Kultūra tapo tokia sąvoka, kurią šiandien galime pritaikyti viskam: valgymo kultūra, muzikos kultūra, skaitymo kultūra… O ar Lietuvoje turime knygynų kultūrą? Šiandien lankomės viename tokių individualių ir savitą charakterį turinčių knygynų, esančiame Rūdninkų gatvėje ir vadinamu tiesiog Rūdninkų knygynu. Jis, patyręs ne vieną metamorfozę, galiausiai turi savo veidą ir auditoriją, kurią drąsiai vadina bendruomene. Sakote - daugiau neskaitysiu, nes čia tik reklama? Klystate: visuomet įdomu kalbėti apie įdomius dalykus.
Deimantas Vainilka, Rūdninkų knygyno įkūrėjas, istoriją pradeda pasakoti fraze: „Kad tai knygynas - ne visai knygynas“. „Niekada nenorėjome būti panašūs į kitus. Kai atsidarėme, buvo labai sudėtinga, nes leidyklos siūlė milžinišką kiekį įvairių knygų. Tada priėmėme viską, kol supratome, kad tapome kone šiukšlynu. Atrodė, kad negalima atėjusiam klientui pasakyti, kad kažkokios knygos neturime. Bet toks požiūris greitai pasikeitė“, - pasakojo D. Pasak jo, prekiavimas visomis knygomis be išimčių neformuoja jokios specifinės knygyno auditorijos. Tai supratę Rūdninkų knygyno darbuotojai ėmė stipriai „filtruoti“ ir atrinkinėti parduodamas knygas. „Vis dėlto nėra labai daug knygas skaitančių žmonių, todėl pradėjome galvoti, ką dar galima pasiūlyti savo auditorijai. Tuo metu į galvą šovė mintis, kad būtina knygyne prekiauti ir muzika. Tas, kuris skaito knygas, tikrai yra reiklesnis ir muzikai, jiems neužtenka radijo stoties - tuo įsitikinome patys. Taip knygyne atsirado naujos vinilinės plokštelės“, - toliau knygyno istorija dalijosi jo įkūrėjas.
Būtent šiame knygyno istorijos vingyje prasidėjo antrasis gyvenimas, antroji siužeto linija. Pernai Rūdninkų knygynas tapo vienu iš tūkstančio viso pasaulio vietų, kur buvo švenčiama Record Store Day (liet. Muzikos įrašų parduotuvių diena), dėl kurios Vilnius buvo įrašytas, kaip pats knygyno įkūrėjas sako, į pasaulinį muzikos įrašų žemėlapį. Dalyvavimas šiame masiniame renginyje padėjo į knygyną kelią rasti išskirtiniams muzikos įrašams, kurių būna išleidžiamas labai ribotas kiekis. Šiandien Rūdninkų knygyne labiausiai dėmesį patraukia būtent vinilinės plokštelės, knygų čia - mažiau nei jų. Tikriausiai dėl to knygyno įkūrėjas ir sakė, kad čia knygynas - ne visai knygynas.
Vis dėlto ir į tai galima žiūrėti kaip į knygynų kultūros aspektą ir pokyčius - ar knygynas dėl savo pavadinimo, kilusio iš žodžio „knyga“, turi prekiauti tik knygomis? Juk knyga yra tik literatūros forma, turinį galima perteikti ir muzika. Be to, kaip pats Deimantas sakė - skaitantys žmonės klauso geros muzikos, todėl jos turi būti knygyne. Vis dėlto būtų gėda kalbant apie knygyną nepasidomėti knygomis. „Literatūrą renku savo nuožiūra - turime ir klasikos, ir kažko tokio, kas tinka maištaujančiam žmogui. Knygos nebūtinai yra pačios naujausios, bet tikrai ypatingos, nes pagrindinis atrankos kriterijus - kokybė, jokio „popso“. Jei manęs paklausia ar turime Livingstono „Žuvėdrą“, aš sakau „ponia, geriau, prašom, Žaną Polį Sartrą“, - pasakojo už literatūros atranką Rūdninkuose atsakinga Rūta Šetikaitė.
