Vienuolio muziejus Sakalauskaitė Anykščiuose: istorija, kultūra ir pedagoginė veikla

Augo Anykščių rajone, 1983-1994 m. 1994-1995 m. R. 1995-2001 m. 1999-2000 m. R. 2000-2010 m. ji dirbo Keturiasdešimt Totorių (Vilniaus r.) pagrindinėje mokykloje. 2000-2002 m. ji buvo šios mokyklos lietuvių ir anglų kalbų mokytoja, 2002-2004 m. - lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 2004-2010 m. Pertvarkius šią pagrindinę mokyklą į Pagirių (Vilniaus r.) gimnazijos Keturiasdešimt Totorių pagrindinio ugdymo skyrių, 2010-2014 m. R. Jai suteikta lietuvių kalbos mokytojos metodininkės kvalifikacinė kategorija. Nuo 2014 m. vasaros R. Sakalauskaitė gyvena Anykščiuose ir dirba A. Baranausko ir A. Nuo 2015 m. R. Sakalauskaitė aktyviai dalyvavo švietimo darbuotojų ugdymo ir kvalifikacijos kėlimo programose. Pedagogų profesinės raidos centro projekte "Kalbos mokymas daugiakultūrėje erdvėje" ji vedė seminarą "Įvairių specialybių pedagogų profesinė kalba" (2004 m.), Vilniaus rajono lietuvių kalbos mokytojų seminare skaitė pranešimą "Šiuolaikiška pamoka: požymiai, stebėjimas ir vertinimas" (2006 m.), Lietuvos studentų lituanistų V mokslinėje konferencijoje - "Mito transformacija N. Miliauskaitės eilėraščių cikle "Eilėraščiai Persefonės palydai" (2001 m.). Ji taip pat dalyvavo Pedagogų profesinės raidos centro seminaruose "Papildomojo ugdymo turinio kaita ir nepilnamečių justicijos reforma. Ji organizavo atviras pamokas ir nepamokinius renginius, kuriais akcentuodavo tautinių tradicijų gyvybingumą ir šiuolaikiškumą: vakaronė "Vakaras kaimo gryčioj" (2003 m.), "Sultonaitės "teismas". Charakteristika" (2005 m.), "Tautosaka vakar, šiandien ir..." (2005 m.), "Vertybių kaita M. Martinaičio eilėraštyje "Kukutis savo laidotuvėse" (2005 m.). Pedagogų profesinės raidos centre ji pristatė metodinę medžiagą-projektą "Žiema žiema, bėk iš kiema" (2003-2004 m.). Kartu su mokiniais R. Sakalauskaitė dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos ir savivaldybės organizuotame vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programų konkurse bei įgyvendino projektą "Mes esame" (2002 m.), buvo projekto "Po kultūrų skėčiu" iniciatorė ir vadovė (2006 m.). Pirmą kartą surengtame Tautinių mažumų ir išeivijos departamento bei Lietuvių švietimo draugijos "Rytas" konkurse R. Sakalauskaitė buvo išrinkta Rytų Lietuvos mokytoja (2008 m.). Ji apdovanota Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo (2002, 2004, 2006 m.), Vilniaus rajono savivaldybės mero (2005 m.) padėkos raštais. A. Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus įkūrimo data laikoma 1927 m. gegužės 1 d.

Pirmasis muziejaus pastatas - poeto ir vyskupo Antano Baranausko klėtelė. Ją 1826 m. (data įrėžta staktoje) pastatė poeto tėvas Jonas Baronas buvusiame Anykščių priemiestyje Jurzdike. Klėtelė statyta tiktai kirviu, be pjūklo, be geležinių vinių. 1839 m. klėtelė perkelta į dabartinę vietą. Klėtelėje mėgo ilsėtis Antanas Baranauskas, čia jis sukūrė poemą „Anykščių šilelis“ (1858-1859 m.).

A. Baranausko brolio Jono anūkas rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis 1921 m. tėvų testamentu Baranauskų sklypą gavo kaip palikimą, klėtelę išsaugojo ir joje įkūrė Antano Baranausko muziejų - čia sunešė vyskupo baldus, lagaminą, smuiką, išsaugojo Baranauskų šeimos lovą, kraičio skrynią, lentynėlę, kur buvo laikomi poeto rankraščiai, 1863 m. Klėtelė - pirmas memorialinis muziejus Lietuvoje. 1945 m. A.Vienuolis oficialiai paskiriamas šio muziejaus direktoriumi, juo dirbo iki mirties 1957 m. rugpjūčio 17 d. Vienuolis rinko ir tvarkė eksponatus, buvo ir direktorius, ir ekskursijų vadovas. 1946-1947 m. atliktas klėtelės remontas: perdengtas stogas, pastatyti prieklėčio stulpai, įvesta elektra. A.Vienuolio rūpesčiu pastatytas klėtelės apsauginis gaubtas (arch. J.Kvašys). Gaubtas baigtas 1958 m., praėjus metams po rašytojo mirties. 1976 m. Mirus A.Vienuoliui, 1957 m. jo name įkurtas rašytojo memorialinis muziejus (1957 m. rugpjūčio 19 d. LKP CK ir LTSR Ministrų Tarybos nutarimas „Dėl A.Vienuolio atminimo įamžinimo“). Faktiškai muziejus pradėjo veikti 1958 m. sausio mėn. Namo pirmajame aukšte įrengta ekspozicija, atspindinti rašytojo gyvenimą ir kūrybą, antrajame - memorialiniai kambariai.

