Kilpelė Lietuvos pietryčiuose vadinama labai įvairiai: Lietuvos Apendiksas, Dieveniškių kilpa, Stalino pypkė. Esą 1939 m. , kai buvo perbraižoma Lietuvai grąžinamo Vilniaus krašto riba, ant žemėlapio gulėjo Stalino pypkė. Niekas neišdrįso jos pajudinti,todėl valstybės sienos liniją apibrėžė aplink. Ryte išvyksite į Dieveniškių regioninį parką arba taip vadinamą Lietuvos Apendiksą. Pirmiausia aplankysite Turgelius. Susipažinsite su Mažąja Merkine vadinamo dvaro istorija, aplankysite XVIIIa. Turgelių klebono K.Bžostovskio įkurtą Paulavo respubliką, turėjusią ne tik savo prezidentą, bet ir seimą, herbą, vėliavą, pinigus ir netgi iš valstiečių suformuotus milicijos būrius. Toliau lankysitės Jašiūnų dvaro parke, apžiūrėsite vėlyvojo klasicizmo dvaro rūmus*. Aplankysite miestelio puošmeną medinę šv.Onos bažnytėlę. Poškonyse lankysite Dieveniškių regioninio parko lankytojų centrą*, kurio ekspozicijų salėse pamatysite XIX - XXa. indus ir ūkio rakandus, surinktus Dieveniškių apylinkėse. Čia taip pat veikia audimo staklių, lovatiesių, staltiesių, rankšluosčių ir rinktinių raštų juostų ekspozicija. Išgirsite įdomius psakojimus apie šios vietovės istoriją. Kultūriniu požiūriu vertingos čia esančios baltiškosios, dzūkiškosios ir aukštaitiškosios etnokultūros liekanos, civilizacijos mažai paliestas kraštovaizdis su unikaliu, tik šiam kraštui būdingiu kaimų išsidėstymu, gatviniais kaimais su etnografinėmis sodybomis, gausiais archeologiniais objektais. Keliaudami Dieveniškių istorinio regioninio parko keliais aplankysite įdomiausius objektus: Poškonių pilkapyną, Grybiškių ąžuolą ir pušį, Bėčionių piliakalnį. Pabuvosite unikaliame 26 sodybų gatviniame Rimašių kaime, įkurtame XVIa. (valakų reformos laikmečiu). Apžiūrėsite unikalią Dieveniškių medinės architektūros Švč.Mergelės Marijos rožantinės bažnyčią. Aplink Dieveniškes - Goštautų žemės ir dvarai. Viename iš jų gyveno Barbora Radvilaitė, kuri melsdavosi Dieveniškių bažnyčioje, pirmąkart pastatytoje XVa. viduryje. Toliau mūsų kelias ves prie Lietuvos - Baltarusijos sienos. Vienas gražiausių Dieveniškių istorinio regioninio parko kampelių - Norviliškių pilis - iš tolo akį traukia savo didybe. XVI amžiuje pastatyta pilis - tikras istorijos bei archeologijos perlas. Ilgus amžius tarnavusi kaip prieglauda pranciškonų vienuoliams, šiandien ji puikiai įsilieja į bendrą kraštovaizdį, atspindi XVI a. P.S. O visų svarbiausia - pasiimti asmens tapatybės dokumentą, nes krašto pažinimas gali baigtis nė neprasidėjęs. Visa kilpa priklauso pasienio ruožui. Kelionių metu turistai apgyvendinami „turistinės klasės” viešbučiuose. Jei kelionės metu yra daugiau nei 1 nakvynė viešbutyje, viešbučių, kuriuose apgyvendinama grupė, kategorija gali skirtis (t.y. tos pačios kelionės metu gali būti skirtingų kategorijų viešbučiai). Kai kuriuose mažaaukštšiuose viešbučiuose gali nebūti lifto. „Turistinė klasė” - tai minimalių patogumų viešbučiai, svečių namai, pensionai arba privatus sektorius, kurių kambariuose yra dušas arba vonia, tualetas. Triviečiuose kambariuose, trečia lova dažniausiai yra pristatoma (t.y. papildoma sudedama