Adresas Tilžės g. Dabartinio Valstybinio Šiaulių dramos teatro pastato istorija prasidėjo ne Šiauliuose, o tarpukario Kaune. 1935 metais inžinierius Antanas Breimeris suprojektavo naują modernų Kauno kino teatrą „Daina“, kuris pastatytas ir atidarytas tuomečiame Ukmergės plente (dab. Savanorių pr.). Pastatas yra netaisyklingo stačiakampio plano, jį sudaro trys sujungti vieno ir dviejų aukštų korpusai. Priekinėje pastato dalyje yra vestibiulis, o abipus vestibiulio - laiptinės. Pietvakarinėje salės pusėje yra fojė. Tačiau vertingiausia šio pastato architektūros dalis - fasadas. Kiek vėliau Šiauliuose buvo įsteigta „Pastogės“ bendrovė, kuri pagal Kauno kino teatro „Daina“ projektą ėmė statyti naują kino teatrą Šiauliuose, Tilžės gatvėje. Čia prie statybų prisidėjo inžinierius, architektas Karolis Reisonas.
Visgi Šiauliuose naujai statomame pastate kino teatras taip ir neįsikūrė, nes dar nesibaigus statyboms pastatas atiteko dramos teatrui. Tuo metu savo patalpų jis neturėjo, o kartą per savaitę galėjo naudotis šiek tiek teatro reikmėms pritaikyta - taip pat kino teatro - „Kapitol“ sale. Tokie Šiaulių dramos teatro rūmai su 700 vietų sale ir buvo atidaryti 1941 m.
Po Antrojo pasaulinio karo iš Šiaulių pasitraukdami vokiečiai padegė dramos teatro pastatą. Po gaisro liko tik sienos, tačiau gerai išsilaikė fasadas. Atstatymo darbai pradėti labai greitai, jie vyko pagal miesto vyriausiojo architekto Eduardo Budreikos projektą. Atstatymo darbai vyko sunkiai ir lėtai. Dirbdavo vos 2-3 darbininkai, talkino patys teatro aktoriai. Ironiška, tačiau prie atstatymo darbų reikšmingai prisidėjo vokiečiai: Šiauliuose likę belaisviai ėmėsi kvalifikuotų užduočių - ant paprasto popieriaus skiautelės jie susiprojektuodavo reikalingą brėžinį ir tiksliai jį įvykdydavo.
Pokario laikotarpiu buvo įprasta, kad statyboms trūko medžiagų ir tos pãčios buvo išnešiojamos. Vėliau Statybos tresto valdytojas statybos trūkumų aktą, surašytą Valstybinės architektūros ir statybos kontrolės viršininko, pavadino „romanu“ ir pakomentavo: „Blogai sudėtos grindys, durys? Džiaukitės. Nors ir buvo ne itin palankios aplinkybės, per atstatymą Šiaulių dramos teatro pastatas patyrė ir kiekybinį pagerinimą: iš šonų buvo pristatyi nedideli flygeliai. Nors pastato tūris įgavo kiek kitokią formą, tačiau fasado simetrija nebuvo suardyta - vaizdas iš priekio pasipildė vienodomis plokštumomis abiejose pusėse.
O vidinė erdvė, anksčiau buvusi nesimetriška, kartu su priestatais simetrijos įgavo: šiaurės rytų pusės flygelis suformavo antrą koridorių išilgai auditorijos - tokį pat, kaip jau esamas, tik kitoje salės pusėje. Sunaikinto Šiaulių dramos teatro scena (1944 m.) Aut. Stasys Ivanauskas. Senojo fasado fragmentai pastogėje (2021 m.) Aut. Atstatomi Šiaulių Dramos teatro rūmai (XX a. 5 deš. pab.) Aut. Stasys Ivanauskas.
