Pastaruoju metu Lietuvos turizmo sodybos išgyvena sudėtingą sezono fazę: kainos kyla, o klientų srautas keičiasi priklausomai nuo regiono ir geopolitinių nuotaikų. Šioje analizėje apžvelgiama, kaip keičiasi sodybų kainos, kokie veiksniai įtakoja paklausą, kokios rizikos kyla nuomojant ar rengiant šventes ir kokios praktikos taikomos siekiant apsaugoti turtą bei užtikrinti saugumą.
1) Kainų kilimas ir naudojimosi sodybomis įpročiai
Turizmo sodybų kainos šiemet kilo iki 20 proc. Didmiesčiuose ir aplink juos esančiose sodybose svečių netrūksta, tačiau jaučiamas pavienių poilsiautojų trūkumas. Sodybų savininkai neslepia, kad kainos šiemet pakilo penktadaliu ir mano, kad kitais metais kils tiek pat. Pašnekovai neslepia, kad trūksta pavienių poilsiautojų, žmonės dažniau atvyksta rengti šventes. Vis dėlto Klaipėdoje, Vilniuje ir Molėtuose svečių daugiau, nei sodybos gali sutalpinti. Jie spėja, kad tikriausiai daugumas lietuvių šią vasarą rinkosi užsienį, nes per karantiną pasiilgo kelionių. Taip pat pastebima, kad pavienių svečių sumažėjo 25-35 proc., o švenčių užsakymų skaičius liko didesnis už vienadienių poilsiautojų skaičių.
2) Regioniniai skirtumai: kuo skiriasi poreikiai ir nuomos sąlygos
Vilniuje įsikūrusios sodybos „Karklėnai Resort“ savininkė Ivona Klimašauskienė teigia, kad šis sezonas visiškai užimtas, 2023 m. sezonas taip pat sparčiai pildosi, ir dažniausiai sodyboje vyksta asmeninės šventės ar įmonių renginiai. Ji priduria, kad sodybos kainos fiksuojamos pasirašant sutartį - taip įsipareigojama jų nekeisti, o dėl visų kainų kilimo naujai pasirašomos sutartys brango apie 10-15 proc. Pašnekovė taip pat atkreipia dėmesį į didesnę paklausą po apribojimų atšaukimo: „Manau dėl to, kad nuimti visi apribojimai, o žmonės yra pasiilgę švenčių ir buvimo su artimais draugais ir giminaičiais.“
Klaipėdoje esančios sodybos taip pat fiksuoja kainų kilimą - „Župė“ savininkas Žydrūnas Daugėla pastebi, kad priešpandemininiu laikotarpiu užsakymai švenčių sumažėjo apie 20-30 proc., o pavienių nakvynės užsakymų - 25-35 proc. Tačiau bendras kainų augimas per metus siekia apie 10-15 proc., o tikimasi, kad kitais metais kilimas tęsis. Kitos Lietuvos vietovės, kaip Molėtų rajonas ar Vištytis, rodo skirtingus karjeros scenarijus: vienur augimas stabilus, kitur - iššūkių modeliai, įskaitant vietinės paklausos mažėjimą dėl geopolitinių nuotaikų ar oro sąlygų.
3) Rizikos valdymas: ką pataria ekspertai sodybų savininkams
BTA Draudimo Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova atkreipia dėmesį į riziką, kurią keliantys ne sezono laikotarpiai gali sukelti didesnių nuostolių nei nuolatinės gyvenamosios vietos. Pasak jos, ilgiau nepastebėti gedimai, vagystės, gamtos stichijų padaryta žala ar net gaisrai sodybose gali pridaryti gerokai daugiau nuostolių nei nuolat lankomose patalpose. Jos rekomendacijos apima patikrinimą prieš aktyvų sezoną: stogo ir langų būklės tikrinimą, lietvamzdžių, vandentiekio bei šildymo sistemas, elektros instaliaciją, taip pat pataria nepalikti vertingų daiktų lengvai pasiekiamose vietose, o turint ilgesnį laiką - įjungti signalizaciją arba prašyti kaimynų jose periodiškai užsukti.
Ekspertas Ramūnas Jusas iš draudimo sektoriaus priduria, kad dažniausiai fiksuojama vandens žala dėl užliejimo ir tam tikro dydžio gaisrai, kurie sukelia didelius nuostolius, nors dažniau gaisrų įvykiai yra retesni. Jis taip pat rekomenduoja periodiškai apžiūrėti sodybas ne sezono metu ir naudoti apsaugos priemones: signalizacijas, dūmų detektorius, stebėjimo sistemas ar draudimą - tai padeda atgrasyti nusikaltėlius ir leidžia greičiau sureaguoti į įvykius.
4) Ką rodo rinkos istorijos apie sodybų likimą ir perėjimą prie naujo pirkėjo
Tarp parduodamų objektų randama įvairių variantų: vienkiemiai netoli Nemunėlio upės, Alytaus rajono namai su komunikacijomis ir 10 kW saulės elektrine, bartninkų dvaro rūmai Vilkaviškio rajone, Antalinos dvaro valda Anykščių rajone ir kt. Ekspertai pastebi, kad didžioji dalis senųjų sodybų sėkmingai renovuojama ir pritaikoma poilsiui ar nuolatiniam gyvenimui, nors išlaikymas ir restauravimas reikalauja didelių investicijų. Pasak Namudė NT vadovo, investuotojai dažnai ieško viduriniojo segmento sodybų - nei per pigios, nei per brangios - kurios derėtų tiek gyventi, tiek prižiūrėti be didelių remontų iš karto.
5) Priežiūros kultūra ir atsakomybė už sodybų turtą
Paaiškėja, kad sodybų savininkai ir jų klientai turi būti atsakingi už nuomos ir renginių metu kilusių nuostolių atlyginimą. Ekspertai pabrėžia, kad net paprasti prevenciniai veiksmai gali sumažinti rizikas ir apsaugoti turtą: periodinė sodybos patikra, ugnies valdymas kepsninėse ar laužavietėse, tinkama įranga ir kt. Taip pat atkreipiamas dėmesys į vartotojų elgesio atsakomybę - kai kurie atvejai rodo, kad net ir smulkūs incidentai gali būti brangūs, jei jų policijai ar teisinėms institucijoms prireiks įsitraukti.