lova). Kelionėse, kurių metu yra nakvynės keltų kajutėse, turistai turi galimybę iš anksto nusipirkti vietą norimos kategorijos kajutėje, pasirenkant iš kelto linijų tuo metu siūlomų kajučių. Priklausomai nuo laivo modelio, paslaugų kiekis ir įvairovė laive, kajučių modifikacija, jų plotas ir vidaus įranga gali skirtis. Pateikta informacija apie paslaugas keltuose, kajučių kategorijas yra preliminari ir pateikta pagal keltų linijų pateiktus duomenis katalogo spausdinimo metu. GRŪDA - vienas didžiausių kelionių organizatorių Lietuvoje, jau ketvirtą dešimtmetį kviečia kartu pažinti pasaulį. Augame ir tobulėjame kartu. Jūsų nuomonė - mums labai svarbi, nes padeda pamatyti savo darbą Jūsų akimis, taisyti klaidas, kurti naujus maršrutus. Keliavote su mumis? Į keliones vykstama dviejų kategorijų - 16-66 sėdimų vietų turistinės klasės ir mikro autobusais, kuriuose yra garso ir vaizdo grotuvai, karšto vandens aparatas (naudojamas tik sustojimų metu, vandens kiekis ribotas), tualetas, vėdinimo sistema, sėdynės pusiau atsilenkia. Į keliones pirmumo tvarka vyksta UAB „GRŪDOS autobusai“ priklausančios transporto priemonės (sąrašas apačioje). Navigacinė sistema, oro kondicionierius, vaizdo/garso sistema (DVD), mikrofonas, WC. Žr. Privalumai: navigacinė sistema, oro kondicionierius, vaizdo/garso sistema (DVD), mikrofonas, WC. Navigacinė sistema, oro kondicionierius, vaizdo/garso sistema (DVD), mikrofonas, WC. Žr. Privalumai: navigacinė sistema, oro kondicionierius, vaizdo/garso sistema (DVD), mikrofonas, WC. Privalumai: navigacinė sistema, oro kondicionierius, vaizdo/garso sistema (DVD), mikrofonas, WC. Žr. navigacinė sistema, oro kondicionierius, vaizdo/garso sistema (DVD), mikrofonas, WC, rozetės įrenginiams pasikrauti. Atvyksime į Šalčininkų rajono savivaldybei priklausančią išskirtinę teritoriją, dar vadinama “apendiksu”. Pasakojama, kad 1939 m. Kremliuje braižant Lietuvai “grąžinto” Vilniaus krašto ribas, ant stalo gulėjusi Josifo Stalino pypkė. Toliau Poškonyse aplankysime Dieveniškių istorinio regioninio parko centrą, kuris įsikūręs sename mokyklos pastate. Už 4 km. lankysime Rimašių kaimelį. Čia išsaugotas autentiškas gatvių planas, XIX-XX a. Traukdami toliau į pietryčius pasieksime Dieviniškes. Tai pasienio miestelis prie Gaujos upės su ypatinga miestelio urbanistine struktūra. Čia žmonės gyveno nuo seno ir tai liudija VI- XI a. Aplankysime Gaujos pažintinį taką ir toliau vyksime į Norviliškių rūmus-pilį. Pasivaikščiosime pilies takais, apžiūrėsime XVII a. statytą varpinę- įvažiuojamuosius vartus. Centrinė g. Centrinė g. nr. El. Dieveniškių istorinis regioninis parkas vienintelis toks Lietuvoje. Tai vienintelis valstybinis parkas išsidėstęs senojo reljefo, suformuoto priešpaskutiniame Medininkų ledynmetyje ir stipriai paveikto periglacialinių procesų, areale. Jis išsiskiria ir išlikusių senųjų valakinių gatvinių kaimų ar jų fragmentų gausa ir atstovauja jų kraštovaizdžiui. Itin vertingi gatviniai kaimai su gerai išlikusia rėžine žemėvalda. Gausu pilkapių ir pilkapynų, didžiausi jų - Stakų ir Poškonių. Savitas Dieveniškių miestelis, šalies pakraštyje