Visą dešimtmetį buvo planuojama ir siekiama patobulinti Šiaulių dramos teatro pastatą. Yra žinoma, kad dar 1952 metais tuometinis teatro direktorius ir Meno reikalų valdybos viršininkas rašė raštus Respublikinėms architektūros dirbtuvėms, prašydami paruošti teatro kapitalinio remonto projektą. Architektūrinę planinę užduotį ir priestatų bei scenos praplėtimo schemą paruošė architektė Apolonija Gugaitė-Nistelienė. Taigi 1962 metais teatras buvo uždarytas kapitaliniam remontui. Beveik 10 metrų skersmens scenos rato įrengimas Šiaulių dramos teatre buvo kiek kitoks nei kituose teatruose. Ko gero, rato riedėjimo bėgiai buvo įrengti nuardžius scenos grindis tiesiai ant rūsio perdangos. Vėl suklojus scenos grindis, bėgiai tapo neprieinami nei iš viršaus, nei iš apačios (pvz., norint atlikti remontą). Juk originalus pastato projektas buvo skirtas kino teatrui ir jame nebuvo numatyta nei scena, nei juo labiau erdvi rūsio patalpa techniniam aptarnavimui po visu scenos perimetru. Tačiau buvo prisitaikyta prie esamos situacijos. Atskirose nedidelėse rūsio patalpose buvo įrengti visi reikalingi mechanizmai: vienoje iš jų - vokiškas scenos ratą sukantis variklis (veikia iki šių dienų), kitoje - mechaninis keltuvas aktoriaus „prasmegimui“ scenoje.
Dažnai teatro svečiai ir žiūrovai net nesusimąsto, kad daugelis teatro pastatų yra gerokai didesni, kad teatras turi ne tik „matomas“ ir viešai patiriamas erdves - vestibiulį, fojė, kavinę ir sales, tačiau ir daug kitų erdvių, skirtų tik teatro darbuotojams, - dirbtuvių, sandėlių ir kitų pagalbinių patalpų. Tačiau Šiaulių dramos teatras kone keturis dešimtmečius savo spektaklius statė naujajame pastate turėdamas tik labai menkas dirbtuves ir kelias pagalbines patalpas. Galiausiai 1976 metais architektė Virginija Taujanskienė paruošė Šiaulių dramos teatro priestato projektą, kuris buvo įgyvendintas. Per porą metų trukusią pastato rekonstrukciją prie teatro iš Varpo gatvės pusės pristatytas apie 1 500 m2 ploto priestatas, skirtas gamybinėms patalpoms. Priestatas suprojektuotas sumaniai - jis tarsi apgaubė užpakalinę jau esamo pastato dalį, suformuodamas ne tik reikalingas patalpas, bet ir labai svarbius ryšius tarp jų. Pavyzdžiui, šiaurės rytinėje dalyje viena šalia kitos suplanuotos metalo ir stalių dirbtuvės, iš čia - tiesioginė jungtis su tapybos cechu, o toliau - aukštos durys, pro kurias paruošta dekoracija perkeliama tiesiai į sceną. Šios patalpos yra erdvios, turi didelius langus - patenka daug natūralios šviesos. Toliau iš scenos, vėlgi pro aukštas durų angas (apie 8 m!), dekoracijos keliauja į sandėlį, esantį šiaurės vakarinėje priestato dalyje. Matoma priestato jungtis, 2021 m. Aut. Matoma priestato jungtis, 2021 m. Aut. Šiaulių dramos teatro priestato statymo vieta (1977 m.) Aut. Antanas Krištopaitis.
Šiaulių apsk. Originalus, architekto Karolio Reisono kurtas interjeras buvo prarastas po karo, per gaisrą. Tačiau atkuriant interjerą dar buvo sekama senąja socialistinio realizmo maniera - salėje siekiama puošnumo. Didžioji fojė, po pastato atstatymo suformuota kaip du koridoriai, kurie kartu su jungiančiąja dalimi sudaro „U“ raidės formą, - tai modernus teatro fojė suvokimas. Taip pat čia nėra tradiciškai teatruose buvusios laiptų svarbos. 1979 metais architektė A. Bučinskaitė sukūrė žiūrovų salės ir fojė interjero projektą. Jį įgyvendinus Didžiojoje salėje sietyno neliko, vietoj jo buvo įrengtas perimetrinis linijinis apšvietimas - tuo metu modernus sprendimas. Apskritai, A. Bučinskaitės sprendimai buvo ambicingi, tačiau prieštaringai vertinami. Sakyta, kad teatro įrengimas tapo įdomesnis, bet architektai naująjį interjerą priėmė santūriai. Paskiausias Didžiosios salės ir jos fojė interjero atnaujinimas vyko 2017 metais, projekto autorius - interjero dizaineris Martynas Olšauskas. Atnaujinant fojė veidrodinės lubos buvo išardytos, tačiau fojė koridoriuose liko autentiškos reljefinės lubos. Siekiant sukurti solidų teatro įvaizdį buvo pasirinktos pilkšvos spalvos, prie jų derintas tamsios spalvos medienos rašto dekoras. Išsaugotos granito plokščių grindys ir laiptų pakopos. Fojė vis dar puošia V. Trušio alegorinis diptikas „Tragedija“ ir „Komedija“.
