Šio terminalo architektas Artūras Asauskas teigia, kad pastatas spręs senuosiuose terminaluose esančias problemas ir ties pagrindus ateities oro uosto plėtrai. Šio projekto metu reikėjo nesustabdyti įprasto mūsų oro uosto darbo ir suprojektuoti tokį išvykimo terminalą, kuris funkcionuotų ir padėtų ateities oro uosto plėtrai.
Lengviausia yra statyti, projektuoti, kai turi turi švarų lapą, švarų lauką - tuomet statai naują oro uostą ir niekas niekam netrukdo. Turiu galvoje tai, kad anuomet oro uostas buvo plečiamas į aerodromo pusę, į perono gilumą. Noras buvo Vilniaus oro uostą „pasukti“, kad lėktuvai stovėtų priešais oro uosto pastatą.
Architektūriniai sprendimai ir jų tikslai
Suprasdamas konstruktorių darbą, siekiu, kad konstrukciniai ir inžineriniai sprendimai būtų paprasti, aiškūs, jų nereikėtų uždenginėti ir slėpti. Svarbu ir tai, kad mano noras nuo pat pradžių buvo parodyti visų prie projekto įgyvendinimo prisidedančių žmonių darbą, o tų žmonių buvo ir yra tikrai daug. Darbo valandų šiam projektui mes neskaičiuojame.
Buvo įdėta daug darbo ir labai daug laiko, juokauju, kad net ir sapnuodavau tą naują oro uosto „veidą“, pastatų jungtis, erdves. Mūsų komanda buvo gana didelė - prie vadovavimo prisidėjo Giedrė Kličienė, o architektūrinius sprendimus detalizuoti padėjo Ernesta Skukauskienė ir Aušrinė Bredulytė. Dirbant su šiuo projektu džiugina itin geras ryšys, partnerystė su oro uostų specialistais, kurie padėjo suprasti ir išspręsti funkcinius ryšius.
Buvę Vilniaus oro uosto architektai Gintautas Telksnys, Algimantas Alekna ir Leonardas Vaitys, kurie dirbo prie esamų terminalų projekto, norėjo, kad iš viršaus pastatas atrodytų kaip vabalas. Todėl naujasis terminalas yra suprojektuotas taip, kad būtų galima pritaikyti būtent naujausias technologijas. Padarytos didelės erdvės bagažo rūšiavimui, platesnės erdvės ir saugumo patikrai, kuri bus antrame aukšte. Tai reiškia, kad mes turime tam tikrus elementus, kuriuos galime vystyti, transformuoti ir diegti į esamą oro uosto technologiją neužkertant kelių tolesnei plėtrai.
Architektūriniai sprendimai ateičiai: sparnas, erdvės ir įvaizdžiai
Pakalbėkime apie architektūrinius sprendimus. Mūsų terminalas yra tik pradžia, nes ir senuosius terminalus ateityje reikės perstatyti, pakeisti bei įtraukti į bendrą oro uosto vaizdą. Sparnas čia yra kaip jungiantysis elementas, kuris jungia dangų, žemę ir vandenį. Viršutinėje pastato fasado dalyje (dangaus fone) projektuojamas LED apšvietimas, kuriame vaizduojama žvaigždžių alegorija. Apatinėje sparno dalyje planuojame panaudoti daugiau žemės ir vandens įvaizdžių. Pastato viduje siekiame atverti erdves ir jas projektuoti skaidrias, peršviečiamas bei permatomas.
VIP terminalo su konferencijų centru patirtis labai padėjo šio terminalo projektavimui, nes tai lyg ir naujas objektas, bet jų funkcijos panašios. Projektuojant VIP terminalą su konferencijų centru norėosi sukurti kažką naujo, bet tuo pačiu ir išlaikyti funkcionalų oro uosto išplanavimą - terminalas turi būti patogus žmonėms.
Ateities oro uostų vaizdas ir technologijų įtaka keleivių patirčiai
Kaip, jūsų manymu, atrodys ateities oro uostai? Ateities oro uostai artės prie žmogaus ir paprastesnio jų judėjimo poreikių. Tuo pačiu ir keleivio patirtis oro uoste bus aiškesnė, paprastesnė, racionalesnė. Visa tai bus pasiekta dėl tobulėjančių technologijų.
