Klaipėdos uoste diegiami inovatyvūs sprendimai, užtikrinsiantys dar sklandesnę ir saugesnę laivybą. „Saugi, efektyvi ir tvari veikla - nekvestionuojami Klaipėdos uosto prioritetai. Nauja ir moderni sistema taps papildomomis mūsų akimis prie uosto vartų. Ji leis realiuoju laiku surinkti dar daugiau reikšmingos informacijos apie oro sąlygas laivams atplaukiant ir taps patikima kelrode esant GPS trikdžiams.“
Uosto direkcija dėl bujos įsigijimo 175,5 tūkst. eurų vertės sutartį pasirašė su Vokietijos įmone „Emma technologies GmbH“. Bujoje sumontuota naujoji daviklių sistema papildys esamas sistemas ir rinks duomenis apie bangų aukštį, vėjo kryptį, jo stiprumą, vandens lygį, o aktyvus radarinis atsakiklis leis atplaukiančių laivų radarų ekranuose tiksliai nustatyti locmano įlaipinimo vietą, nepaisant GPS trikdžių.
Klaipėdos uosto direkcija su 16 partnerių iš 9 Europos Sąjungos šalių dalyvauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų projekte MOVEO, kuris yra kofinansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Klaipėdos uostas yra viena iš penkių projekto demonstracinių vietų, kuriose išbandomos technologinės inovacijos. Klaipėdos uoste suplanuotos pademonstruoti 8. MOVEO iš viso numatyta sukurti ir išbandyti 18 inovacijų Šveicarijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Lietuvoje.
Klaipėda - multimodalus, universalus, giliavandenis uostas (uosto kanalo gylis 13-14,5 m). Uosto įmonės teikia krovinių perkrovimo, sandėliavimo, logistikos, agentavimo ir kitas su uostu susijusias paslaugas. Jis per metus gali perkrauti iki 45 milijonų tonų įvairių krovinių. Čia įrengti naftos, konteinerių, ratinių (ro-ro), biriųjų ir skystųjų krovinių terminalai. Uoste veikia 19 stambių krovos kompanijų (didžiausia - AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“), laivų statykla AB „Baltijos laivų statykla“, laivų remonto kompanijos (didžiausia - AB „Laivitė“ laivų remontų dirbtuvė), teikiamos visos su jūros verslu ir krovinių aptarnavimu susijusios paslaugos.
Iš čia trumpiausi atstumai sausuma iki svarbiausių pramoninių Rytų šalių regionų. Per Klaipėdos uostą eina pagrindinės laivybos linijos į Baltijos jūrą, Europos, Pietryčių Azijos ir Amerikos žemynų uostus. Klaipėdos uostas - konteinerių krovos lyderis tarp Baltijos šalių uostų. Klaipėdos uostas kasmet priima apie 6 tūkst. laivų, gabenančių krovinius bei keleivius. Vasarą miestas laukia kruizinių laivų, atgabenančių tūkstančius užsienio turistų.
Ne paslaptis, kad miestui tenka ne tik pelnas iš kruizinio turizmo, bet ir taršos bei triukšmo dozė, vykstant intensyviai laivybai. Tačiau dūmų iš stovinčių laivų kaminų greitai nebematysime - Klaipėdos uoste vyksta žalioji transformacija, kurios tikslas - mažinti taršą ir neigiamą poveikį klimatui. Dyzeliną keičia elektra. Dar pernai rugsėjį kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos delegacija teko lankytis Talino ir Stokholmo uostuose, kurie gali pasigirti išskirtine infrastruktūra, vykdoma krantinių elektrifikacija ir gebėjimais atkurti kruizinės laivybos srautus po pasaulinės pandemijos laikotarpio.
Talino uoste apžiūrėjome stacionarius elektros tiekimo taškus krantinėse, o švedai pademonstravo mobiliąją elektros tiekimo įrangą, kuri labai patogi ir moderni, tačiau kartu ir labai brangi. Atvykę laivai prisijungia prie šių stotelių ir užgesina savo variklius, tad ten neliko nei triukšmo, nei taršos iš kaminų. Be to, krantinių elektros stotelės aprūpinamos elektros energija iš saulės ir vėjo jėgainių. Nuotraukoje - elektros krovimo stotelė laivams Talino uoste. Krantinėje - įrenginys su laidais, tolumoje matosi laivas - keltas "Tallink".
