Virš dviejų upių - Jūros ir Akmenos - santakos iškilęs bokštas turi net tris lygius. pakylą. Pasakojama, kad kadaise milžinas prisėdo iškratyti žemių iš vyžų, ir toje vietoje atsirado Aukštagirės kalnas. apžvalgos bokšto, įrengto šiaurvakarinėje kalno dalyje. Rubikių ir Dusyno ežerai, Bijeikių piliakalnis, Storių kalvos, Debeikių, Leliūnų ir Alantos bažnyčių bokštai. bokšto aikštelės. Pabandyk besižvalgydamas surasti visas šešiolika Rubikių ežero salų. Vienintelis bokštas šalyje, į kurį palydi dinozaurai! gyvenusius priešistorinius roplius. Salantų regioninis parkas, garsėjantis riedulynais, - kaip ant delno nuo 15 m aukščio bokšto, kurį gali pasiekti eidamas pažintiniu taku Kalnalių gyvenvietėje. gyvūnais, tokiais kaip briedžiai, baltieji kiškiai, lūšys. Mėnulio delčia ant žemės. Tokios išskirtinės formos statinys pasitinka visus, norinčius iš 32 m aukščio bokšto apžvelgti smegduobių kraštą ir įgriuvose telkšančius karstinius ežerėlius. bokšto papėdėje galima suskaičiuoti apie 30. Jeigu sukas galva vien žiūrint į modernų 30 m aukščio bokštą su sraigtiniais laiptais, atmink, kad pasiekęs apžvalgos aikštelę galėsi puikiai pamatyti Nevėžio upės sukurtą slėnį. - Krekenavos miestelį su mažosios bazilikos bokštais, buvusio malūno užtvanką, Krekenavos tvenkinį. Ar esi buvęs ant devynaukščio namo stogo? Panašus jausmas gali užklupti viename aukščiausių šalies apžvalgos bokštų. Jo aukštis siekia 36 m. M. Tarp trijų ežerų. Tokioje karališkoje vietoje, ant Lygumų kalno, yra įsitaisęs 15 m aukščio apžvalgos bokštas. Vajuonio, Kretuoniškio ir Kretuono - vandenis. Tarsi rombais puošta tautinė juosta virš Anykščių šilelio. Taip atrodo vienas aukščiausių (apžvalgos aikštelė - 34 m) - vienas gražiausių ir vienas žinomiausių apžvalgos bokštų. - pirmasis Baltijos šalyse suteikė galimybę žengti virš medžių viršūnių ir tarp jų. Lietuvoje Šv. Pušų gojelis. Taip švelniai vadinamas 24 m aukščio bokštas dešiniajame Nemuno krante. Skirtinguose aukščiuose išdėstytos pakopos bokštą daro panašų į aplinkines pušis. Pastraujo sala, Merkinės tiltas bei Merkinės miestelis su Švč. Apžvalgos bokšto architektūrą gali įkvėpti ir paežerės nendrynai. Susuktą nendrių pėdą primenantis Metelių apžvalgos bokštas į dangų stiebiasi 15 m. Prie Lietuvos upių tėvo - bokštas karalius. Aukščiausias šalyje apžvalgos bokštas pečiais remiasi į debesis net 55 m aukštyje (apžvalgos aikštelė yra 45 m aukštyje). primena koplytstulpį arba varpinę, o maumedžio plokštės su langeliais simbolizuoja žvaigždynus. Tam, kad pasiektum mobilaus ryšio bokštą su 30 m aukštyje įrengta apžvalgos aikštele, turi pasiekti pušynų apsuptą etnografinį Puvočių kaimą. skamba vietinė dzūkų tarmė. praktiškai pačioje Kauno marių pakrantėje. Žemaitija garsėja ne tik miškais, meškomis, ežerais, bet ir senaisiais kaimais. esančio tarp Beržoro ir Platelių. Šis net 60 m aukščio statinys yra pirmasis mobilių telekomunikacijų bokštas Lietuvoje, kuriame buvo įrengta apžvalgos aikštelė (30 m aukštyje). Bičiulių bokštu. Šio bokšto nesupainiosi su jokiu kitu - dėl savitos, išriestos konstrukcijos jis dar yra vadinamas „Arka“. aukštyje esančios apžvalgos aikštelės. Kartais įlipti į apžvalgos bokštą verta vien tam, kad jo apžvalgos aikštelėje esantys informaciniai stendai padėtų „prakalbinti“ apylinkes. S. Snaigyno ežeras (kartais jo vardu pavadinamas ir pats bokštas) su vingiuotais krantais ir trimis salomis yra tas vaizdas, dėl kurio verta užlipti į 15 m aukščio bokštą. prireikė 25 t metalo, jis atrodo kaip lengvas ir grakštus vėjo sūkurys. su Pilkosiomis kopomis. Ganyti debesis arba ieškoti jų atspindžių Zaraso ežere - nuo unikalaus apžvalgos rato. 100 m ilgio statinys yra 17 m aukštyje. Žingsniuodamas rytine Platelių ežero, didžiausio ir giliausio Žemaitijoje, pakrante vingiuojančiu Paplatelės pažintiniu taku prieisi 5 m aukščio medinį bokštelį. Pasirodo, stambiausias Lietuvos graužikas - upinis bebras - yra įprastas Barstytalių pelkės gyventojas. Tai - viena iš didžiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke. Barstyčių miško. Dar prieš kelis dešimtmečius šioje vietoje buvo daugiau nei 150 m aukščio kalva, tačiau vėliau ji buvo nukasta. Žvyro karjere dabar telkšo vanduo. Merguva - didžiausias senvaginis ežerėlis tarp miško ir Nemuno upės. apžvalgos platformos, netoli Bitėnų poilsiavietės. Šereiklaukio miško apsuptyje - medinė 8 m aukščio apžvalgos platforma, kviečianti išvysti Nemuno ir Šešupės upių santaką. dvaro statinius, senovės skalvių gyvenvietę Sidabrakalnį. Nors 294 m aukščio Aukštojo kalno liežuvis nesiverčia vadinti Lietuvos Everestu, visgi tai yra aukščiausia vieta šalyje. aukščiau virš jūros lygio. Jei Lietuvoje filmuotų filmą pagal romaną „Ten, kur gieda vėžiai“, filmavimai tikriausiai vyktų Čepkelių raiste - paslaptinguose pelkių plotuose, juosiamuose žemyninių kopų. galima nuo 8 m aukščio apžvalgos bokštelio, pasiekiamo einant Čepkelių mokomuoju taku. Į Žuvintą dažniausiai veda keliai tų, kurių aistra - ornitologija. Žuvinto ežero gamtos takas, vedantis prie 3,5 m aukščio paukščių stebėjimo bokštelio. Ar esi lipęs į bokštą basomis? apžvalgos bokštelį. Vilkyškių miestelis tikrai žinomas visiems varškės sūrelių mėgėjams. Čia pieninė veikė jau beveik prieš 100 metų. apžvalgos platformą ant kalvos miestelio pietvakariniame pakraštyje. Informacija pagal nacionalinės turizmo skatinimo agentūros VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, turizmo informacijos centrų ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos medžiagą surinkta 2024 m. Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose lankytojams statomi septyni apžvalgos bokštai. Trys iš jų - Dzūkijoje, prie Veisiejų, Merkinės ir Metelių. 15 metrų apžvalgos bokštas iškilo šalia Viesiejų, prie Snaigyno ežero, aprašyto jo apylinkėse gimusio Sigito Gedos, išgarsinto legendomis apie kunigaikštį Snaigių, vasarą sutraukiančio daug turistų. Iš apžvalgos bokšto galima grožėtis trimis ežero salomis, jo gamta. Vasarą planuojama atnaujinti ir šalia bokšto esantį paplūdimį bei atidaryti naują lankytojų centrą. „Norime lankytojų žvilgsnį nukreipti į Snaigyno ežerą, o paskui [paskatinti] atsisukti atgal į Veisiejus, į nuostabią Veisiejų Švento Jurgio bažnyčią [...] Bus pagerbta europinė medvarlė, kuri yra ir mūsų logotipe. Taip pat balinis vėžlys, Dzūkijai būdingi pušynai, gausūs ir grybais ir uogomis, norime juos eksponuoti. [...] Nepamiršime ir dzūkiškos tarmės“, - teigė Veisiejų regioninio parko direktorė Lina Žukauskienė. Iš kito apžvalgos bokšto gamtos ir gyvūnijos mėgėjai artimiausiu metu galės gėrėtis ir