Kauno marios žavi ne tik oficialiomis poilsiavietėmis - jų regione veikia ir paslėptes vietas, kurias puoselėja gamta, o kartais - ir žmogaus veikla. Tarp jų išnykstantys pastatai, apleisti stovyklavietės kompleksai ir sklypų teisiniai vingiai kuria gana sudėtingą istoriją apie tai, kas buvo, kas liko ir ką gali ateityje įteisinti.
Apie ką čia kalbama: penkios pagrindinės įžvalgos
„Atvykėliai miško viduryje pastebi metalinius vartus su užrašu „Kauno marios“.“ Dalis teritorijų šiuo metu priklauso privataus verslininko nuosavybei, tuo tarpu žemė valdo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Tačiau visai šalia oficialių poilsio vietų esanti apleista vieta primena apie sovietinę praeitį - čia 1959 metais įkurta Juliaus Janonio popieriaus fabriko pionierių stovykla.
Apleista stovyklavietė buvo įkurta ilgam laikui: stovykla gyvavo keturiasdešimt metų, o vėliau likimai pasikeitė. Dalis pastatų tebėra, kai kurie iš jų stovi tokiu pavidalu, kuriame įsiterpia gamta. Pastačius siužetą apie plėtrą ir teisines kovas, Lietuva patyrė, kaip teisiniai ryšiai su valstybine žeme gali prikelti ar sunaikinti vieną teritoriją.
Šiame regione taip pat stovi ir kitos buvusios vasaros stovyklos: Grabučiškių poilsiavietė, Gastilonių poilsiavietė bei Gastilonių atodanga, Rumšiškių pušis ir daugelis kitų vietų, kuriose galima rasti poilsiavietės įrangą, laužavietes, pavėsines ir kitą rekreacinei naudai skirtą infrastruktūrą. Tačiau visur kyla klausimai: kam priklauso žemė, ar įmanoma ją formuoti rekreacinei paskirčiai, ir ar galima vėl kurti naujus projektus?
Istorija, kurią verta žinoti: stovyklavietė „Kauno marios“
„Stovyklavietė buvo įsteigta 1959 metais, kai Kaišiadorių rajono darbo žmonių deputatų taryba skyrė 8 ha valstybinės žemės J.Janonio popieriaus fabrikui.“ Lietuvai atkūrus nepriklausomybę įmonė buvo pavadinta Kauno popieriaus fabriku, bet bankrutavo, kreditoriai jo turtą nusprendė parduoti. Stovykla uždaryta 1999 metais.
„Prieš porą metų teritorijoje esančioje tvarkingoje sodyboje gyveno vyras, anot internautų, iš žvejų imdavęs nedidelį įvažiavimo mokestį ir aprūpindavęs velnio lašais.“ Ši detalė iliustruoja laikotarpio įvairovę, kai praradusį prasmę statinį galima rasti vis kitokio požiūrio kontekste. Dabar jau ir šis pastatas atlapotomis durimis, panašu, kad trūnijančius namelius nuo vandalų saugojęs žmogus čia nebegyvena.
Verslininkas A. Čėsna tikino, kad stovyklavietės turtą įsigijo 2000 metais kartu su partneriu, o žemė liko valstybei. 2004 metais Kaišiadorių rajono savivaldybė pritarė rekreacinės paskirties sklypo formavimui, tačiau vėliau teismai pripažino kai kuriuos įsakymus neteisėtais ir grąžino žemę valstybei. 2017 metais Kauno apygardos teismas pripažino 2004 metų sutartį negaliojančia, o valstybė atgavo stovyklavietės žemę.