Iki 2030 metų visi Europos uostai privalo turėti tokias elektros tiekimo stoteles, mažinant išmetamų teršalų emisijas. Gerą įspūdį Talino uoste paliko ne tik moderniai elektrifikuotos krantinės, daug atvykstančių laivų, bet ir naujasis kruizinių keleivių terminalas, kuriame daug žalumos, natūralių medžiagų: medžio, akmens. Panašiu keliu žengia ir Klaipėdos uostas, neatsilikdamas nuo pavyzdinių Baltijos regiono jūros uostų. Klaipėdiečiai planuoja didelį postūmį vystant Lietuvoje kruizinį turizmą.
Dauguma laivų, atvykusių į Klaipėdos uostą, naudoja dyzeliną, kuriuo maitinami jų generatoriai tiek laivui plaukiant, tiek jam stovint. Mokslininkai nustatė, jog vietoje dyzelino laivams tiekiant žaliąją elektros energiją, tarša sumažėtų per 80 proc. Šiuo metu Klaipėdos uoste startavęs krantinių elektrifikavimo projektas leis laivams naudoti elektros energiją, taip sumažinant emisijas ir poveikį aplinkai. Jau pradėti pirmųjų krantinių elektrifikavimo darbai - pasirašyta sutartis dėl infrastruktūros įrengimo. Sutarties suma siekia 238 tūkst. Eur. Būtent Estijoje komplektuojama įranga, kuria laivams uoste nuo kranto bus tiekiama elektra.
Ilgas medinis suolas, krantinė su tvora ir erškėtrožių gyvatvorė, stovi prisišvartavę du kruiziniai laivai. Planuojama, kad jau kitais metais elektros energija nuo kranto bus tiekiama uoste reguliariais maršrutais plaukiantiems laivams - keltams, taip mažinant iš jų sklindančią taršą ir triukšmą. 2026 metais uosto pietinėje dalyje pradės veikti keturios elektros stotelės - trys Centriniame Klaipėdos terminale ir viena Klaipėdos konteinerių terminale. Stotelės elektrą tieks „DFDS Seaways“ ir „TT- Line“ keltams. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo Algio Latako, krantinių elektrifikacija kartu yra ir technologinis proveržis, ir realus įsipareigojimas miestui ir aplinkai, ir reali priemonė, kuri padės uostui tapti tvaresniu.
Energija - iš atsinaujinančių šaltinių. Klaipėdos uostas, įgyvendinęs šį infrastruktūros projektą, elektrą planuoja pirkti iš tiekėjų, kurie ją generuos iš atsinaujinančių šaltinių - vėjo, saulės. Krantinių elektrifikavimo Klaipėdos uoste projektas iš dalies finansuojamas pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) Transporto programą. Projektui, kurio vertė siekia apie 11 milijonų eurų, įgyvendinti numatytas 8,6 milijono eurų siekiantis ES finansavimas. Naujų stotelių įrengimas numatytas ir kitose uosto krantinėse, prie kurių švartuojami konteinerius gabenantys laivai bei kruiziniai laineriai, taip pat Klaipėdos uosto laivynas. Visą numatytą uosto krantinių elektrifikavimo projektą tikimasi baigti 2028 metais.
Matuoja ŠESD emisijas. Klaipėdos uostas - pirmasis tarp Baltijos valstybių ir vienas iš 36 uostų Europoje, turintis uosto aplinkosaugos vadybos sistemos PERS (Port Environmental Review System) sertifikatą. Jis įpareigoja vykdyti emisijų stebėseną, mažinti taršą ir vykdyti tvarią uosto veiklą. Šią veiklą palaiko Suomijos „Gisgro“ sukurta programinė įranga, apskaičiuojanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas. Vertinimo objektas - laivai, uoste dirbanti technika ir transportas.
