancūzų pavyzdį: vyno ar šampano degustacijos kas kiekviename miestelyje, papildytos pelėsinių sūrių degustacijomis. Ekspertai pataria rengti kuo daugiau teminių ekskursijų, įtraukiant didikus keliais ar dvarų ratu, o Ukmergės rajone jau populiari teminė ekskursija „Dvarų žiedas“.
Ukmergės kraštotyros muziejus: naujos pasakojimų serijos
Ukmergės kraštotyros muziejus pristato naujas pasakojimų apie Ukmergę serijas - “Ukmergės istorijos” ir “Akimirka tarpukario Ukmergėje”. Kiekvieną penktadienį muziejaus Substack paskyroje bus skelbiami tekstai, kviečiantys pažinti Ukmergės miesto istoriją, žmones ir įvykius. Kviečiame prenumeruoti ir kartu leistis į praeities pažinimo kelionę!
Vandens tema: istorinis konfliktas dėl šulinio ir naujos dirbtuvės
Ukmergėje XX a. 3-4 deš. švarus vanduo buvo prabanga. Kai trys vietos verslininkai sužinojo, kad atsiras naujas konkurentas, miesto šulinys tapo aršiai ginamu objektu. Nors Ukmergė nėra didelis miestas, švarus vanduo čia prieinamas toli gražu ne visiems. Planai įsteigti naują selterio ir limonado dirbtuvę, prisijungti prie miesto šulinio kelia diskusijas ir argumentus dėl konkurencijos bei vandens stygiaus. Dokumentuose nurodoma, kad iki 1932 m., kai Ukmergėje pradės veikti vandentiekis, likę dar keli metai, todėl miestiečių poreikius tenkino vos trys miesto šuliniai. Nešvaraus vandens problema ir prasta miesto šulinių būklė atsispindėjo spaudos puslapiuose.
Parengta pagal LCVA, f. 1262, ap. 2, b. 125, l. 14.