Didžioji fojė (2021 m.) Aut. Didžioji fojė (2021 m.) Aut. Didžioji fojė (2021 m.) Aut. Didžioji fojė lubų fragmentas (2021 m.) Aut. Didžiosios fojė (2021 m.) Aut. Didžioji salė (2021 m.) Aut.
Pastačius Šiaulių dramos teatro priestatą ir jame suplanavus daugiau nei 50 pagalbinių patalpų, viena iš jų buvo paskirta repeticijoms. Teatro trupei ši erdvi patalpa tapo reikšmingu kasdienio darbo palengvinimu. Nors nuo įkūrimo pradžios trupė ilgą laiką kūrė ir vaidino spektaklius praktiškai neturėdama beveik jokių savo patalpų, iš pradžių teatras nuomojosi kino teatro „Kapitol“ salę, ja galėjo naudotis kartą per savaitę. Ir nors jos scena buvo tik minimaliai pritaikyta spektakliams, kitomis dienomis tekdavo repetuoti ir vaidinti atsitiktinėse erdvėse. Situacija pasikeitė, kai Šiaulių dramos teatrui atiteko naujasis pastatas - tiesa, tai taip pat buvo kino teatro projektas, pritaikomas dramos teatrui. Jame buvo tik viena salė su scena ir keletu būtiniausių pagalbinių patalpų. 1980 metais buvo sumanytas eksperimentas. Architektas R. Šileika suprojektavo teatro studiją buvusioje Jėzuitų bažnyčiai, Vilniaus gatvėje. Objektas netgi buvo vadinamas Mažuoju teatru, turėjo salę - 80 vietų amfiteatrą, mažytę fojė ir bufetą. Bet turbūt tik dabar, per pastaruosius penkerius metus, Mažoji salė yra visiškai įveiklinta. Atnaujintas ne tik jos interjeras, bet ir techninė bazė: apšvietimo sistema, įrengta nauja teleskopinė kėdžių sistema ir kt.
1938 metais pastatyti Šiaulių dramos teatro rūmai pasižymėjo santūria ir lakoniška architektūrine estetika. Pastato fasaduose dominavo aklinos plokštumos, o kompozicijoje išsiskyrė į Tilžės gatvę orientuotas pagrindinis fasadas. Jo centrą pabrėžė nežymus rizalitas, taip pat fasade dominavo piliastrų ir vertikalių aukštų langų ritmas. Ir nors Šiaulių dramos teatro fasadas buvo laikomas ikonišku teatro simboliu, 2014 metais jo architektūrinė išraiška buvo pakeista. Supaprastintos pagrindinio įėjimo durys - buvusios ąžuolinės pakeistos stiklinėmis plastikiniame rėme, rizalitas įrėmintas pridėtiniu tūriu, o buvęs subtilus stogelio mastelis išdidintas įgavo pusapvalę formą. Pastarosios detalės yra apdailintos tamsiai rudos spalvos metalinėmis plokštėmis. Pagal projektą, kurį parengė UAB „TS Projects“ (arch. Osvaldas Jankauskas), teatro pastatas pradėtas renovuoti norint jį apšiltinti. Tiesa, tik prasidėjus darbams, kilo visuomenės protestas. Tuokart paaiškėjo, kad projekto sprendiniai nebuvo viešinami; suderinti tik tarp užsakovo ir projekto architektų. Šiandien galima reziumuoti, kad pastatus „dvynius“ yra ištikę skirtingi likimai: Kaune stovintis kino teatras „Daina“ yra pripažintas vertingu (t. y. Fasadas (2021 m.) Aut. K. Gocio pjesės-pasakos „Princesė Turandot“ premjera; nuomojasi kino teatro „Kapitol“ salę, gastroliuoja vagone Nr. Kino teatro „Daina“ projektas (inž. A. Breimeris, arch. S. Šiauliuose statomas kino teatras pagal kino teatro „Daina“ projektą (inž. arch. K. Teatro trupė grįžo į Šiaulius, į kino teatro „Kapitol“ patalpas. Naujųjų teatro rūmų atidarymas. Atstatymo darbai (arch. E. Architektūrinė planinė užduotis ir priestatų bei scenos praplėtimo schema (arch. A. Priestato projektas (arch. V. Interjero projektas (arch. A. Mažosios salės Vilniaus gatvėje, buv. Jėzuitų bažnyčioje, projektas (arch. R. Fojė papuošė V. Kapitalinis remontas (arch. Tumkevičius, K., Šiaulių dramos teatras. Markevičiūtė, E., Šiaulių dramos teatras 1931-1991. Sabaliauskas, S., Šiaulių dramos teatras.
