Išsiilgusius Baltijos jūros bangų ir kerinčio šurmulio traukia šalies vasaros sostinė - Palanga. Apsuptas miškų ir Baltijos krantų, miestelis populiaria aristokratų atostogų vieta tapo dar XIX a. Visgi lankomiausios vietos Palangoje šiandien - balto smėlio paplūdimiai ir Basanavičiaus gatvė, vasaros vakarais pulsuote pulsuojanti energija. Jei ieškote tylos ir ramybės, Palangoje rasite daug gražių, bet nuošalių vietų ir paplūdimio kampelių. Žinoma, čia laukia ir galybė aktyvaus laisvalaikio pramogų, koncertų, parodų ir sporto renginių - Palanga turi ką pasiūlyti kiekvienam!
Istorijos pamatai ir miesto kilmė
Grafų Tiškevičių al. J. Basanavičiaus g. J. Basanavičiaus g., Palanga, Palangos m. Fontanas veikia nuo 12 iki 22 val. Muzikinė nemokama programa - nuo 21.00 iki 21.50 val. Prieplaukos g. S. Daukanto g. Šermukšnių g. I-VII 9-22 val. Taigi Palangos įkūrimo data laikomi 1253 m. Tradiciškai miesto įkūrimo data laikomas pirmasis miesto paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose, tačiau gyvenvietės tose vietovėse įsikuria gerokai anksčiau. Palangos teritorijoje žmonės gyveno nuo III tūkst. pr. Kr., bet tik X-XII a. čia susiformuoja prekybinis centras. Anot archeologo Vlado Žulkaus, šis laikotarpis buvo Palangos „aukso amžius“ - tuomet čia šeimininkavo karingieji kuršiai, buvo galima išgirsti čia apsigyvenusių svetimšalių šnekas, pamatyti užjūrio karius ir pirklius - vikingus.
XIII-XVIII a. Palangos apylinkių gyventojai vertėsi žvejyba, rinko jūros išmestą gintarą. Palangos būta svarbaus prekybos ir pasienio miesto. Galbūt dėl to miestas ir ėjo iš rankų į rankas, priklausė Kryžiuočių, Livonijos ordinams, buvo puldinėjamas vikingų, kol 1453 m. Bresto taikos sutartimi Palanga atiteko Lietuvai. Vėliau ilgalaikis gyvenimas Prūsijos-Lietuvos, Prūsijos-Rusijos ir Vokietijos-Lietuvos pasienyje teikė palangiškiams galimybių papildomai pasipelnyti prekiaujant kontrabandinėmis prekėmis. Palangiškiai smarkiai prisidėjo ir prie lietuvybės palaikymo rusų caro laikais gabendami lietuviškas knygas XIX a.
Pirminiai kurorto kūrimosi etapai
XIX a. Palanga keitėsi ir augo, amžiaus pradžioje čia pradėjo lankytis pirmieji negausūs poilsiautojai. Tuo metu nebuvo jokių kurortinės paskirties statinių, tad poilsiautojai apsistodavo pas miestelėnus ar Palangos dvare. Vienintelėje miesto karčemoje buvo galima pavalgyti ar pasilinksminti. 1824 m. čia lankėsi ir poetas Adomas Mickevičius. Amžiaus viduryje aptikus gydomuosius šaltinius, čia ėmė kurtis įvairios gydyklos. Tik XIX a. išsilavinęs ir turtingas grafas Juozapas Tiškevičius, matęs ne vieną to meto garsų Vakarų Europos kurortą, nusprendė ir Palangą paversti moderniu ir madingu kurortu. 1877-1880 m. buvo pastatytas Kurhauzas - pirmasis Palangoje kurortinis viešbutis ir restoranas. Taip pat buvo pastatyti vasarnamių kompleksai, įrengtos maudyklės su šiltu vandeniu, restoranas, vasaros teatras. Birutės miške įveistas parkas, nutiesti pasivaikščiojimo takai, 1897 m. 1884-1888 m. suręstas medinis tiltas į jūrą, turėjęs atlikti prieplaukos funkciją, bet tapęs mėgstamiausia kurorto svečių pasivaikščiojimo vieta. 1899 m., dar spaudos draudimo metais, Palangoje pastatytas pirmasis lietuvių kalba viešai suvaidintas spektaklis - Keturakio komedija „Amerika pirtyje“. Jo premjera įvyko daržinėje (grafo Tiškevičiaus sandėlyje) ant jūros kranto. Tuo metu pradedamas kurti romantiško kurorto mitas.