Baigiama statyti nauja, moderni laivyno bazė jau šių metų pabaigoje priims tris naujus laivus. Šiuo metu statomi du hibridiniai locmaniniai kateriai ir pirmasis šalyje žaliuoju vandeniliu varomas atliekų surinkimo laivas, kuris atliekas priims iš kitų į uostą atplaukiančių laivų. Šie ambicingi planai atspindi Klaipėdos uosto strateginę kryptį - ne tik išlaikyti, bet ir stiprinti konkurencines pozicijas Baltijos jūros regione, kartu prisiimant atsakomybę už aplinkosaugą ir tvarų augimą.
Uoste - žalioji transformacija. Klaipėdos uostas sparčiai diegia aplinką tausojančias technologijas ir siekia tapti vienu tvariausių uostų Europoje. Krantinių elektrifikacija yra viena iš pagrindinių šio proceso dalių, leidžianti laivams naudotis elektra vietoje dyzelino, mažinant taršą, triukšmą ir neigiamą poveikį klimatui. „Klaipėdos uostas jau seniai yra daugiau nei tik krovininių laivų stotelė - mes aktyviai investuojame į žaliąsias technologijas ir darnius sprendimus, kurie ne tik mažina poveikį aplinkai, bet ir kuria naujas galimybes verslui. Tvarumas šiandien nėra pasirinkimas - tai mūsų ateities kelias, kuriuo drąsiai žengiame“, - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius A. Latakas. Nuotraukoje - AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas uosto laivų fone.
Anot uosto vadovo, per dvejus trejus metus Klaipėdos uosto laukia stiprūs pokyčiai, kurie yra neišvengiami, norint, kad vienintelis Lietuvos uostamiestis būtų gyvas, patrauklus pasaulinėms laivybos kompanijoms ir graži, moderni vieta patiems klaipėdiečiams bei miesto svečiams. Visa ši transformacija preliminariai kainuos apie 60 mln. eurų. Laivams trūksta krantinių. Reikalingas žaliasis koridorius į Klaipėdą ir patogi infrastruktūra švartuotis laivams, keliauti turistams, t. y. elektra, alternatyvus kuras (vandenilis), atliekų surinkimas krante, antrasis kruizinių laivų terminalas - patogus laivams ir keleiviams. Kol kas į Klaipėdą dėl to, kad trūksta vietos, negali įplaukti apie 10 didžiausių kruizinių laivų, per metus jų atvyksta apie 60. Klaipėdoje įrengus antrąjį kruizinių laivų terminalą, be problemų uostas galėtų priimti ir 100 kruizinių laivų, tarp jų net didelių laivų, kurių ilgis siekia per 300 metrų. Nuotraukoje - didžiulis kruizinis laivas vos telpa Klaipėdos kruizinių laivų terminale, krantinėje plazda Lietuvos vėliava. Tolumoje matosi jachtų uostelis Smiltynėje.
Pasaulyje kruiziniai laivai tik didėja, kai kurie talpina jau ir po 8 000 keleivių. Ypač svarbu ruoštis priimti daug turistų, kuriems svarbu patogiai pasiekti miestą, taip kaip yra Taline, kur čia pat nuo uosto - senamiestis. Kruizinių laivų keleiviams nepatinka, kai reikia važiuoti kažkur iš laivo, jie labiau linkę tyrinėti miestą savarankiškai. O jei važiuoti, tai tik toliau - į Nidą, Palangą. Tačiau situacija Klaipėdos uoste greitai pasikeis.
Naujas terminalas kruizams. Nauja infrastruktūra Klaipėdos uoste bus kuriama ir kruizinei laivybai. Uosto direkcijai patikėjimo teise priklausiančiame sklype šalia Žiemos uosto netrukus bus pradėta esamų krantinių rekonstrukcija, naujų statyba (bus statomos dvi naujos krantinės), akvatorijos gyliai bus pritaikyti naujiems poreikiams. Teigiama, jog per trejus metus naujai kuriamo kruizinių laivų terminalo erdvė taps ir nauju traukos centru prie marių klaipėdiečiams bei miesto svečiams. Čia būsianti sukurta patraukli vieta uostamiesčio renginiams, suformuotas į vandens pusę orientuotas atviras amfiteatras, takai pėstiesiems ir dviratininkams, erdvės poilsiautojams, renginiams. Nuotraukoje - būsimo antrojo kruizinių laivų terminalo su dviem naujomis krantinėmis ir nauju Uosto direkcijos pastatu vizualizacija.
