Ar turite magiškų galių turintį daiktą, kuris lydi Jus visur, atneša laimę ir saugo, savo kelionių talismaną? Jei dar ne, tai šis smagus žaidimas - kaip tik Jums! Atvažiuokite į Lietuvos pajūrį, aplankykite po 3 nurodytas vietas kiekvienoje savivaldybėje, nusifotografuokite prie jų, o apsilankę turizmo informacijos centruose, gaukite karoliukus pažinimo apyrankei. Darosi įdomu? Bet tai dar ne viskas!
- Kiekviena savivaldybė dovanos po karoliuką su savo raide, kuri turi tam tikrą reikšmę: Kviečianti Klaipėda, Elegantiška Palanga, Laukianti Šilutė, Išskirtinis Klaipėdos rajonas, Atviras Skuodas, Slėpininga Kretinga.
Bangų gynybos pirminė paskirtis: molų funkcijos
Molas - uosto vartai (Vėtros g. Klaipėdos uosto vartus sudaro pietinis ir šiaurinis molai. Jie saugo uostą nuo bangavimo, ledonešio, užnešimo sąnašomis. Molai pastatyti ant polių, o virš vandens iškilusi dalis išmūryta iš akmenų, molai dar sustiprinti akmenimis ir dideliais betono blokais. Šiaurinis molas yra miestiečių ypač mėgiama pasivaikščiojimų vieta - čia smagu stebėti saulėlydžius, sutikti atvykstančius ir pamojuoti išvykstantiems laivams.
Laikrodžių muziejus (Liepų g. Ar teko susimąstyti kaip žmogus anksčiau suprato laiką? Kaip skaičiuoto metus, mėnesius, dienas, valandas, minutes? Ar žinote kada išrastas saulės, vandens, ugnies ar smėlio laikrodis? Laikrodžių muziejaus ekspozicijoje yra per 1700 originalių retų laikrodžių ir rekonstrukcijų, ekspoziciją papildo baldai, interjero detalės, graviūros. Skulptūrų parkas (K. Donelaičio g. Tai moderniosios lietuvių skulptūros galerija po atviru dangumi. Čia daugiau kaip dešimtmetį buvo statomi vasaros simpoziumų metu skulptorių sukurti darbai.
Palangos ir Šilutės regionų kultūriniai akcentai
Birutės parkas (Vytauto g. Poilsis Palangoje neįsivaizduojamas be elegantiško pasivaikščiojimo viename iš gražiausių parkų Šiaurės Europoje - Birutės parke. Birutės parkas įkurtas buvusio šventojo Birutės miško ir Birutės kalno teritorijoje. Tiškevičių alėja (Nuo Kęstučio g. Daugiau nei prieš 120 metų grafo Juozapo Tiškevičiaus sukurta autentiška alėja buvo pirmasis Palangos parkas ir tuometis kurorto centras. Rekonstruotoji alėja - palangiškių padėka kurorto įkūrėjams grafams Tiškevičiams.
Šilutės Hugo Šojaus dvaro parkas (Lietuvininkų g. Hugo Šojaus dvaras - tai nesudėtingų formų vėlyvuo klasicizmo bei istorizmo laikų pastatas su neryškiais stiliaus bruožais bei santūriu, Klaipėdos kraštui būdingu dekoru. Šalia dvaro įkurtas angliško tipo parkas su trimis tvenkiniais ir pasivaikščiojimo takais.
Apžvalgos ir gamtos paminklai
Ventės rago pusiasalis yra prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių, į pietus nuo Ventės gyvenvietės. Jis labiausiai žinomas dėl čia įkurtos migruojančių paukščių žiedavimo stoties bei švyturio, kuris yra vienas seniausių Lietuvoje išlikusių švyturių!
Švėkšnos dvaro parkas (Parko g. Nuostabus parkas Švėkšnos miestelio centre su nuo 1880 m. iki šių dienų išlikusia vila, centriniais vartais su tvoros segmentais, sodo vartais, senovės romėnų medžioklės deivės Dianos statula tvenkinio saloje. Taip pat išvysite naujai atkurtą saulės laikrodį, vazą ant pjedestalo, apvalią apžvalgos aikštelę su baliustrada, Šv. Vaizdingame Minijos upės slėnio kairiajame krante stūksantis Kalniškės piliakalnis mini Gargždų istorijos pradžią, o nuo jo atsiverianti panorama žavi miestiečius ir čia atvykusius.