Metelių ežero panorama - jame gausu paukščių, augalų, žuvų. Šalia ežero, kemsinėse pievose, veisiasi retų rūšių gyvūnai. „Aikštelė labai gera vieta apžvelgti patį Metelių kraštovaizdžio draustinį, reljefą. Labai geras vaizdas į Metelio ežerą. Ten yra Gulbių įlanka, kurioje migracijos metu susirenka apie 200 įvairių rūšių gulbių, daugiausiai - nebylės“, - pasakojo Metelių regioninio parko direktorius Ramūnas Krugelis. Kai kuriuos retus paukščius lankytojai galės stebėti iš naujo apžvalgos bokšto, kitus - per žiūronus, o į ežerinę rainę, antį rudę ar balinį vėžlį akis galės paganyti lankytojų centre.„Žiema atėjo, bet gyvenimas ežeruose verda. [Plaukia] laukių didžiulis būrys, ir klykuolės, dančiasnapiai, mažosios gulbės, nemažai baltųjų garnių pavasarį būna, gervės, tilvikinių paukščių“, - tęsė R. Krugelis.Dar vienas apžvalgos bokštas vasarą iškils Dzūkijos nacionaliniame parke - prie Merkinės. 26 metrų aukščio bokšte parko svečiai galės apžvelgti Nemuno slėnį, santaką su Straujos upe, Merkinės piliakalnio apylinkes.
REKOMENDUOJAME TOLIAU SKAITYTI Nors vėjuotas Pamario kraštas puikiai tinkamas vėjo jėgainėms, kurių čia vis daugėja, tačiau pasitarnauti jos gali ne tik gamtą tausojančios energijos gavybai, bet ir vietos verslui bei turizmui. Vienoje iš vėjo jėgainių planuojama įrengti apžvalgos bokštą, kurio aikštelė būtų iškilusi į 80-100 metrų aukštį. Nebeeksploatuojamų industrinių objektų pritaikymas viešajam interesui populiarus ir pasaulyje: nebenaudojamų vėjo jėgainių su skaidraus stiklo apžvalgos aikštele galima rasti Austrijoje, Vokietijoje ir kitose Vakarų Europos bei Šiaurės Amerikos šalyse. Šis kraštas, buvę Rytprūsiai, kažkada vadintas lietuviškąja Šveicarija ir buvo didelė traukos vieta su Eisulių gyvenviete, Rambyno kalnu, Bismarko bokštu (paminkliniai atminimo bokštai, skirti Vokietijos imperijos kūrėjui Otui fon Bismarkui, kurių visame pasaulyje buvo pristatyta apie 240 - red. past.). Pasak verslininko, į Pagėgių kraštą užsuka itin daug užsienio turistų - vokiečių, olandų, šveicarų - kurie su buvusiais Rytprūsiais susiję giminystės ryšiais: čia kadaise gyveno jų giminės, seneliai. Turistams aktualu aplankyti ne tik su jų šaknimis susijusias vietas, tačiau ir pasižvalgyti po regioną. „Kad ir apžvalgos bokštai, pastatyti Rambyno regioniniame parke - jie mediniai, vos 8 metrų aukščio. Nuo mano namo stogo geresnis vaizdas matyti. R. Čepo nuomone, kraštui svarbu orientuotis į turistų srauto didinimą. Jo nuomone, apžvalgos bokštas puikiai įsikomponuotų į natūralų kraštovaizdį, nes čia jau sukasi apie 50 veikiančių vėjo jėgainių. „Kai kurie mano, kad vėjo jėgainės neva yra vizualinė tarša, bet aš su tuo nesutinku. R. Čepo teigimu, toks bokštas tikrai suteiktų naudos ir sugeneruotų didesnes pajamas vietos verslui - kavinėms ir sodyboms. Būtent taip nutiko kitam Lietuvos miestui - Anykščiams, 2015 m. atidariusiems 21 m aukšio Medžių lajų taką su 34 m nuo žemės iškilusia apžvalgos aikštele. Skaičiuojama, jog turistų srautas Anykščių rajone dėl lajų tako padidėjo beveik 85 proc. (lyginant 2014 ir 2019 metų duomenis) - kiekvienais metais čia apsilanko net apie 180 tūkst. lankytojų. Sekti Anykščių pavyzdžiu ir stiprinti Pagėgius, kaip turistų traukos centrą, įrengiant čia modernų apžvalgos bokštą planuoja