Baranauskas ir Vienuoliai memorialinis muziejus Anykščiai

A. Vienuolio g. El. Adresas: A. Vienuolio g. Kontaktai: www.baranauskas.lt. Anykščiuose yra pirmasis Lietuvoje memorialinis muziejus - 1927 metais rašytojo Antano Žukausko-Vienuolio pastangomis įkurtas poeto Antano Baranausko klėtelėje. Vėliau muziejus pavadintas A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniu muziejumi. Anykščių kraštui ir visai Lietuvai jis reikšmingas ne tik tuo, kad nuolat primena apie iškilias šio krašto asmenybes, bet ir dėl to, jog čia kaupiami, saugomi ir populiarinami eksponatai, reikšmingi kultūriniu, istoriniu ir edukaciniu požiūriu.

Rašytojas A. Vienuolis, praleidęs svetimuose kraštuose apie dvidešimt metų, grįžo į savo tėviškę ir čia apsigyveno. Paveldėtame sklype jis pasistatė namą, kuriame dienas leido iki pat mirties. Dabar muziejaus memorialinėje bibliotekoje yra išsaugota daugiau kaip 1300 knygų. Lankytojams taip pat atidarytas A. Vienuolio kabinetas, jo žmonos kambarys, nedidelė virtuvėlė, kurioje išliko kadaise naudoti baldai ir daiktai. Sodelyje - rašytojo kapas.

Ekspozicijų vaizdai Anykščiuose muziejuje

Šiuo metu muziejus aktyviai dalyvauja Anykščių miesto šventėse ir kultūros renginiuose, organizuoja edukacines programas dailės, muzikos, istorijos, literatūros bei etnografijos temomis. Besidomintys menine kūryba muziejaus parodų salėje gali aplankyti tautodailininko Stanislovo Petraškos akmens tapybos ekspoziciją. Pasitelkęs tapybos akmens dulkėmis techniką, kūrėjas įamžino unikalius Anykščių peizažus, taip pat A. Vienuolio ir A. Baranausko paminklus, kitas šiam kraštui svarbias vietas - Puntuko akmenį, Anykščių šilelį. Šie kūriniai įspūdingi ne tik dėl pasirinktos technikos, bet ir dėl jų atlikimo laiko - vieną kūrinį menininkas užbaigdavo maždaug per 4-5 mėnesius.

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus Anykščiuose buvo įkurtas 1927 m. Jis kaupia, saugo, tiria, konservuoja, restauruoja ir populiarina Anykščių krašto literatūros, istorijos ir archeologijos, kultūros ir meno, gamtos, etnografijos muziejines vertybes bei nacionalines arklininkystės ir technikos paveldo muziejines vertybes. Laukiame svečių net devyniose Muziejaus ekspozicijose! PLAČIAU apie Muziejaus ekspozicijas...

Mūsų Muziejus - aktyvus Anykščių miesto švenčių ir kultūros renginių organizatorius ir dalyvis. Šiemet Muziejuje: renginių programa A. Baranausko klėtelės 200-osioms metinėms ir kiti istorinių datų atminimo renginiai, paramos Ukrainai ir ukrainiečių bendruomenei Lietuvoje projektai, teminiai Gyvojo kaimo savaitgaliai Arklio muziejuje Niūronyse ir amatų programos Vorutos piliavietėje, o taip pat - Turizmo naktis ir Baltųjų švenčių programa. Aplankyti mūsų Muziejų galima atvykus į svečius arba virtualiai - kviečiame užsukti ČIA. Artėjant A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus šimtmečiui, kviečiame prisidėti prie akcijos „Po šituo stogu“ ir tapti pirmojo memorialinio muziejaus Lietuvoje istorijos dalimi. Kviečiame pasklaidyti šeimos albumus - galbūt juose slypi seniai pamirštos nuotraukos, kuriose užfiksuota Antano Baranausko klėtelė ir ją aplankę svečiai. Pasidalinkite tokiais vaizdais! 1922 metais Antanas Žukauskas-Vienuolis, apie dvidešimt metų praleidęs svetimuose kraštuose, grįžo į tėviškę ir apsigyveno Anykščiuose. 1925 m. Ažupiečiuose, senosios Baranauskų sodybos vietoje, testamentu paveldėtame sklype jis pasistatė savo namą, kuriame gyveno iki pat savo mirties 1957 m. Šiame pastate dabar veikia A. Vienuolio-Žukausko memorialinis namas-muziejus. Rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis. Antanas Žukauskas-Vienuolis (1882-1957) - ne tik rašytojas prozininkas ar Anykščių kultūrinio turizmo pradininkas. Jis buvo ir verslininkas vaistininkas, ir karo korespondentas, ir keliautojas bei kelionių publicistas, pagaliau - pirmasis neoficialus ambasadorius, nutiesęs draugystės tiltus tarp Lietuvos ir Gruzijos. Tai žmogus, išgyvenęs sudėtingą XIX ir XX a. sandūros laikotarpį, dviejų pasaulinių karų ir kitų brolžudiškų konfliktų metus, priverstas svirti į skirtingas puses ir vėl tiestis. Jo gyvenimo akcentai ir patirtys - gyvas mūsų krašto istorijos vadovėlis. A. Vienuolio g. El. po A. Baranausko klėtelę, A. tik po A. edukacinė programa A.

tags: #vienuolio #muziejus #sakalauskaite