2026 m. gegužės 23 d., Tarptautinės muziejų dienos proga Šiauliuose ir visoje Europoje vyks tarptautinio projekto „Europos muziejų naktis“ renginiai. Vakaro ir nakties metu savo duris nemokamai atvers 23 muziejai ir institucijos mieste, kviesiančios lankytojus į specialiai šiai nakčiai skirtas veiklas. Muziejų nakties programa apima įvairias edukacijas, parodas ir susitikimus, išryškinančius miesto istoriją ir pilietiškumą. Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama; nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami renginio viešinimui socialiniuose tinkluose, internetinėse svetainėse ir spaudoje.
Istorijos ir architektūros kelias: nuo kino teatro Daina iki Šiaulių dramos teatro
1938 metais pastatyti Šiaulių dramos teatro rūmai pasižymėjo santūria ir lakoniška architektūrine estetika. Pastato fasaduose dominavo aklinos plokštumos, o kompozicijoje išsiskyrė į Tilžės gatvę orientuotas pagrindinis fasadas. Paradinio fasado centrą ženklino nežymus rizalitas ir po juo įgilintas pagrindinis įėjimas. Paradiniame fasade dominavo aukštų langų ir menčių ritmo sukurtos vertikalės bei prie jų santūriai priderinti horizontalūs elementai pirmojo aukšto lygyje. Antrojo pasaulinio karo metais pastatas buvo sudegintas. Po karo rūmai buvo greitai atstatyti, 1945 metų kovo mėnesį čia įvyko pirmoji pokario metų premjera. Atstatant pastatą prie jo buvo pristatyti nedideli šoniniai fligeliai. 1978 metų rekonstrukcijos metu prie teatro pristatytas gamybinėms patalpoms skirtas priestatas iš Varpo gatvės pusės.
Didžioji fojė formos pokyčiai ir rekonstrukcijos etapai sujungia praeitį su dabartimi: pasikeitus fasado įvaizdžiui, įvesta moderni izoliacija, o interjere - šiuolaikiniai sprendimai, tokie kaip linijinis apšvietimas vietoje sietyno ir estetiniai akcentai fojė erdvėse. Paskiausias Didžiosios salės ir jos fojė interjero atnaujinimas vyko 2017 metais, projektą pristatė interjero dizaineris Martynas Olšauskas. Atnaujinant fojė liko išsaugotos reljefinės lubos, o spalvinė gamą sudaro pilkšvos atspalviai ir tamsios medienos dekoras.
Mažosios salės atkūrimas buvo ilgas ir kompleksiškas procesas: 1980 metais architektas R. Šileika suprojektavo teatro studiją buvusioje Jėzuitų bažnyčiai, Vilniaus gatvėje. Objektas vadinamas Mažuoju teatru ir turi amfiteatrinę 80 vietų salę, mažytę fojė ir bufetą. Šiuolaikinėje praktikoje Mažoji salė yra visiškai įveiklinta, atnaujintos apšvietimo sistemos ir įrengta teleskopinė kėdžių sistema.
Šiaulių dramos teatras taip pat prisimena senojo interjero praradimą po karo - originalus Karolio Reisono interjeras buvo prarastas, tačiau atkuriant interjerą buvo laikomasi socialistinio realizmo principų, siekiant puošnumo Didžiojoje salėje. Iki šiol fojė puošia V. Trušio alegorinis diptikas „Tragedija“ ir „Komedija“.
Tarptautiniai renginiai ir muziejų naktis Šiauliuose
Šių metų tema - „Mūsų pilietiškumo istorijos“. Muziejų naktis kviečia dalyvauti, apžiūrėti ekspozicijas nemokamai ir dalyvauti edukacijose bei pilietiškumo platformose. Renginio metu bus pristatoma paroda „Išgirsti“, skiriama pilietiškumo temoms, o edukacinės dirbtuvės „Nes man rūpi“ skatins lankytojus išreikšti savo nuomonę per vizualias laikino pobūdžio kūrimo formas. Šiaulių dramos teatras rodys kino filmą „Pilis“, kurio motyvus įkvėpė F. Kafkos knygų tema, o Venclauskių namai-muziejus pasiūlys XX a. pradžios Liaudies auditorijos atmosferą. Programele dalyvaus Šiaulių menų mokyklos teatro studija „Neribotai“ su spektaklių epizodais, rodančiais Liaudies auditorijos išsaugojimo svarbą.