1898-1907 m. pagal Karlo Eduardo Strandmano (Karl Eduard Strandmann, 1867-1946) projektą pastatyta neogotikinio stiliaus mūrinė bažnyčia. Trečdalį statybos išlaidų padengė grafas Feliksas Tiškevičius (1869-1932), prisidėjo parapijiečiai, vadovaujami klebono Juozapo Šniukštos (1864-1949), daug surinkta aukų. Bažnyčia pašventinta 1906 m. Oficiali bažnyčios pastatymo data - 1907 m., nors vidaus erdvės buvo puošiamos dar daug metų. 1907 m. naujojoje Palangos katalikų bažnyčioje pradėtos laikyti pamaldos.
Bažnyčia kryžminio plano, vienabokštė, šventoriaus tvora akmenų ir plytų mūro. Altorius, sakyklą pagamino F. D. Monnos dirbtuvė Tulūzoje (Prancūzija). Vidaus medžio dirbinius padarė Zagorskis, I. Vilkas, A. Liebus. Vitražai užsakyti Krokuvoje (Lenkija) pagal Mateikos eskizą. 1915 m. bažnyčia nukentėjo, sudaužyti vitražai (pagaminti nauji). Kanauninko kunigo K. Prapuolenio pastangomis įsigytas bažnyčios laikrodis (sumontuotas 1931 m.).
2007 m. iškilmingai paminėtas bažnyčios 100 metų jubiliejus, išleistas konferencijos medžiagos katalogas, restauruotas didžiojo altoriaus paveikslas "Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu". Palangoje, prie centrinio įėjimo į bažnyčią, pritvirtinta бронzinė memorialinė lenta, skirta prelatui Juozapui Šniukštai. Bažnyčios bokšte kabo keturi varpai. 1976-1978 m. bažnyčioje pastatyti nauji 16 registrų vargonai.
Prieš daugiau nei šimtą metų statyta Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia savo neogotikiniu grožiu ir didybe traukia kone kiekvieno praeivio žvilgsnį. Užsukus į vidų, taip pat yra kuo pasigrožėti: įspūdinga sakykla ir trys meniški altoriai, kuriuos puošia bareljefai, yra padaryti iš marmuro, atvežto iš Prancūzijos. Centriniame altoriuje yra jau XVII amžiuje minimas Dievo Motinos paveikslas.
Pirmoji Palangos bažnyčia ir perstatymo istorija
Pirmoji nedidelė medinė katalikų bažnyčia karalienės Onos Jogailaitės rūpesčiu Palangoje buvo pastatyta apie 1540 m. 1767 metais medinė bažnyčia vėl buvo perstatyta ir išstovėjo 140 metų. 1897 metais pagal švedų architekto Karlo Eduardo Strandmano projektą šalia senosios medinės buvo pradėta statyti nauja neogotikinio stiliaus bažnyčia. Statybos darbus visapusiškai finansavo grafas Feliksas Tiškevičius. Rugpjūčio 15 d., minint Švč. M. Marijos Ėmimą į dangų, vyksta didieji metiniai tituliniai atlaidai, o artimiausią sekmadienį po Žolinės Palangoje švenčiami šv. titulai. Norintieji patekti į 21,4 metro aukštyje įrengtą apžvalgos aikštelę, šį atstumą turi įveikti laiptais.
Architektūriniai sprendiniai ir vidinė įranga
Bažnyčios planas - lotyniškas kryžius su penkiakampe apside. Tai tipiška neogotikinė statyba: pastato karkasą iš išorės sutvirtina laiptuoti kontraforsai, centrinę navą - arkbutanų eilės. Interjero gotikinę struktūrą pabrėžia raudonų plytų dekoras, kontrastuojantis su baltu skliautų tinku. Bažnyčia trinavė, vienbokštė. Nors vidaus įrengimo darbai nebuvo baigti (trūko grindų, altorių), 1906 m. spalio 12 d. Architekto K. L. Strandmanno projekte už centrinio altoriaus vitražų nebuvo, tad nutapyti 3 dideli religiniai paveikslai. Iš pradžios planuota vitražų vietoje įstatyti langus, o 1914 m. sumontuoti vitražai vaizdavo Dievo Motinos ėmimą į dangų.
Tulūzoje J. Monna marmuro dirbtuvėse pagaminti balto marmuro šoniniai altoriai, presbiterijos baliustrada bei sakyklos ir jie sumontuoti 1907 m. Didysis altorius, nespėjus parvežti, sunaikintas karo metu. Vėliau ten pat dar kartą buvo pagamintas didysis altorius. Nedidelių tūrių, grakščių formų marmuro altoriai dera su gotikine interjero ornamentika ir vitražais. Interjere taip pat išsiskiria šoniniai altoriai su sakykla ir baliustrada, sukurta Monnos dirbtuvėse.