šioje savivaldybėje vėjo jėgainių parką plėtojanti „LT Energija“. „Bokšte ar šalio jo būtų galima įkurti edukacinę erdvę, kurioje lankytojai būtų supažindinami su klimato kaita, žaliąja energetika, vėjo jėgainėmis ir Lietuvos bei ES energetiniais tikslais. Tokią idėją įkvėpė užsienio šalių praktika. Bokšto idėjai Pagėgių rajone įgyvendinti investuotojai ketina sutelkti lėšų iš įvairių finansavimo šaltinių. Jei darbai vyks sklandžiai, aukščiausias Lietuvoje 80-100 m apžvalgos bokštas pirmuosius lankytojus galėtų pasitikti jau 2022 m. Medžių lajų tako apžvalgos bokštas FOTO: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Kviečiame šį ilgąjį savaitgalį aplankyti saugomų teritorijų apžvalgos bokštus ir pasigerėti žiemišku kraštovaizdžiu. Iš aukščiau atsiveria mūsų nacionalinių ir regioninių parkų kraštovaizdžių didybė, leidžianti pamatyti gamtą iš kitos perspektyvos. Žiema, apnuogindama medžius ir prislopindama spalvas, atskleidžia žemės reljefo formą, upių vingius bei kalvų ir kalvelių ritmą. Tai puikus metas pažinti kraštovaizdį kitaip, rašoma Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos puslapyje. Saugomose teritorijose turime 27 apžvalgos bokštus, viršijančius 15 metrų aukštį. O mažesnių apžvalgos bokštelių, panoraminių regyklų, paukščių stebėjimo platformų yra kur kas daugiau. Kiekvienas apžvalgos bokštas - vis kitokio dizaino, primenančio tai pušų lają, tai vėjo sūkurį, tai mėnulio siluetą. Tai tarsi atskira istorija, pasakojanti apie vietos gamtą. Aukštaitijoje siūlome aplankyti Anykščių regioniniame parke esantį Medžių lajų tako apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria apdainuotasis Anykščių šilelis ir Šventosios upės vingiai. Šio apžvalgos bokšto apžvalgos aikštelės - net 34 metrų aukštyje. Einant link šio bokšto, turime galimybę vaikščioti ties medžių viršūnėmis. Biržų regioniniame parke prie unikalių Kirkilų ežerėlių stovi išskirtinės formos apžvalgos bokštas, o iš 32 metrų aukščio gali apžvelgti smegduobėse susidariusius ežerėlius, kurie žiemą atrodo visai kitaip. Dzūkijoje tikrai verta aplankyti Dzūkijos nacionalinio parko apžvalgos bokštą, esantį Merkinėje. Jo forma primena pušį ir jis puikiai įsikomponuoja šalia esančio pušyno. Nuo šio apžvalgos bokšto atsiveria nuostabus vaizdas į Nemuno slėnį, Pastraujo salą, Merkinės miestelį. Dar vienas apžvalgos bokštas Dzūkijoje nusipelnė dėmesio - Nemuno kilpų regioninio parko apžvalgos bokštas, esantis Birštone. Tai aukščiausias (45 m.) mūsų krašto apžvalgos bokštas, nuo kurio būtent žiemą, kai nėra lapijos, atsiveria puikios panoramos į Nemuną. Žemaitijoje vienas įspūdingiausių apžvalgos bokštų įsikūręs Akmenos ir Jūros upių santakoje, Pagramančio regioniniame parke. Virš dviejų upių santakos iškilęs bokštas turi net tris lygius. Kraštovaizdžiu galima pasigrožėti stovint prie vandens, einant pažintiniu taku ir užlipus ant pakylos. Verta aplankyti įspūdingą Siberijos apžvalgos bokštą Žemaitijos nacionaliniame parke. Čia galima išvysti žiemos rūbu pasipuošusius Liepijų mišką, Platelių ir Beržoro ežerus, Siberijos pelkę. Žiemą nuo 27 saugomų teritorijų apžvalgos bokštų atsiveria unikalūs nacionalinių ir regioninių parkų kraštovaizdžiai su apšerkšnijusiais medžiais, upių vingiais, užšalusiais ežerais, boluojančiais slėniais.