Bet kuo taip skiriasi didieji knygynai nuo mažųjų? Šiandien masės nori visko po vienu stogu, atsidarinėja milžiniški prekybos centrai, kur niekur nevažinėjant viską galima rasti vienoje vietoje. Visai neseniai žiniasklaidoje mirgėte mirgėjo naujiena apie didžiausią Baltijos šalyse knygyną, kur, rodos, galima rasti viską, ko tik skaitytojui reikia. „Asmeniškai aš nuėjusi į tuos milžiniškus knygynus jaučiuosi nejaukiai ir šaltai. Pasitinka „užrūdiję“ pardavėjai, kurie yra „skalpuojami“ kuo daugiau parduoti. Už tai nieko nėra baisiau - pardavėjas ne nuoširdžiai pataria, o nori kuo daugiau įsiūlyti. Mažesni knygynai yra geresni vien dėl atmosferos, pati maža erdvė lemia artumą su klientu. Būna, ateina žmogus, nežinodamas, ko nori. Tada kalbamės, diskutuojame, kol randame. Knygynų kultūra?
Į klausimus „Ar mes turime knygynų kultūrą? Ar jai reikėtų plėstis? O gal tai būtų konkurenciją?“ Rūta atsako, kad kai rinką užima milžiniški tinkliniai knygynai, mažėja įvairovės, o jos reikia kuo daugiau! Rūdninkų knygynas - tik viena detalė knygynų kultūros dėlionėje. Sąvoką „knygynų kultūra“ būtų galima įtvirtinti ir analizuoti, pavyzdžiui, surengus asmeninę ekskursiją po visus mažuosius knygynus, patiriant skirtingas knygas gaubiančią skirtingą atmosferą. „Labai džiaugiuosi ir dėkoju Dievui, kad Lietuvoje turime šį knygyną. Pasaulyje daug leidžiama įvairaus plauko „krikščioniškų“ knygų, tačiau tikrai nėra daug knygų, kurios remiasi bibliniu mokymu. Viena iš labiausiai mano šeimai turėjusių įtaką knygų, išleistų RLC, buvo Spurgeon „Sielų laimėtojas“. Tokios knygos yra neįkainojamos mūsų Lietuvos kraštui. „Manau labai svarbu skaityti knygas kurios gali pasitarnauti mūsų krikščioniškai brandai ir augimui. Asmeniškai esu dėkingas Reformatų literatūros centrui už jų veiklą turint tikslą leisti ir platinti tokią literatūrą, kuri padeda teisingai suprasti Šv. Rašto tiesas. Dar norėtųsi paminėti, kad galima rasti knygų ne tik lietuvių kalba, bet ir rusų bei anglų kalbomis bei įvairiomis temomis - teologija, bažnyčios istorija, šeima. „Kol kas vienintelis knygynas Lietuvoje, kuriame, kaip rašė pranašas Jeremijas (Jer 6, 16), ieškoma senovinių, gerų dvasinių takų, kuriais turėtų eiti kiekvienas Kristaus mokinys. Ši leidykla eina reformatorių/puritonų pėdom ir stato savo veiklą ant tos „senovinės“, bet teisingosios teologijos. Ji - viena iš svarbiausių reformuotos teologijos puoselėtojų Lietuvoje. „Esu skaičiusi nemažai Reformatų literatūros centro išleistų knygų. Esu labai dėkinga, kad jie išleido tokias gilias teologijos knygas lietuvių kalba. Ypač mane pradžiugino ir sustiprino knygos: A. W. Pink „Dievo visavaldystė“, Paul Tripp „Kaip žmonės keičiasi“, J. Blanchard „Pažinkite tikrąjį Jėzų“, Dž.Č.Railio „Evangelijos pagal Matą, Morkų, Luką, apmąstymai“ ar „Perspėjimai bažnyčiomis“. Labai laukiu kiekvienos naujos knygos vertimo ir išleidimo. Viešoji įstaiga Reformatų literatūros centras (RLC) - krikščioniška misionieriška tarnystė, besiremianti reformatų (arba presbiterijonų) doktrinomis. Lietuvoje Reformatų literatūros centras nėra susijęs su jokia konkrečia bažnyčia. Siekiame tarnauti visiems nuoširdžiai tikintiems krikščionims, nepriklausomai nuo to, ar jų teologinės pažiūros grindžiamos reformatų, ar kita teologine kryptimi. prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šie slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. reklamą. Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje. prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. reklamą. „Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. atliekate mūsų svetainėje. Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. susisiekę su mumis el.