rymantis Norviliškių vienuolynas. Unikali Dieveniškių šnekta. Istorinio regioninio parko kraštovaizdis pasižymi gamtos bei kultūros paveldo savitumu ir nemažu pažintiniu turistiniu potencialu. Bendras augalų rūšių skaičius - 542, iš jų 2 saugomos Europos Bendrijos, 16 įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Kraštovaizdžio draustiniuose saugoma: Bėčionių - Bėčionių, Kaziulių, Pulkės ir Skraičionių kaimų tradicinis rėžinis kraštovaizdis, Bėčionių piliakalnis; Gaujos - upės slėnio kraštovaizdis su gatviniais Gudelių, Pagaujėnų, Girdžiūnų kaimais, natūrali upės vaga ir senvagėmis, natūraliomis paupio pievomis, saugomų rūšių (didžiojo ir šiaurinio auksinukų, auksuotosios šaškytės, rudakio satyriuko, ovaliosios geldutės, žvilgančiosios riestūnės, kalninės arnikos, daugiaskilčio varpenio, plačialapės gegūnės, patvankinio pataisuko) ir Europos Bendrijos svarbos žemyninių smėlynų, vandenų, pievų, pelkių, viržynų ir krūmynų buveinėmis; Norviliškių - Norviliškių palivarko sodybos pastatų kompleksas, Norviliškių Švč. Dieveniškių urbanistiniame draustinyje saugoma Dieveniškių miestelio urbanistinė (planinė, erdvinė, tūrinė) struktūra su centrine aikšte ir Švč. Dieveniškių istoriniame regioniniame parke yra 10 gamtos paveldo objektų: Moko, Šaltinių, Poškonių, Dailidžių, Kalvių, Stakų akmenys, Rimašių akmenynas, Grybiškių ir Stakų ąžuolai, Grybiškių pušis. Saugomos teritorijos traukia lankytojus savo gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Dažnas, užsukęs į nacionalinį ar regioninį parką, nori išsivežti suvenyrą ar tiesiog gerą prisiminimą. Siekiant atkreipti lankytojų dėmesį į vietinių gyventojų gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas, buvo sukurtas Saugomų teritorijų produkto ženklas. Ženklo turėtojas pirmiausiai bus tas, kuris gyvena ar veiklą vykdo saugomoje teritorijoje, taip pat savo veikla nepažeidžia saugomų vertybių. Saugomų teritorijų produkto ženklas - viena iš darnaus turizmo skatinimo priemonių. Saugomų teritorijų produkto ženklo simbolis (paukštis) yra bendras visoms Lietuvos saugomoms teritorijoms, skiriasi tik parkų pavadinimai. lankytis telmologiniuose, zoologiniuose (teriologiniuose, herpetologiniuose, entomologiniuose, ornitologiniuose) draustiniuose nuo balandžio 1 d. Trumpam atokvėpiui nuo darbų savaitės atostogos yra tinkamiausios. Kaip aš juokauju, tai tokios bandomosios atostogos, prieš dviejų savaičių poilsį vasarą. O kad nebūtų nuobodu, būtina pasidairyti po Lietuvą ir aplankyti ką nors naujo ir įdomaus. Savaitė nepraėjo veltui. Todėl gegužės 19 dieną išsiruošėme į Lietuvos apendiksu vadinamą Dieveniškių kraštą. Maršrutas iš anksto buvo neplanuotas, tiesiog ryte nusprendus, kad kažkur važiuojame, išsirinkome dominantį maršrutą Maps.lt Keliajantiems lėtai skiltyje. Tikrai sveikintina iniciatyva, surinkti visus Lietuvos lankytinus objektus ir pažintinius takus į vieną vietą. Kol šios skilties visų funkcijų, privalumų ir trūkumų nenagrinėjau, kadangi šį tinklapį kol kas naudoju tik naujų idėjų paieškai, tačiau “Keliaujantiems lėtai” projekto pagrindinius trūkumus yra apžvelgęs MariukasM. Dieveniškių istorinis regioninis parkas siūlo 6 pažintinius maršrutus - po 2 maršrutus keliaujantiems automobiliais, dviračiais ir pėsčiomis. Pasirinkome maršrutą automobiliu A1, kurio ilgis - 55 km. Atsispausdinome miniatiūrinį žemėlapį, tam atvejui jeigu netyčia kur miškuose dingtų ar į telefoną imtų brautis baltarusiškas internetas ir išvažiavom. Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centrą, įsikūrusį Poškonyse pasiekėme nesudėtingai. Apžiūrėjome lauke įrengtą stendą su jau matytais maršrutais ir nusprendėme pabandyti užsukti į lankytojų centrą. Duris radome užrakintas ir gyvybės ženklus rodė tik du jaunuoliai, kabantys ant kopėčių ir tiesiantys komunikacijas. Nusprendėme kad nedirba (nors buvo antradienis) ir jau pasukome atgal. Tačiau mus, potencialius turistus užpelengavo ir atsivijo labai maloni darbuotoja, kuri paaiškino, kad lankytojų centras šiuo metu nedirba, nes vyksta rekonstrukcija ir pakvietė į užeiti į vidų pro kitas duris. Pasirodo mes atvykome šiek tiek per anksti. Ruošiama nauja ekspozicija, todėl durys ir buvo užrakintos. Nauja ekspozicija Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centre veiks nuo gegužės 29 dienos. Mums leido šiek tiek žvilgtelėti, į dar rengiamą ekspoziciją. Sužadino apetitą kitam apsilankymui :). Už 0,87 euro įsigijome didelį detalų žemėlapį su visais objektais ir maršrutais ir išskubėjome toliau. Per tą skubėjimą visai pamiršau paklausti, apie darbo laiką, nes turiu įtarimą kad savaitgaliais lankytojų centras nedirba. Pats metas papasakoti plačiau apie maršrutą. Iš karto atsiprašysiu dėl nuotraukų kokybės. Fotoaparato atminties kortelė šį kartą nusprendė į kelionę nevykti ir liko saugoti namų, todėl fotografuota telefonu. Maršrutų, supažindinančių lankytojus su Dieveniškių istoriniu regioniniu parku rodykles radome iš karto prie lankytojų centro, darbuotojos nurodyta kryptimi. Pirmasis objektas, prie kurio sustojome pasivaikščioti - Poškonių pilkapynas, kurį sudaro 24 pilkapiai. Didžiausias iš jų - 22 m skersmens ir 1,8 m aukščio. Atrodo tikrai įspūdingai. 1952 m. 4 pilkapius tyrinėję archeologai juose aptiko V - VI a. dirbinių. Buvo rasta žalvarinė apyrankė ir lankinė segė su kojele. Kiti pilkapiai datuojami tuo pačiu laikotarpiu. Kas yra pilkapis, tikriausiai daug pasakoti nereikia. Tai mūsų protėvių kapai. Virš palaidotų mirusiųjų senovėje būdavo supilamas sampilas, aplink jį dažnai būdavo sudedamas akmens vainikas. Manoma, kad senovės žmonės tikėjo, jog tai apsaugos nuo piktųjų dvasių. Kita stotelė, Grybiškių ąžuolas ir pušis. Pušis pasitinka iš karto prie keliuko. Pagal aprašymą, pušis turi 6 kamienus, kurie man labiau primena storas šakas, plačiai išsikerojusias į šalis. Pušies amžius - maždaug 100 metų. Visai šalia, šiek tiek paėjus nuo kelio, galima pamatyti Grybiškių ąžuolą. Ąžuolo kamieno apimtis beveik 5 metrai. Įdomus faktas - prie šio galiūno 1971 m. buvo surastas didžiausias Lietuvos baravykas, kurio svoris buvo 3,05 kg, o kepurės skersmuo - 49 cm. Pasigėrėję mišku ir jo turtais grįžome į Poškonis. Lankytojų centro darbuotoja rekomendavo apžiūrėti Poškonių medinę