Atvykite ir Jūs, išvyskite XIII a. Drevernos mažųjų laivų uostas ir apžvalgos bokštas (Pamario g. Drevernos moderniame mažųjų laivų uoste rasite kempingą, restoraną, pramoginių laivų, vandens dviračių, valčių ar irklenčių nuoma, SPA, šildomą lauko baseiną, vaikų žaidimų aikšteles. Daugelio pamėgtas 15 m aukščio apžvalgos bokštas- puiki asmenukių vieta - iš čia atsiveria Naglių gamtinio rezervato, Kuršių marių ar daugybės jėgos aitvarų vaizdai.
Karklė vilioja akmenuotu ir balto smėlio paplūdimiu, grynu pušų ir jūros kvapo prisodrintu oru ir bangų ošimu, sveikatos bei dviračių takais, nuvingiuojančiais per nuostabias pajūrio pievas ir pušynus, o įstabaus grožio gamtos paminklas - Olando kepurės skardis užburia kiekvieną. Tai 24,4 m virš jūros iškilusi parabolinė kopa, kuri, nuolat ardoma bangų mūšos, į pajūrį leidžiasi 16-18 m aukščio nuožulnumu.
Regioniniai muziejai ir istorijos paveldas
Skuodo krašto muziejus (Šaulių g. Muziejuje saugoma net 18916 eksponatų, kurie įtraukti archeologijos, istorijos, etnografijos, architektūros, numizmatikos, tautodailės, gamtos rinkinius. Veikia 4 nuolatinės ekspozicijos. Muziejuje veikia informacinis terminalas „Apuolė-kuršių žemių centras“ - interaktyvu būdu galima susipažinti su seniausia Lietuvos gyvenviete - Apuolės piliakalniu, su kuršių gyvenimu, vikingų ginkluote, apranga, laivais, kovos būdais. Tai unikalus muziejus, įkurtas Skuodo rajono Mosėdžio miestelyje, vaizdingame 14,5 ha slėnyje. Muziejuje - nemaža uolienų, atneštų į Mosėdį ir kitas Lietuvos vietas ledynmečiu, kolekcija, Lietuvos iškasenų, mineralų (brangakmenių, pusbrangių akmenų) kolekcijos. Tai penktas pagal dydį akmuo Lietuvoje. Šio riedulio ilgis siekia net 7,48 m, plotis - 5,48 m, aukštis - 3,66 m, o apimtis - 18,33 m.
Jauryklos upės parkas (P. Pietinėje Kretingos miesto dalyje įrengtas naujas, unikalaus landšafto, 10 hektarų ploto Jauryklos upės parkas, kviečiantis apsilankyti tiek ramaus poilsio gamtoje išsiilgusius, tiek ir aktyvesnio laisvalaikio mėgėjus. Jauryklos upės parke įrengta daugiau nei 3 km sveikatingumo bei gamtinių edukacinių takų su įvairiais mediniais tilteliais ir lieptais.
Švyturių ir uosto vadovavimo detalės
Kretingos dvaro parkas, Astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu (Vilniaus g. Kretingos dvarą supančiame parke lankytojai gali pasivaikščioti tarp išlikusių šimtamečių parko ąžuolų, paklajoti liepų ir kaštonų alėjomis, tvenkinių pakrantėmis. Pietinėje parko dalyje 2002 m. buvo pastatytas astronominis kalendorius su saulės laikrodžiu. Šią kompoziciją, primenančią senąsias baltų kultūros tradicijas, sudaro tautodailininkų išdrožtos ąžuolinės skulptūros ir iškalti akmenys, žymintys istorinius įvykius bei kalendorines šventes.
Kvapą pažadina Kartenos piliakalnis, kur atsiveria Kartenos miestelio panorama. Įkopus į jį kaip ant delno, galima susipažinti su istorija, o legenda sako, kad ant kalno kadaise stovėjo Žemaičių karaliaus pilis. Vytauto g., Gedimino g., Turgaus g., Kvietinių g. - šiose gatvėse slypi vietovės vertybės ir istorija. Tetrapodai Klaipėdos uoste - bangas slopinanti gelžbetoninė konstrukcija - saugo uosto vartus nuo vėjų ir bangų mūšos, o Klaipėdos uosto įplauka laikoma simboliu regionui. Išdažyti tetrapodai, sveriantys maždaug po 12 tonų, užsiliko Klaipėdos piliavietės teritorijoje, Priešpilio g., nuo Jūros šventės.
