Mokumo rodikliai (Solvency Ratios) plačiau nei likvidumo rodikliai leidžia spręsti apie įmonės trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo galimybes. Dažnai naudojami yra šie mokumo rodikliai: bendrasis mokumo (debt-to-equity), skolos - nuosavybės (debt-to- equity), įsiskolinimo (debt-to-asset) ir manevringumo.
Bendrasis mokumas ir jo reikšmė
Bendrasis mokumas arba bendrojo mokumo rodiklis (equity to debt ratio), kitur gali būti vadinamas pastovaus mokumu koeficientu, vertine išraiška paskaičiuoja kiek 1-nam įmonės įsiskolinimo eurui tenka nuosavo kapitalo. Jis parodo įmonės mokumą arba įmonės galimybes įvykdyti savo įsipareigojimus, atėjus jų mokėjimo laikui. Rodiklis ypač svarbus investuotojams, kadangi su skolomis palygina ne visą įmonės turtą, bet nuosavą kapitalą. Kaip taisyklė laikomasi nuomonės, kad rodiklio reikšmei esant mažiau nei 0.5 įmonės padėtis nėra gera, rodikliui svyruojant apie 1-ą laikoma gera. Atminkite, kad nėra taisyklių be išimčių. Būtina atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje šio rodiklio pavadinimas nėra suprantamas vienodai, todėl kai kuriuose šaltiniuose galite rasti, kad bendrasis mokumas skaičiuojamas šiek tiek kitaip. Būtent vietoje nuosavo kapitalo dydžio imamas viso turto dydis, kuris lyginamas su viso skolomis. šiuo atveju reikia nepamiršti, kad jo interpretacija bus kita.
Kritinis likvidumo koeficientas ir jo ryšys su mokumu
TrumpaiSkubaus padengimo koeficientas (kritinio likvidumo koeficientas) - finansinį įmonės likvidumą matuojantis rodiklis, kuris lygina įmonės likvidžiausią turtą su trumpalaikiais įsipareigojimais. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo įmonė atsparesnė finansavimo trūkumui trumpuoju laikotarpiu.
PlačiauEsant neramumams finansų rinkose, kartais įmonės susiduria su apyvartinių lėšų trukumu. Taip atsitinka tuomet, kai stambūs klientai delsia ar nepajėgia atsiskaityti, o bankai būna labai atsargūs suteikdami net ir apyvartines paskolas. Laikoma, kad jei 'kritinio likvidumo koeficientas‘ daugiau nei 1, tai jau neblogas rezultatas. Paprastai šis rodiklis skaičiuojamas kartu su kitais likvidumo rodikliais: bendruoju padengimo koeficientu ir pinigų padengimo koeficientu. Formulė (1) Skubaus padengimo rodiklis = (Trumpalaikis turtas - Atsargos) / Trumpalaikiai įsipareigojimai(2) Skubaus padengimo rodiklis = (Grynieji pinigai + Kitas finansinis turtas + Gautinos sumos) / Trumpalaikiai įsipareigojimai*
Pirmoji formulė yra oficiali, ir dažniausiai taikoma. Mažesnės įmonės dažnai neturės kito trumpalaikio turto kaip tik atsargas, gautinas sumas bei finansinį turtą su pinigais, tad tokiu atveju nebus jokio skirtumo, kurią formulę naudoti. Skubaus padengimo koeficientas - vienas iš trijų pagrindinių įmonės finansinio likvidumo nustatymo rodiklių. Šis koeficientas lygina įmonės trumpalaikį turtą be atsargų ir jos trumpalaikius įsipareigojimus. Kitaip nei bendrasis padengimo koeficientas, šis rodiklis į skaičiavimus prie trumpalaikio turto neįtraukia atsargų, kuris yra mažiau likvidus turtas (ar bent jau tokiu taptų ženkliai smukus įmonės pajamoms). Todėl skubaus padengimo koeficientas bus visuomet mažesnis nei bendrasis padengimo koeficientas. Kuo rodiklio reikšmė didesnė, tuo įmonės likvidumas aukštesnis. Šis koeficientas gali būti laikomas aukštu, jei jo reikšmė yra daugiau nei 1. Likvidumo rodikliai (Liquidity Ratios) parodo įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo rodiklio reikšmė didesnė tuo įmonės gebėjimas vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus yra tvirtesnis, monė laikoma patikimesne. Įprastai yra skaičiuojami šie likvidumo rodikliai: bendrasis (current), kritinis (quick, acid test), absoliutus (absolute, cash). Šie rodikliai neretai dar priskiriami ir mokumo rodikliams.