architektūrą. Buvo kilusi tokia mintis pasivaikščioti gatviniu kaimu, tačiau nesinorėjo erzinti prie parduotuvės besiburiuojančių vietinių gyventojų, todėl pasidairėme pro automobilio langą ir pasukome link Dieveniškių. Bevažiuodami pražiopsojome vietą, kur reikėtų ieškoti mitologinių akmenų, tačiau pamatėme nuorodą, skelbiančią, jog čia įsikūręs gatvinis kaimas - Rimašiai. Davėme šiek tiek darbo savo kojoms ir trumpai pasivaikščiojome. Dieveniškių krašte gausu gatvinių kaimų - čia jų suskaičiuojama 13. Kaimai įsikūrė valakų reformos metu. Žemė buvo dalijama taisyklingais masyvais, sudalintais į sėjomainos laukus. Gyvenvietės pradėtos planuoti centralizuotai, pavienės sodybos buvo keliamos į kaimus, pastatai turėjo būti statomi pagal tam tikrą tvarką. Rimašiuose tą tvarką ir pamatėme. Vienas į kitą panašūs namukai, žiūrintys į gatvę gražiai dekoruotais langais. Kitas objektas, prie kurio stojome pasivaikščioti - Bėčionių piliakalnis. Čia įrengta automobilių aikštelė, suoliukai, pavėsinė, lauko tualetai. Į piliakalnį veda sutvarkytas takelis bei laiptai, kuriais galima užkopti į viršų. Nuo piliakalnio atsiveria platus apylinkių vaizdas. Tai vienintelis tyrinėtas Dieveniškių istorinio regioninio parko piliakalnis. Piliakalnis naudotas I tūkstantmečio pradžioje. Čia būta gyvenvietės. Jaukiai tarp pakopų įsitaisiusios gėlės. Šias gėlytes gana dažnai matau pamiškėse ir ne tik. Kitas mūsų objektas - Dieveniškių bažnyčia. Į ją pasižvalgėme iš tolo. Pagal besiburiuojančius prie bažnyčios vartelių, supratome, kad vyksta laidotuvės, tai nesinorėjo lįsti ir painiotis žmonėms po kojomis. Dėl tos pačios priežasties bažnyčia nepateko ir į kadrą. Šiek tiek padvejojome, ar sukti link Mokų akmenų ir nusprendėme juos, kaip ir bažnyčią palikti kitam kartui. Norviliškių vienuolynas/pilis/dvaras įsikūręs Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Siena čia ranka pasiekiama. Šalia, ant kalvos stovi medinė bažnyčia su kapinaitėmis, o už jų - siena. Norviliškių pilį seno dvaro teritorijoje XVI a. pabaigoje pastatė turtingas pirklys Vaitiekus Šorcas, kuriam mirus jo žmona, Dorota Šorcienė, norėdama skleisti katalikų tikėjimą pasikvietė į Norviliškes pranciškonus ir jiems padovanojo dalį dvaro pastatų. XVII a. pabaigoje - XVIII a. pradžioje minimi keli gaisrai, niokoję vienuolyną. 1832 vienuolynas ir bažnyčia buvo uždaryti ir po kelių metų čia buvo įrengtos kareivinės, kurios savo paskirtį išlaikė iki XX a. pradžios. 1904 metais pastatai buvo perduoti mergaičių žemės ūkio mokyklai, kuri buvo uždaryta prasidėjus I Pasauliniam karui. 1919 m. vietiniai gyventojai užėmė pastatus, reikalaudami atkurti Norviliškių bažnyčią. Ji buvo baigta statyti 1928 m. 2002 m. Norviliškių vienuolynas pradėtas rekonstruoti. Šiuo metu pilyje siūlomos įvairios pramogos, priimami lankytojai, organizuojamos konferencijos pobūviai ir kiti renginiai. Šiek tiek pasivaikščiojome aplink pilį ir bažnyčią ir šioje vietoje savo maršrutą baigėme. Labai daug objektų palikome kitiems apsilankymams. Visiškai neskyrėme dėmesio mitologiniams akmenims, kai ką paprasčiausiai pražiopsojome. Žiema - puikus metas aplankyti Dieveniškių istorinį regioninį parką. Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija kelionę pradėti kviečia nuo Stakų ąžuolo aplankymo. Kaskart kvapą užgniaužia jo didybė ir šakų plotis. Tvirtos šakos papuoštos sniegu tik dar labiau išryškėja, nes jų vaizdo negožia vešlūs žali lapai. Toliau sukime į Poškonis - čia įsikūręs Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centras. Jame rasite puikią ekspoziciją, kurios pasididžiavimas dzūkiški margaspalviai divonai. Netoli Poškonių žiemos miegu snaudžia dar vienas galiūnas - Grybiškių ąžuolas. Keliaudami šviesiu pušynu netrukus pasieksite senolę šešiakamienę pušį, o už jos išvysite takelį vedantį link Grybiškių ąžuolo. Apžiūrėję lankytojų centro ekspoziciją ir Grybiškių ąžuolą keliaukime aplankyti garsiuosius parko gatvinius kaimus. Pasirinkimas tikrai didelis - Šiudainys, Žižmai, Rimašiai - sustokime pastarajame. Rimašiai išsiskiria savo senąją gatve, grįsta akmenimis - bruku. Gatvė eina palei Gaujos upę ir tarsi atkartoja jos vingius. Pasivaikščioję Rimašiuose keliaukime link Bėčionių piliakalnio. Tai senovinės gyvenvietės pėdsakas, menantis baltų laikus - I-II a.pr.Kr. Pakilus į piliakalnio aikštelę atsiveria plati žiemiška panorama. Tai pusdienio maršrutas Dieveniškių istoriniame regioniniame parke. Toje vietoje, kur tartum koks iškyšulys į Baltarusijos teritoriją įsiterpęs nedidelis Lietuvos plotelis, etnokultūrinį palikimą saugo Dieveniškių istorinis regioninis parkas. Čia galima pamatyti civilizacijos mažai paliestą kraštovaizdį ir tik šiam kraštui būdingus kaimų išdėstymus bei gatvinius kaimus. Poškonių kaime, kur įsikūręs šio regioninio parko lankytojų centras, prasideda Dieveniškių regioninio parko pėsčiųjų maršrutai P1 ir P2 - puikiai tinkantis pažinčiai su šių vietovių vertybėmis. P1 maršrutas veda iki gražaus Grybiškių ąžuolo, seniausio medžio regioniniame parke, šalia kurio dar ir Grybiškių pušis stiebiasi į viršų. Pakeliui yra didelis pilkapynas, o maršruto pradžioje ir pabaigoje galima pasivaikščioti po Poškonių ir Lastaučikų kaimus, kurie abu yra gatvinio tipo. Vykdami pasivaikščioti šiuo maršrutu būtinai pasiimkite su savimi pasą arba asmens tapatybės kortelę, kadangi Dieveniškių regioninio parko teritorija yra pasienio zonoje. Pėsčiųjų maršrutai yra žiedinės formos. Maršrutas P1 link Grybiškių ąžuolo eina viena Poškonių tvenkinio puse, atgal - kita. Bendras ilgis yra apie 6 kilometrus. P2 maršrutas yra ilgesnis, bet taip pat žiedinės formos. Pėsčiųjų maršrutai beveik visą laiką eina keliu. Maršrutai P1 bei P2 turi skirtingų spalvų žymėjimus. Pakelėse pastatyti stulpeliai, ant kurių nurodytos visų maršrutų kryptys, o taip pat pastatytos rodyklės, rodančios atstumą iki lankytinų objektų. Maršrute įrengtos kelios poilsiavietės, dvi iš jų yra miške prie kelio, dvi - prie Poškonių tvenkinio. Keliu A15 (Vilnius - Lyda) privažiavus Šalčininkus toliau kelionę tęsti keliu 104 (Šalčininkai - Dieveniškės). Maždaug 18-ame kilometre stovi ženklas su rodykle į Poškonis. Jie yra kairėje kelio pusėje už 1 kilometro.
tags: #dieveniskes #egzotenis #poilsis