Jos metu buvo pristatytas Baroti galerijos projektas „Bangolaužis“, skirtas Klaipėdos įkūrimo 770-osioms metinėms. Jų tikslas - sukurti netikėtus akcentus mieste, jungiančius jūrą ir urbanistinį peizažą. Ši iniciatyva parodė, kad menas ir inžinerija gali būti bendradarbiavimas, kuris papuoš miesto erdves ir išskirtinai perteiktų uosto istoriją.
Modernizacijos ir ateities perspektyvos
Šiandien tie tetrapodai yra vis dar ten, ir jų rekonstrukcijos sujungia iššūkius su galimybėmis. Uosto direkcija pabrėžia būtinybę pritaikyti bangolaužius naujoms sąlygoms, didesniems laivams ir didesniam kroviniui, kartu užtikrinant aplinkos apsaugą. Rekonstrukcijos metu sustiprinti pietinis ir šiaurinis bangolaužiai, nekeičiant jų konfigūracijos. Prieš rekonstrukciją buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, bangų, srovių stiprumo matavimai. Nustatyta, kad bangos Baltijos jūroje, šiltėjant klimatui, didėja - gali siekti ir 5 metrus. Todėl buvo būtina aukštinti molus. Abu bangolaužiai paaukštinti, dalyje hidrotechninių statinių įrengtos atraminės sienutės. Ant pietinio molo Smiltynėje įrengtos dvi apžvalginės aikštelės klaipėdiečiams ir miesto svečiams. Prieš tai Klaipėdos uosto molai buvo rekonstruoti 2002 metais, tuomet molai buvo pailginti. „Visame pasaulyje stebima laivų didėjimo tendencija, tad siekdami išlikti konkurencingi, uostai turi prisitaikyti. Klaipėdos uostas - ne išimtis. Nuolatos investuojame į uosto vystymą ir infrastruktūros modernizavimą“, - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė. Vien pernai uosto modernizavimui skirta 98 mln. Eur. Buvo įgyvendinta daugybė projektų - iki 15,5 metro išgilintas uosto kanalas, leidžiantis priimti didžiulius laivus ir būti konkurencingiems tarptautinėje rinkoje, taip pat buvo rekonstruoti molai, daugiau kaip kilometras krantinių, atlikti kiti darbai. „Mes siekiame, kad laivai galėtų įplaukti į uostą esant ir prastoms oro sąlygoms, kad laivams nereikėtų laukti atviroje jūroje, nes kiekviena diena kainuoja labai brangiai, - pasakoja V. Paukštė. - Molų rekonstrukcija svarbi tuo, kad mažina ribojimus didiesiems laivams, kurie dėl nepalankių oro sąlygų negali būti įleidžiami į uostą. Investicijos į uosto įplaukos tobulinimą gerokai prisidės prie dar saugesnės laivybos, ekologijos bei sudarys sąlygas priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Šis projektas orientuotas į ilgalaikę Lietuvos ekonomikos vystymo perspektyvą“, - sako V. Paukštė.
Traukos vieta ir gyventojams: vaizdas nuo pietinio molo skiriasi nuo vaizdo nuo šiaurinio molo. Pietinis labiau išsikišęs į jūrą, matomas Smiltynės krantas ir Klaipėdos miestas kartu su uostu. Nuo šių metų rugsėjo mėnesio klaipėdiečiams ir visiems atvykusiems svečiams jis tapo dar patrauklesnis - bangolaužių rekonstrukciją vykdę rangovai atnaujino pietinio molo dangas, sutvarkė ten esančias comunicijas, visuomenei įrengtos dvi apžvalgos aikštelės. Dar toliau į jūrą žvelgti jau kviečia ir Klaipėdos konteinerių terminalo dovana - žiūronai. Ant pietinio bangolaužio planuojama ir daugiau traukos objektų. Molo dangos Melnragėje atnaujintos anksčiau, o dabar įrengtas ir apšvietimas. Apšviestas ir molo link vedantis takas. Klaipėdos uosto kapitonas neslepia, kad ir pats po darbo mielai pasivaikšto molu ir nuo jo stebi jūros tolį. „Būnant Klaipėdos uosto kapitonu, uosto vartai man turi ypatingą reikšmę. Tai ne tik infrastruktūros dalis, bet ir simbolis, reprezentuojantis uosto svarbą regionui. Nors vartai yra svarbi uosto veiklos dalis, man jie taip pat yra vieta, kur kartais apsilankau pasimėgauti jūros vaizdais“, - sako V. Motiejūnas.