Vykstantys poslinkiai ir kultūrinė plėtra
Ne vieną patriotiškai nusiteikusį buvusios Lietuvos-Lenkijos Respublikos pilietį viliojo giliai istorinėje atmintyje snaudusi legenda apie Birutę ir Kęstutį. XIX-XX a. ši legenda tapo stipriu mitologiniu simboliu. Sklido pasakojimai apie gydomąjį šaltinį prie Birutės kalno. Istorikas Vygandas Vareikis pastebi, kad Birutės kalno ir Baltijos jūros prie Palangos motyvų galime rasti romantiniuose Maironio eilėraščiuose. Anot istoriko, Tiškevičiai norėjo paversti Palangą „vienintele lenkų vasarviete prie Baltijos jūros“. Lenkus čia traukė ne tik gydyklos ir koncertai, bet ir A. Palanga nukentėjo per Pirmąjį pasaulinį karą, sudegė keletas vilų, smarkiai apgadinti dvaro rūmai, Palangos bažnyčia. Po Pirmojo pasaulinio karo Palanga priklausė Latvijai, kol galiausiai 1921 m. Palanga grąžinta Lietuvai. 1923 m. vasarą Palangą aplankė dr. Jonas Basanavičius. Pagerbdami tautos patriarchą, palangiškiai Tiškevičiaus bulvarą pavadino J. Basanavičiaus lietuviškai atitinkamai. 1921-1928 m. kurortas vegetavo, daugelis vasarotojų nepatenkinti netvarka. Miestas propaguojamas kaip sveikatingumo kurortas pasyviam poilsiui. Tik 1938 m., po didelio gaisro mieste, iškelta ambicinga vizija: Palanga - europinio masto kurortas. Šiuo laikotarpiu atliekama daug darbų, pagerinusių infrastruktūrą, atsirado visuomeninių sporto statinių, pastatoma autobusų stotis, kino teatras, paštas, pradinė mokyklą bei daug naujų vasarnamių, gyvenamųjų namų. Nutarta, kad kurortas anksčiau apėmęs tik dalį miesto, nuo šiol apims jį visą. Tuo metu kurortas sparčiai stojosi ant kojų. Sovietmečiu Palanga dar labiau išpopuliarėjo - tapo vienu svarbiausių Sovietų Sąjungos Baltijos jūros kurortų, plėtėsi jo ribos, kilo betoninės vilos, sanatorijos, viešojo maitinimo įstaigos. Palanga reorganizuota į visus metus veikiantį gydomąjį kurortą. Amžiaus pradžioje per metus čia buvo užregistruojama iki keturių tūkstančių poilsiautojų, o aštuntajame dešimtmetyje per vasarą - iki pusės milijono. 1967 m. spalio mėn. per didelį uraganą jūra nuplauna dar J. Atgavus nepriklausomybę Palangos kurortas klesti, miestas ir jo infrastruktūra plečiasi. 1997 m. atidarytas naujasis tiltas į jūrą. 2003-2005 m. rekonstruota pagrindinė J. Basanavičiaus gatvė.