Kitais metais naujai suformuotoje teritorijoje bus statomas pastatas, kuriame įsikurs Klaipėdos uosto valdymo ir kontrolės komanda bei Uosto direkcijos administracija. Be administracinės paskirties patalpų, pirmame pastato aukšte veiks kavinė ir konferencijų salė, o ant pastato stogo bus įrengta apžvalgos aikštelė su vaizdu į marias. Greta planuojama įrengti ir naują pramoginių laivų prieplauką. Pastato statybos kaina - 27 mln. eurų.
Tikimąsi, kad didelės uosto investicijos atsipirks. eurų pajamų. Išaugus laivų srautui, padaugės ir pajamų, taip pat augs pajamos už paslaugas, bus didelė nauda ir miesto bei regiono turizmo ir aptarnavimo sektoriams.
AB Vidaus vandens kelių direkcija suteikia visas batimetrines paslaugas: vandens telkinių gylių matavimus, dugno ir pakrančių skenavimą, sudaro dugno ir pakrančių skaitmeninius reljefo modelius. Atlieka batimetrinius uostų ir prieplaukų - akvatorijų, valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių, taip pat kitų vandens telkinių matavimus naudojant vienspindulinį arba (pagal poreikį) daugiaspindulinį echolotą. Daugiau informacijos: el. Savo svetainėje naudojame slapukus, kad suteiktume jums tinkamiausią patirtį, prisimindami jūsų nuostatas ir pakartotinius apsilankymus.
Spustelėdami „Sutinku“ sutinkate su VISŲ slapukų naudojimu. Privatumo apžvalga Ši svetainė naudoja slapukus, kad pagerintų jūsų patirtį naršant svetainėje. Iš jų slapukai, kurie yra suskirstyti į būtinas kategorijas, yra saugomi jūsų naršyklėje, nes jie yra būtini pagrindinės svetainės funkcijoms veikti. Taip pat naudojame trečiųjų šalių slapukus, kurie padeda analizuoti ir suprasti, kaip naudojatės šia svetaine. Šie slapukai bus saugomi jūsų naršyklėje tik gavus jūsų sutikimą. Taip pat turite galimybę atsisakyti šių slapukų. Būtini slapukai yra absoliučiai būtini, kad svetainė tinkamai veiktų.
SlapukasTrukmėapibūdinimascookielawinfo-checkbox-analytics11 monthsŠį slapuką nustato GDPR Cookie Consent papildinys. Slapukas naudojamas išsaugoti vartotojo sutikimą dėl slapukų kategorijoje „Analytics“.cookielawinfo-checkbox-functional11 monthsSlapukas nustatomas pagal GDPR slapukų sutikimą, kad būtų įrašytas vartotojo sutikimas dėl slapukų kategorijoje „Funkcinis“.cookielawinfo-checkbox-necessary11 monthsŠį slapuką nustato GDPR Cookie Consent papildinys. Slapukai naudojami saugoti vartotojo sutikimą dėl slapukų kategorijoje „Būtina“.
2014 m. spalio 15 d. AB Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) pradėjo svarbų Marvelės krovininio uosto plėtros etapą - naujos aikštelės statybos darbus. Prie plėtros prisidedantys statybos darbai apima 10 000 m² naujos trinkelių dangos įrengimą, lietaus vandens surinkimo sistemų ir betoninės atraminės sienelės statybą. Vykdomi darbai ne tik pagerins krovinių pervežimo efektyvumą, bet ir prisidės prie uosto operacijų modernizavimo. Darbus atlieka UAB „Sūduvos statyba“, o projekto vertė - 1,317 mln. eurų (su PVM). Projektas finansuojamas laikantis „žaliojo pirkimo“ principų. Tai reiškia, kad visi darbai ir naudojamos medžiagos atitinka griežtus aplinkosaugos standartus. Kaip pažymėjo VVKD generalinis direktorius V. Vinokurovas, šio projekto įgyvendinimas yra būtinas žingsnis krovininio uosto plėtrai. Šiuo metu verslo poreikis viršija VVKD pajėgumus, todėl plėtra yra būtina.