Kaip veikia dabar: duomenys apie sklypą, nuosavybę ir veiklos galimybes
„Stovyklavietės statiniai - nuosavybės teisė priklauso verslininkui ir partneriams, tačiau žemė po statiniais - valstybinė, kuriai taikomos NŽT nuostatos.“ Taigi dabar vieta nėra priskirta konkrečiam sklypui, o pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles gali būti nuomojama jame esančių statinių savininkams. Tačiau sklypo nuomos galimybės priklauso nuo valstybinio reglamentavimo, o šiuo metu Kauno marių regioniniame parke pagrindinis tikslas - apsaugoti gamtą ir užtikrinti teisėtą naudojimą.
Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė pabrėžia, kad parko teritorijoje yra įrengtos 7 poilsiavietės. Daugeliu atvejų jos yra lengvai pasiekiamos per asfaltuotus takus ir turi įrengtas pavėsines, laužavietes bei tualetus. Tačiau kai kurios teritorijos šalia, kaip, pavyzdžiui, stovyklavietė „Kauno marios“, yra nuomojamos ar valdomos skirtingų subjektų rankomis ir tenka spręsti teisines klausimus dėl žemės tinkamos paskirties.
Švietimo ir pažinimo taškai: ką galima aplankyti
Grabučiškių poilsiavietė įsikūrusi ant Kauno marių kranto, o šalia jos gausu pažintinių ženklų ir nuorodų į gastilonių poilsiavietę. Vis dėlto didelio rekreacinės įrangos ar aktyvių paslaugų ten nėra - svarbiausia išlieka idėja būti gamtoje ir pasimėgauti kraštovaizdžiu. Samylų poilsiavietė pasižymi dideliu lauko baldų skaičiumi ir pavėsinėmis, o Žemės plotas šalia Laumėnų kaimo yra ypač vertingas mokslo ir mokymo tikslams, kur galima rasti vertingų augalinių bei kraštovaizdinių sprendimų.
Istorijos gali prabilti net per regyklas: ant aukščiausios Dovainonių atodangos įrengta regykla, iš kurios galima pasimėgauti vaizdais į Kauno marias. Šioje vietoje taip pat veikia Lašinių kaimo rekreacinė zona, o netoliese galima aplankyti Uolės upelio žiočių takus ir pilkapius, kurie suteikia papildomą žvilgsnį į regiono istoriją bei gamtos įvairovę.
Kam dabar svarbiausia - saugoti gamtą ir kurti teisėtą naudą?
Valstybė grąžino dalį žemės, o buvę savininkai gavo kompensacijas. Nors stovyklavietė „Kauno marios“ dabar yra valstybės žemė, didžioji jos dalis užima miško plotsai, todėl negali būti parduodama ir stipriai ribojama nuoma. Žemės nuoma gali būti taikoma tik statinių savininkams, o sklypą formuoti reikia laikytis Nacionalinės žemės tarnybos reglamentų.
Ateities perspektyvoje gali būti svarstoma, ar įmanoma suformuoti rekreacinės paskirties sklypą, kuris būtų suderintas su dabartiniais įstatymais. Verslininkai tikisi, kad įstatyminiai pokyčiai leis suformuoti tinkamą sklypą ir iš naujo pritaikyti teritoriją rekreacijos poreikiams. Tuo pačiu, regioninis parkas ir savivaldybės atstovai primena apie būtinybę laikytis gamtosaugos principų ir užtikrinti saugumą lankytojų atžvilgiu.
Kur slypi svarbiausios išvados ir nuorodos į ateitį
Kol kas pagrindinis tikslas - apsaugoti Kauno marias, saugoti natūralias buveines ir užkirsti kelią vandalizmui bei nelegaliam naudojimui. Jei ateityje atsiras galimybė formuoti rekreacinės paskirties sklypą, procesas reikalauja glaudaus bendradarbiavimo tarp privataus sektoriaus, savivaldybių ir valstybės institucijų, kad nekiltų papildomi teisiniai ginčai ir būtų užtikrintas teisėtas bei skaidrus teritorijų naudojimas.

Kaunas, Lietuva: gamta, istorija ir paslėpti lobiai
tags: #senoji #vaiku #stovyklaviete #kauno #marios