Palangos urbanistika ir šiandienos veidas
Palanga - visus metus veikiantis kurortas, Baltijos pajūriu besidriekiantis apie 24 kilometrus. Kurortui būdingas jūrinis klimatas: dažniausiai nestiprūs, bet kartais šaltoki vėjai, dažni lietūs. Šios, atokiau nuo kurorto centro esančios gyvenvietės puikiai tinka ramiam šeimos poilsiui: jūra pasiekiama pėsčiomis per 5-15 min. Apgyvendinimo, trumpalaikės nuomos pasiūla tiek Palangos centre, tiek aplinkinėse gyvenvietėse išties gausi ir įvairi. Nuomos kainos taip pat labai įvairios: 5 žvaigždučių viešbutyje („Palanga Life Balance SPA“, „Vanagupė“) standartinis dvivietis kambarys parai kainuoja apie 100 eurų, o pas vietinę močiutę apsigyventi galima ir už mažiau nei 10 eurų parai. Palangoje yra daugiau nei 1000 apgyvendinimo vienetų - tai ir viešbučiai, ir svečių namai, ir privatus sektorius. Daugelis kavinių, naktinių klubų ir barų susitelkę pagrindinėje - J. Basanavičiaus - gatvėje ir aplink ją. Kurorte veikia daugybė nedidelių maisto ir drabužių parduotuvėlių bei keli didesni prekybos centrai. J. Pro miestą teka Rąžės upelis, kurio krantus jungia net 10 įvairių tiltelių. Upelio pakrantė - mėgstama šeimų pasivaikščiojimų vieta, nes Rąžėje nuolat plaukioja turistų akį džiuginančios antys su mažais ančiukais. Palangos koncertų salėje kasmet vyksta vaikų dainų šventė „Laumės juosta“. Kiekvieną vasarą netoli Palangos įrengiamoje lenktynių trasoje organizuojamos „1000 kilometrų lenktynės“. Palangoje išplėtotos ir sveikatingumo paslaugos: visus metus veikia sanatorijos, ligoninė, sveikatingumo centrai, kuriuose gydomi nervų sistemos sutrikimai, širdies ir kraujagyslių sistemos, antrinės virškinimo ir judamojo aparato, aterosklerozinės ir hipertoninės, kvėpavimo organų ligos. Tarptautinis Palangos oro uostas nuo Palangos centro nutolęs vos 7 km. Artimiausios traukinių stotys Klaipėdoje ir Kretingoje. Autobusai į Palangą važiuoja iš visų didesnių Lietuvos miestų. Klaipėdą - Karklę - Nemirsetą - Palangą - Kunigiškes - Monciškes - Šventąją - Būtingę jungia dviračių takas. Palanga 1661 m. pirmieji gyventojai dabartinės Palangos teritorijoje apsigyveno III tūkst. pr. m. X a., o XV-XVIII a. dabartinės Palangos teritorijoje veikė du svarbiausi Lietuvos uostai - Palangos ir Šventosios.
Regioninė ir kultūrinė įvairovė
Iki Antrojo pasaulinio karo nemažą dalį Palangos gyventojų sudarė žydai. Žydai Palangoje davė pradžią kurortiniams verslams (nuomos, gydyklų, pensionų). 1933 m. Palangai suteikus miesto teises, tarybos nariais išrinkta 11 žydų tautybės asmenų. 1938 m. gegužės 10 d. miestą nusiaubė didelis gaisras, po kurio apie 1,5 tūkst. gyventojų liko be pastogės. Per Antrąjį pasaulinį karą buvo sunaikinta beveik pusė miesto, naciai nužudė apie 105 miestelio žydus ir 6 lietuvių tautybės asmenis. Nuo 1994 m. Nuo 2000 m. Nuo 2003 m. vyksta „Palangos stinta“, kasmetinis renginys J. Nuo 1990 m. pavasarį vyksta folkloro festivalis „Jurginės“, skirtas atbundančiai gamtai. Vasaros sezono atidarymas, didžiausia miesto šventė. Pučiamųjų muzikos koncertų ciklas „Dūdų vasara“ ir visą vasarą trunkantis renginys. Muzikos festivalis „Ave Maria“ - skirtas paveikslui „Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų“. Palangos miestiečių kryžius XVIII a. maro aukoms atminti, Palangos žydų kapinės ir kt. Palangos botanikos parke stovi skulptūra „Laiminantis Kristus“ (1907 m.), kurią perlaidus 1993 m. atsirado Jūratės skulptūra prie tilto, pasakojanti undinės ir žvejo istoriją.
Apibendrinimas: Palanga šiandien
Šiandien Palanga - didžiausias ir daugiausiai poilsiautojų per metus sulaukiantis klimatinis ir balneologinis kurortas. Palangos miesto savivaldybė administruoja Palangos, Šventosios ir Būtingės gyvenvietes. Miesto ekonomikos pagrindas - turizmas. Palanga garsėja jūrine klimato įvairove, kurorto infrastruktūra, sanatorijomis, kurortinėmis paslaugomis ir kultūrinėmis tradicijomis, kurios tęsiasi ištisus metus.
tags: #palanga #kurortinis #miestas