Lanksti likvidumo analizė
Kritinis likvidumo koeficientas (Quick ratio, Acid test ratio) taip pat vadinamas ir rodikliu (kritinis likvidumo rodiklis) parodo įmonės gebėjimą, esant aplinkybių spaudimui, skubiai padengti savo trumpalaikius įsipareigojimus, tam iš trumpalaikio turto yra atimamos atsargos kaip mažai likvidus turtas. Manoma, kad neturėtų būti didelių skirtumų tarp einamojo ir kritinio likvidumo rodiklių. Koeficiento dydis parodo kiek 1-nas trumpalaikių įsipareigojimų euras dengiamas greitai realizuojamu trumpalaikiu turtu (atėmus atsargas). Vertinant šį rodiklį labai svarbu žinoti kiek kokybiškai yra apskaitomos pirkėjų skolos įmonėje. Duomenys reikalingi šiam rodikliui paskaičiuoti lengvai randami balansinėje ataskaitoje. Lyginant šį rodiklį su einamuoju įmonės likvidumo rodikliu, kuris šiam tikslui (įvertinti likvidumo lygį) taip pat naudojamas, galime pastebėti, kad skaičiuojant rodiklį yra griežtai įvertinamas įmonės turto likvidumas. Tai padaroma iš skaičiavimo eliminuojant įmonės atsargas, kadangi dažnai įmonės atsargos negali būti per trumpą laiką realizuotos nepatiriant didesnių nuostolių. Būtent ši priežastis ir lemia, kad jos neimamos domėn. Rodiklis dažnai naudojamas, kuomet įmonės piniginiai resursai minimalūs, ir yra poreikis patikrinti įmonės likvidumą. Naudinga pasiskaičiuoti šį dydį, kuomet norima trumpam laikui investuoti į įmonę ar suteikti jai trumpalaikį vienos ar kitos rūšies kreditą. Tai suteiks papildomos naudingos informacijos. Kadangi šis rodiklis panašus į einamąjį likvidumo rodiklį, tai naudinga pasiskaičiuoti juos abu. Bendra nuostata yra, kad rodiklio reikšmė didesnė nei 1-as yra gera ir įmonės likvidumas gali būti laikomas saugiu. Svarbu, tuo atveju, kai įmonės kritinio likvidumo rodiklis ženkliai (negatyvia prasme) skiriasi nuo einamojo likvidumo rodiklio dydžio atlikti įmonės atsargų analizę. Tuo pačiu visada naudinga palyginti analizuojamos įmonės kritinio likvidumo rodiklį su šakos vidurkiu, ar konkurentų duomenis. Rodiklio dydis 0.38 rodo, kad įmonė per labai trumpą laiką gali gražinti tik 38 centus iš pareikalautos grąžinti 1 euro dydžio trumpalaikės skolos nepritraukdama papildomų lėšų.
Trumpalaikiai įsipareigojimai ir turtas
Trumpalaikiai įsipareigojimai tai įsipareigojimai, kurie turi būti įvykdyti 12 mėnesių bėgyje, o trumpalaikis turtas tai turtas kuris kaip taisyklė realizuojamas metų bėgyje.
Bankroto rizikos kontekstas mokumo rodikliuose
Siekiant suprasti įmonės finansinę padėtį, svarbu kontekstualiai vertinti mokumo rodiklius: jie padeda įvertinti gebėjimą vykdyti įsipareigojimus, įvertinti rizikas, taip pat lyginti su sektoriaus ar konkurentų vidurkiais. Bankroto prognozavimas ir mokumo analizė dažnai eina į vieną analizės paketą, kuris padeda įvertinti įmonės finansinę atsparumą ir perspektyvas.
Praktiniai taikymo principai
Kadangi šie rodikliai priklauso nuo finansinių įmonės ataskaitų, jų interpretaciją ir lyginimą su kitais laikotarpiais ar sektoriais geriausia atlikti su atitinkamais duomenimis. Palyginti su praėjusiu laikotarpiu galima stebėti pokyčius ir įvertinti rizikas bei galimybes ateityje.
tags: #trumpalaikio #mokumo #rodiklis #reiksme