Anot LTOU, nors Londonas yra viena iš populiariausių krypčių kalbant apie visus Lietuvos oro uostus - praėjusiais metais šia kryptimi keliautojų skaičius buvo 847 tūkst., o skrydžiai į Londono Sičio oro uostą sudarė apie 4,4 proc. kelionių. Po 2026 metų kovo 27 dienos šie skrydžiai nebus vykdomi, o „LOT Polish Airlines“ pasiūlys 38 skrydžius per savaitę Vilnius-Varšuva kryptimi (vietoje buvusių 33). Londono Sičio oro uostas yra įsikūręs pačiame rytinio Londono centre, nuo jo finansų centras Canary Wharf nutolęs vos per 20 minučių automobiliu, jis dažnai vertinamas kaip geriausias Londono oro uostas.
Pirmas tiesioginis skrydis iš Vilniaus šia kryptimi įvyko 2019 metų gegužės 1 dieną, Lietuvai tada įtikinus Europos Komisiją leisti šiai krypčiai skirti iki 3 mln. eurų valstybės paramos per metus. Be atskiro leidimo leidžiama skirti iki 200 tūkst. eurų. Tiesa, tuometis ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius sakė, kad paramos nereikės, jei skrydžiai bus sėkmingi. Kad taip būtų, reikalinga lėktuvą užpildyti 92 proc.
Be „LOT Polish Airlines“, iš Lietuvos į Londoną tiesiogiai skraidina „Ryanair“ ir „WizzAir“, tiesa, skrendama į Lutono ir Stanstedo oro uostus, kurie nuo sostinės centro yra nutolę viena valanda kelio automobiliu. „Delfi“ antradienį dėl komentaro kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, ši ryte žadėjo pakomentuoti, tačiau po pietų atsiuntė atsakymą, jog į „klausimus yra pasiruošę atsakyti LTOU atstovai.
Skrydžio nutraukimo priežastis antradienį vakare išdėstė LTOU vadovas Simonas Bartkus. Kompanijai, jo teigimu, skrydis buvo nuostolingas ir jo užpildymas buvo per žemas. Išlaidų suma neviešinama Lietuvos oro uostų komunikacijos vadovė Vitalija Ročė „Delfi“ komentavo, kad nuo 2019 iki 2023 metų šis maršrutas veikė pagal PSO modelį, kuris, Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES, nebegalėjo būti taikomas. Taigi, nuo 2023 metų spalio buvo taikomas rizikos pasidalijimo modelis, pasirašius sutartį tarp LOT ir Lietuvos oro uostų. „Kadangi maršrutas nepasiekė reikiamų ekonominių rodiklių, priimtas sprendimas stabdyti maršrutą, laikantis rinkos investuotojo principų. Londono Sičio kryptis buvo vykdoma pagal rizikos pasidalijimo modelį tarp oro linijų bendrovės ir Lietuvos oro uostų, investicijos pagal konkrečią sutartį neviešinamos. Iš viso 2023-2026 metų laikotarpiu kryptims, vystomoms pagal rizikos pasidalijimo modelį, numatyta 13 mln. eurų“, - sakė V. Ročė.
Atsakydama į verslo atstovų pastabas, kad šie skrydžiai leisdavo patogiai pasiekti Londoną, ji atkreipė dėmesį, kad šie keleiviai nesudarė didžiosios dalies besirenkančiųjų šiuos skrydžius. Be kita ko, jos teigimu, iš Vilniaus, taip pat Kauno ir Palangos oro uostų kasdien nuskristi į Londoną yra daug galimybių - tiesiogiai arba su persėdimu. „Nenorint rinktis žemų kaštų oro linijų bendrovės skrydžiui, galima skristi su tradiciniais vežėjais su persėdimu. Suprantame dalies verslo bendruomenės poziciją. Siekiant identifikuoti keleivių segmentą ir skatinti maršrutą, LOT atlikto apklausą, kuri parodė, kad didžiausią maršruto keleivių dalį sudarė diaspora, taip pat turistai, o keliaujantys verslo reikalais sudarė ženkliai mažesnę dalį“, - nurodė LTOU atstovė.
Investuotojai ir alternatyvos: kodėl svarbus gatvės ir pigių skrydžių tinklas
Valiūnas: dar vienas smūgis Lietuvos investiciniam patrauklumui. Žinias su nerimu pasitiko verslo atstovai. Londono kryptimi skrendančių žmonių, yra trumparegiškas. „Šie keleiviai, kaip taisyklė, yra investuotojai ir verslininkai. Dalis jų net neskrenda pigiomis oro linijomis ir todėl, kad jose neįmanoma dirbti kompiuteriu, nenusipirkus bent dviejų krėslų, nes tavo rankos prispaustos prie šonų. Ir todėl, kad dalis įmonių tiesiog nedengia skrydžių pigiomis avialinijomis bilietų“, - rašė R. Valiūnas, kuris leido Delfi cituoti šį įrašą. Toliau jis tęsė, kad kai Lietuvoje pastaruosius trejus metus naujų investuotojų skaičius priartėjo prie nulio, nutraukti susisiekimą maršrutu, kuris reikalingas technologijų ir finansinių kompanijų darbuotojams ir investuotojams, atrodo kaip dar vienas rimtas smūgis Lietuvos investiciniam patrauklumui. Anot jo, Bratislava vienintelė ES sostinė, kuri neturi tiesioginio skrydžio į Londoną, Getviką ar Heathrow, bet ji iki Vienos oro uosto turi vos 55 kilometrus.