Didžiojo altoriaus ir altorių kilmė
Didžiojo altoriaus paveikslas Dievo Motinos su Vaikeliu buvo perkeltas iš senosios Palangos bažnyčios. XVIII a. pradžioje buvo kilnojamas paveikslas, o 1767-1768 m. perkonsekravo trečią iš eilės Palangos šventovę. Iki karo pabaigos pagamintas naujas didžiojo altoriaus variantas. Po karo klebonas J. Šniukšta Prancūzijoje užsakė naują marmurinį didįjį altorių, kuris iki šiol puošia presbiteriją. Tarp Lietuvos periferijos bažnyčių Palangos marmuriniai altoriai yra vertingiausi. 1909 m. bažnyčios vidaus darbai, neskaitant vitražų, buvo užbaigti.
Rengimai ir kultūrinė reikšmė
2007 m. iškilmingai paminėtas bažnyčios 100 metų jubiliejus, išleistas konferencijos medžiagos katalogas, restauruotas didžiojo altoriaus paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Vaiku“. Vietoje centro, Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios aikštelėje įrengta 21,4 m aukštyje apžvalgos aikštelė. 1907 m. altoriai buvo sumontuoti, o vitražai įrengti 1914 m., vaizduojant Dievo Motinos Ėmimą į dangų. Festivaliai „Ave Maria“ pradėti organizuoti nuo 2009 metų, renginiai vyksta Palangos miesto bažnyčioje ir kitose vietose visoje kurorto srityje, skatinant sakralinę muziką ir kultūrinį dialogą. 2009-2010 metų laikotarpiu festivalio programose dalyvavo Lietuvos kamerinis orkestras, Klaipėdos kamerinis orkestras, Valstybinis Kauno choras, Estijos atstovai ir kiti atlikėjai. Festivalio tikslas - skatinti sakralinę muziką ir pamąstymo valandas Pajūrio regione ir visoje Lietuvoje.
Istorijos įrodymai ir rekonstrukcijos procesai
Palangos bažnyčios rekonstrukcijos metu buvo atnaujintas bokštas, fasadai, mūro siūlės, o 2010 m. Kultūros paveldo departamentas skyrė lėšų. 2010 m. iki 2010-ųjų darbai buvo įvykdyti etapais: sutvarkytos svarbiausios konstrukcijos, senosios tvoros, laikrodžio ciferblatai ir bokštų detalių atnaujinimas. Statinių finansavimas buvo remiamas iš Kultūros paveldo departamento, Palangos miesto savivaldybės ir parapijos lėšų. Akmuo kertinis pašventintas 1899 m., o statybos išlaidos siekė didelę dalį iš visų išlaidų. Dalis plytų buvo degamos Vilimiškės plytinėje, o iš Klaipėdos krašto pačios plytos buvo gabenamos į darbų aikštelę.
Laikotarpiai ir pagrindiniai rekonstruojamų dalių etapai
1901-1905 m. statomos bažnyčios sienos ir bokštas; 1906 m. spalio 13 d. bažnyčia buvo pašventinta, nors vidaus darbai dar nebuvo užbaigti. 1907 m. altorių sumontavimas ir vitražų įrengimas įvyko vėliau. 1909 m. bažnyčios vidaus darbai buvo užbaigti. 1914 m. vitražai, vaizduojantys Dievo Motinos Ėmimą į dangų, buvo įrengti Krokuoje. 1931 m. Palangos bažnyčios bokšte sumontuotas laikrodis, mechanizmas sujungtas su didžiausiu iš keturių bokšte kabančių varpų. 1976-1978 m. įrengti nauji 16 registrų vargonai. 2007-2009 m. tikslinimai ir restauracijos darbai, įskaitant didžiojo altoriaus paveikslo restauraciją, buvo tęsiami ir ateityje.
Apibendrinimas
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia - išskirtinio neogotikos stiliaus architektūros paminklas, kurios interjeras ir altoriai atspindi Lietuvos katalikų kultūrą, religinį meną ir istorinį bendruomenės solidarumą. Įvairūs rekonstrukcijos darbai, laikotarpiai ir kultūriniai renginiai - nuo 1907 m. statybos iki šiuolaikinių festivalio „Ave Maria“ iniciatyvų - liudija jos gilų atminimą ir reikšmę Palangai bei Lietuvos istorijai.