Vienus rekordus pagerinti prireikia dešimtmečių, o kartais pakanka vos kelių metų. Štai 2022-aisiais išdalinti 107 milijonai eurų atrodė tarsi neperžengiama riba, tačiau šis įspūdingas pasiekimas jau liko praeityje. Suskaičiavus „Olifėjos“ ir „Euloto“ organizuojamų loterijų rezultatus paaiškėjo, kad praėjusiais metais lietuviai išsidalijo daugiau nei 157 milijonus eurų. Tai iki šiol didžiausia išmokėta suma mūsų šalies loterijų istorijoje. Rekordus perrašė ne tik skaičiai, bet ir emocijos - nuo tylaus pasitikėjimo iki nesulaikomo džiaugsmo. Ar tai stabtelėjimas prie kasos pakeliui į šeimos šventę, ar žaidimas internetu vėlų vakarą - per 2024-uosius laimėjimo stebuklas palietė daugelį.
Ryškiausiu laimėjimu tiek per praėjusius metus, tiek per visą loterijų istoriją Lietuvoje tapo sunkiai suvokiama Kėdainiuose pirkto bilieto sėkmė. 2024-jų spalio 4 d. „Buvo penktadienio vakaras, kelios valandos iki vidurnakčio. Kažkas iš kolegų pasitikrino darbinį paštą ir pamatė rezultatus. „Jie pasakojo, kad loterijose dalyvauja daugiau negu 15 metų ir laukdami žaidimo rezultatų dažnai pasvajodavo, ką veiktų laimėję. Tad kai iš tiesų laimėjo - beliko įgyvendinti planus. Laimingą bilietą jie įsigijo stabtelėję parduotuvėje pakeliui į šeimos šventę. Simboliška, nes būtent savo didelei šeimai laimėtojai ir žadėjo skirti didžiąją dalį prizo“, - teigia J. Antroje vietoje pagal bendrą laimėjimų sumą praėjusiais metais liko momentinės loterijos - jose laimėta daugiau nei 35 milijonai eurų. „Pernai žaidėjams pristatėme 14 mėgstamų bilietų atnaujinimų ir 8 visai naujus bilietus - tokius kaip vasaros hitu tapusią loteriją „Šaltibarščių loto“, gyvūnų mylėtojų širdis pavergusį žaidimą „Laimingi augintiniai“ ar vieno žiūrimiausių serialų gerbėjams skirtą bilietą „Sostų karai“. Tiesa, vis daugiau lietuvių bilietus trina ne centu, o kompiuterio pelės klavišu. „Internetinėse momentinėse loterijose, kurių pasirinkimas, beje, irgi labai platus - apie 100 žaidimų - pernai laimėta daugiau nei 11 milijonų eurų“, - sako L. Šis pranešimas spaudai publikuojamas pagal pateiktą informaciją.
Turizmas pasaulyje kas 15 metų padvigubėja ir vis dažnesnio keliautojo didžiausias troškimas - pailsėti nuo kitų turistų. Dažnai pasaulyje skaičiuojama statistika, kurias šalis aplanko daugiausiai turistų. Tačiau ši statistika nėra svarbi - nes šalys skirtingo dydžio. Kuo šis skaičius didesnis, tuo daugiau aplinkui kiekvieną turistą bus vietinių, vietos kultūros, tradicijų, tuo mažesnė dalis tų vietinių patys gyvens iš turizmo, tuo viskas bus tikriau. *Raudonai pažymėtose šalyse turizmas yra tapęs pramone. Daugelyje bent kiek įdomesnių šalies vietų bus tiesiog tiršta nuo turistų, sezono metu - katastrofiškai tiršta. Daug kas bus išbrangę, o jei šalyje įprasta turistus apgaudinėti - vietiniai bus puikiai to išmokę. *Geltonai pažymėtose šalyse yra sveikas turistų ir vietinių žmonių santykis: norėdamas nuo kitų turistų dar gali pabėgti, nes jie “susikaupę” toli gražu ne kiekvienoje įdomioje šalies vietoje. Keliaudamas ten vis dar jautiesi kaip užsienio šalyje, o ne muziejuje. *
Ilgą laiką Rytų Azija buvo viena retų turtingų ir neatrastų pasaulio žemių. Bet pastaraisiais metais išaugo keliaujančių į Japoniją ir Pietų Korėją skaičiai - ten išvydę baltaodį vietiniai nebesistebi, bet visgi vietinių ten dar apie 4-5 kartus daugiau, nei turistų kasmet (t.y. Mums atrodo, kad į Kiniją ar Indiją keliauja daug kas. Skaičiai išties nemaži (dešimtys milijonų), tačiau tose šalyse tiek žmonių, kad visi turistai ten bemat paskęsta tarp vietinių, o atokiau pagrindinių miestų būni pirmas daugeliui regėtas europietis, prašo fotografuotis.