Savo ruožtu Investor’s Forum vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas sakė, kad klausimą aptars sausio pabaigoje vyksiančiame susitikime su Susisiekimo ministerija. „Mūsų nuomone, tai yra svarbu, matome, kad jeigu nėra kelio į Lietuvą atvykti greitai ir patogiai, mažiau investuotojų renkasi tą kelią. Kai argumentuojama kad tai kainuoja, be abejo, taip yra, bet ir keliai, tiltai kainuoja“, - kalbėjo V. Šilinskas. Anot jo, investuotojams skrydžio patogumas ir laikas yra svarbu, taip pat - ar sudarytos sąlygos skrydžio metu dirbti. „Jeigu sakoma, kad skrydis yra per Varšuvą, tai gal Varšuvoje tada ir investuoti? Galimybė tiesiogiai atskristi yra didelis privalumas. Šiuo atžvilgiu reikia vertinti ne tik kaštus, bet ir grąžą“, - sakė Investor’s Forum atstovas.
LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius teigė, kad žinia - nemenkas finansų centras, Londone plaukia visų šalių pinigai, todėl tiesioginis skrydis į centrą yra svarbus. „Praradimas šioje vietoje yra akivaizdus“, - sakė jis Delfi. Tačiau jis pridūrė, kad tai nėra tragedija, ir Vilnius visada turi būti pasiekiamas tiesiogiai. „Per tokią prizmę žiūrint, pozityvo nėra. Skrendant iš Londono Sičio oro uosto praktiškai gali apsisukti per dieną“, - kommentavo jis. Lietuva turi būti pasiruošusi išlaikyti investuotojus ir skrydžių patogumą, kad galėtų pritraukti naujus investuotojus, o ne tik pigias skrydžių galimybes.
Ekonomikos ministerijos ir LOT pozicijos
Ekonomikos ir inovacijų ministerija komentare Delfi pabrėžė, kad oro susisiekimas yra svarbi šalies konkurencingumo ir investicinio patrauklumo dalis, tačiau investicijų atėjimą lemia kompleksiniai aspektai: verslo aplinka, talentų prieinamumas, infrastruktūra. Ministerija teigė dirbanti su Lietuvos oro uostais ir partneriais, siekiant didinti skrydžių krypčių ir dažnių apimtį. Informacija nurodo, kad atsisakyti minimo maršruto LOT priėmė po išsamios keleivių srautų analizės. Vis dėlto bendrovė tuo pačiu metu stiprina susisiekimą su Varšuva - didina skrydžių dažnį, o tai suteikia platesnes jungtis ir alternatyvias galimybes.
LOT: bus alternatyvų skristi per Varšuvą. „Vilnius yra labai populiarus mūsų keleivių kelionės tikslas, todėl skrydžių maršrutu Varšuva-Vilnius skaičių didiname iki 38 per savaitę. Papildomi skrydžiai bus pradėti vykdyti 2026 metų vasaros sezono pradžioje. Taip dar labiau pritaikome savo pasiūlą keliautojų poreikiams. Tuo pačiu metu, susitarę su mūsų Lietuvos partneriais, žiemos sezono pabaigoje sustabdysime skrydžius maršrutu Vilnius-Londonas, užtikrindami, kad keleiviai iš Vilniaus turės alternatyvių galimybių skristi per Varšuvą, įskaitant tris kasdienius skrydžius į Londono Heathrow. Mes toliau stebėsime rinkos situaciją ir reguliariai informuosime apie galimus mūsų pasiūlos pakeitimus“, - nurodė LOT atstovai.
Be to, informacijoje rasite rekomendacijas keliautojams apie lėktuvų bilietų paiešką bei trumpą informaciją apie Gatvikas (LGW) oro uostą, galima rasti žemiau pateiktose nuorodose su ir atitinkamai.
London Gatwick to Hurghada International, Egypt with TUI
LOT pranešime pridūrė, kad Lietuvoje nebebus vykdomi skrydžiai per Londoną šiame maršrute žiemos sezono pabaigoje, o keleiviai bus nukreipti per Varšuvą su papildomais kasdieniais skrydžiais į Londoną Heathrow. Jie patikslino, kad pečius keičia ir susitarimai su Lietuvos partneriais, vykdant papildomus skrydžių dažninius pokyčius, atsižvelgiant į rinkos poreikius. Taigi, buvo įvardyta alternatyva - kelionės per Varšuvą, su galimybe užtikrinti keliones į Londoną per Heathrow.