Marvelės krovininio uosto plėtra - tai ilgalaikės VVKD strategijos dalis, siekiant sukurti modernią ir aplinkai draugišką infrastruktūrą. Praėjusių metų rugsėjį paskelbus krovininės laivybos pradžią, Nemunu jau gabentas rekordinis krovinių kiekis. Atliekami ir įspūdingi krovos darbai. Krovininio uosto plėtra yra vienas iš strateginių tikslų Lietuvos Respublikos bendrajame plane. Detalusis planas buvo patvirtintas dar 2011 m., o šiemet vyksta poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūros visam 15 ha plotui.
2024 m. spalio 29 d. VVKD aktyviai siekia dialogo su vietos gyventojais. Plėtros metu rengti leidžia bendruomenei dalyvauti sprendimų priėmimo procese ir betarpiškai aptarti aktualius klausimus. Marvelėje kraunami įvairūs kroviniai: konteineriai, mediena, birios mineralinės, statybinės medžiagos, metalo gaminiai ir kita. Numatytos ir krovos bei laivų stovėjimo krantinės. Vidaus vandens transportas išsiskiria mažesniu neigiamu poveikiu aplinkai nei sausumos transportas. Krovininių laivų naudojimas padeda mažinti CO₂ emisijas, transporto sąnaudas bei eismo spūstis tiek valstybinės, tiek regioninės reikšmės keliuose.
Savo svetainėje naudojame slapukus, kad suteiktume jums tinkamiausią patirtį, prisimindami jūsų nuostatas ir pakartotinius apsilankymus. Spustelėdami „Sutinku“ sutinkate su VISŲ slapukų naudojimu. Privatumo apžvalga Ši svetainė naudoja slapukus, kad pagerintų jūsų patirtį naršant svetainėje.
Terminai ir nusistatymas dėl uosto plėtros sujungiami su platesniu kontekstu - Klaipėdos uostas kaip svarbi Lietuvos ekonominio, energetinio ir nacionalinio saugumo dalis. Būtent todėl skiriame ypatingą dėmesį investicijoms į sprendimus, kurie didina laivybos saugumą ir atsparumą šiuolaikinėms grėsmėms. Reikšmingai atnaujinta laivų stebėjimo sistema padės užtikrinti sklandų laivų judėjimą ir patikimą vienintelių Lietuvos jūrinių vartų veiklą, - teigia laikinai susisiekimo ministro pareigas einantis Juras Taminskas. Laivų eismo radijo lokacine kontrolės sistema naudojasi Laivų eismo tarnyba ištisą parą, septynias dienas per savaitę. Ji - vienas svarbiausių įrankių, užtikrinančių nepertraukiamą laivų eismą Klaipėdos uoste, o modernizavus sistemą patikimumas dar labiau išaugo. Tai ypač svarbu kintančių kibernetinių grėsmių laikais. Sistemą atnaujinus, realiuoju laiku gaunami duomenys tapo kokybiškesni ir atsparumas didesnis. Artimiausius 5 metus planuojama toliau diegti saugumo atnaujinimus. Modernizacija kainavo beveik 2,2 mln. eurų. Darbai patikėti Uosto direkcijos skelbtą konkursą laimėjusiai bendrovei „Telekonta“, dirbusiai su partneriais - įrangą gaminančia bendrove „Tidalis B.V.“ (Nyderlandai) ir „Cybernetica AS“ (Estija). Tokio pobūdžio sistemos naudojamos daugelyje svarbiausių pasaulio uostų, o Klaipėdoje pasirinkti sprendimai jau taikomi tokiuose pasaulinio uostuose Roterdamo, Antverpeno, Amsterdamo, taip pat Jungtinės Karalystės. Klaipėdos uostas yra vieninteliai Lietuvos jūriniai vartai į pasaulį. Nepertraukiama ir sklandi jo veikla, užtikrinanti pastovų logistinių grandinių veikimą, yra svarbi visos valstybės ekonomikos stabilumui. Su 70 pasaulio valstybių Lietuvą jungiančiame Klaipėdos uoste šiemet apsilankė jau beveik 2 tūkst. laivų, o perkrauta beveik 17 mln. tonų krovinių.
Nuotrauka - moderniausia laivų eismo kontrolės sistema Klaipėdoje, kuri užtikrina saugią ir efektyvią navigaciją uoste.
tags: #uosto #hidrografija #veikla