Antrosios Europos žaidynės vyko 2019 m. Minske, Baltarusijos sostinėje, ir buvo vienas iš svarbiausių sporto renginių žemyne. Šiame straipsnyje pateiksime išsamią informaciją apie renginio eigą, dalyvius, medalių iškovojimą, organizaciją bei susijusias naujienas.
Kada ir kiek sportininkų dalyvavo?
2019 m. Europos žaidynės Minske vyko nuo birželio mėn. režimo laikotarpiu, trukusiu 10 dienų, palyginti su 17 dienų, vykusiu prieš ketverius metus Baku. Dalyvavo 4082 sportininkai iš 50 šalių, ir per šį renginį buvo iškovoti 32019 medalių, iš jų - 43 Lietuvos sportininkų atstovai.
Medalių pasiskirstymas ir pagrindiniai laimėtojai
Daugiausia medalių iškovojo (iš viso medalius laimėjo 43 rinktinių atstovai):
1. Rusija - 109 medaliai (44 auksiniai, 23 sidabriniai, 42 bronziniai),
2. Baltarusija - 69 medaliai (24 auksiniai, 26 sidabriniai, 29 bronziniai),
3. Ukraina - 51 medalis (16 auksinių, 17 sidabrinių, 18 bronziniai).
Lietuvos dalyvavimas ir ženkli momentai
Per žaidines dalyvavo 72 Lietuvos sportininkai. Atidarymo iškilmėse mūsų šalies trispalvę nešė ieties metikė Liveta Jasiūnaitė. Rinktinės sportininkai pasirodė įvairiose rungtyse, tarp jų - gimnastika, dviračių sportas, lengvoji atletika, krepšinis 3×3 ir kitos.
Pirmieji pasiekimai ir svarbiausios pergalės
Pirmą kartą ant garbės pakylos birželio 27 d. užkopė treko dviratininkės Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė, iškovojusios sidabrą dviračių treko komandų sprinte. Paskutinę žaidynių dieną aukso medalį iškovojo gimnastas Robertas Tvorogalas, pranokęs visus varžovus pratimų ant skersinio finale.
Atliktų sporto šakų įvairovė ir jų reikšmė
Europos žaidynėse Minske vyko įvairios sporto šakos, įskaitant baidarių ir kanojų irklavimą - šios šakos yra žemyno pirmenybėms prilygstančios. Taip pat buvo rengiamos lengvosios atletikos varžybos, plaukimas, dviračių sportas, irklavimas, šaudymas, šokiai ir daugiau.
Žaidynių atidarymas ir uždarymas bei lengvosios atletikos varžybos vyko Minsko „Dinamo“ stadione, kuris buvo ne kartą jau pritaikytas dideliems renginiams, įskaitant 1980 m. Europos žaidynes.
Varžybų formatas ir sportinių įvykių eiga
Vyrų ir moterų 100 m sprinto, barjerinio bėgimo bei mišrios estafetės 4×400 m rungtys vyko įprasta forma. Varžybos vainikavo persekiojimo estafetė, kurioje komandos startavo pagal ankstesnių rungčių rezultatus, taškai buvo paverčiami sekundėmis ir starto eilė buvo sudaryta remiantis šiuo vertinimu. Lengvaatlečiai rungėsi keturias dienas - nuo kvalifikacijų iki finalų.
Organizaciniai aspektai ir finansai
Žaidynių atidarymo ceremonijai Baltarusijos sostinėje buvo skirta 95 mln. dolerių, o per efektingą šou scenoje pasirodė Lady Gaga. Tačiau žiniasklaida atkreipė dėmesį, kad dėl įvairių priežasčių netrūko kritikos akcentų, pavyzdžiui, Baltarusijos teisėsaugos veiksmų prieš nepriklausomą žiniasklaidą, o politikų ir pareigūnų veiksmų kontrastu su renginio išlaidomis.
Žaidynių organizaciniai kaštai išaugo iki apie 72 mln. dolerių iš Baltarusijos biudžeto, o dar 40 mln. dolerių buvo skirta prezidento fondo. Daugiau kaip 20 tūkst. turistų iš Lietuvos ir kitų šalių turėjo galimybę įsigyti bilietų už nedideles kainas - nuo 2 eurų, o lankytojai galėjo įvažiuoti be vizos iki liepos 10 d., turėdami bilietą.
Pasienio sąlygos ir apgyvendinimas
Atvykstant į Baltarusiją, pasieniečiai ir muitininkai pasitiko gana greitai, įvažiavimas truko ne ilgiau kaip 12 minučių. Lietuviams atvykstantiems su bilietais į žaidynes buvo pasiūlytas specialus „Minsk 2019“ ženkliukas ir atskiros juostos. Siekiant užtikrinti sklandų įvažiavimą, reikėjo turėti akreditaciją ir dokumentus.
Maistas, kainos ir galimybės
Minske galėjome mėgautis pigiu ir skaniu maistu - restoranų kainos buvo žemesnės nei Baltarusijos rinkose. Pavyzdžiui, dešrelės ir blynai kainavo apie 2-5 eurus. Taip pat daug lietuviškų produktų, tokių kaip sūriai, alus ir degtinė, pasirodė parduotuvėse ir mugėse. Kainos čia dažnai buvo mažesnės nei Lietuvoje, o lietuviškas maistas ir alkoholis sulaukė populiarumo.
Baltarusijos ir kitų šalių sporto politikos bei nuomonės
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka aktyviai rūpinosi žaidynėmis, pažadėjo investuoti į infrastruktūrą ir siekė parodyti šalies galimybes rengti pasaulinio lygio sporto renginius. Tuo pačiu jis kritikavo ir respublikonų veiksmus dėl ekstremalių situacijų, o kai kurie šalies politikai jau kalba apie galimus alternatyvius renginius ateityje.
Kita vertus, Vokietijos olimpinio komiteto prezidentas Alfonsas Hormannas išreiškė nuomonę, kad boikotas nėra gera išeitis, tačiau atkreipė dėmesį į Baltarusijos teisėsaugos veiksmus prieš žurnalistus. Visuomenės reakcijos ir politinės diskusijos vis dar kyla dėl šio precedento žaidynių organizavime.
Kaip vertinti Europos žaidynių ateitį?
Europos žaidynės 2019 m. Minske uždegė diskusijas apie jų tęstinumą ir galimus renginius ateityje. Artimiausiu metu svarstoma, ar Tokijo olimpinių žaidynių atrankos žaidynės, įskaitant keletą sporto šakų Baltarusijoje, gali tapti ilgalaike alternatyva įprastoms olimpinėms varžyboms.