Prieš septynis dešimtmečius pastatytas Vilniaus oro uosto atvykimo terminalas neatitinka šiandienos poreikių, todėl jis turėtų būti griaunamas ir statomas naujas, sako susisiekimo ministras. Mariaus Skuodžio teigimu, pastato atnaujinimas būtų dukart brangesnis. „Oro uostas neatitinka ne tik Lietuvos įvaizdžio, bet ir netenkina funkcinių poreikių, dėl to labai tikiuosi, kad rasime sveiku protu paremtus sprendimus, ką galime su juo daryti. Variantai yra keli, optimaliausias - šį pastatą griauti, kitas galbūt ieškoti, kaip įmanoma išsaugoti kažkurias dalis, bet tai kainuotų mums du kartus daugiau nei naujos statybos“, - žurnalistams pirmadienį sakė M. Skuodis.
Anot jo, centrinis oro uosto pastatas nėra unikalus, panašūs yra ne viename Rusijos mieste. „Pastatas projektuotas ne vieninteliam Vilniaus oro uostui, tokių pastatų yra ir kituose Rusijos miestuose, man tai asocijuojasi ir su mūsų daugiabučių rajonais, kai pagal vieną projektą buvo prištampuota daug panašių“, - sakė M. Skuodis. Jo teigimu, vien pirmajame aukšte yra apie 2,2 tūkst. kv. metrų ploto, o erdvės, kurioje būtų galima ką nors planuoti, yra tik 150 kv. metrų naudingo ploto. Be to, dėl daugiau nei 100 saugomų kolonų negalima įrengti modernių bagažo atsiėmimo sistemų, erdvios laukimo salės, didesnio lifto.
Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis teigė, kad pastato išlaikymas kainuoja per brangiai - vien šiemet griūvančių laiptų, stogo ir fasado remontui reikės 1,2 mln. eurų. Dar po 100-200 tūkst. eurų priežiūrai ir tvarkymui skiriama kasmet.„Pastatę naują terminalą, mes pritaikysime oro uostą iki 8 mln. keleivių, o ši visa zona liks tik atvykimui. Per ją praleisti tokį kiekį keleivių yra fiziškai neįmanoma“, - žurnalistams sakė M. Gelžinis.
Artimiausiu metu M. Skuodis inicijuos susitikimus ir diskusijas su Kultūros ministerija, paveldo apsaugos institucijomis, architektais, projektuotojais, miesto valdžia.„Nesu kultūros paveldo ekspertas ir noriu tas diskusijas palikti ekspertams. (…) Pirmas klausimas, ar visos vertybės, kurios čia saugomos, tikrai turėtų būti saugomos, tikiuosi, kad tuos klausimus atsakys ekspertai. Gal ne viskas, gal dalis, tai jau suteiktų mums erdvės“, - sakė M. Skuodis. Pasak jo, jei nepavyks sutarti, bus įrengta nauja atvykimo erdvė, tačiau išėjimas iš oro uosto liks pro dabartinį, senąjį pastatą. Be to, bus statomas naujas išvykimo terminalas, kurio rangos konkursą planuojama skelbti dar rugsėjį.
Kultūros paveldo departamentas kol kas nemato argumentų, kodėl pastatas, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, turėtų būti griaunamas. Depatamento Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vedėja Rita Kuncevičienė BNS yra sakiusi, kad saugoma senojo keleivių atvykimo terminalo pastato architektūra. Anot jos, sprendimus įrašyti ir išbraukti iš registro priima Nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo taryba. Norint pastatą išbraukti, turėtų būti aiškūs argumentai.
„Šiandien mes tokių argumentų kaip ir neturime, nes tai yra tam tikro laikotarpio architektūra ir ji saugotina kaip to laikotarpio architektūros pavyzdys“, - sakė departamento atstovė. Anot jos, reikia ieškoti protingų, visiems pusėms tinkančių kompromisų, tačiau norima išsaugoti ir patį pastatą. Pasak R. Paveldo apsaugą apibrėžiantys įstatymai ir teisės aktai nurodo valstybei išsaugoti Kultūros paveldo registre esančias vertybes. Bet kokia kitokia vieša komunikacija diskredituoja paveldosaugos ir pačios valstybės veiklą.
Kultūros vertybių išsaugojimo klausimas yra lygiavertis nepriklausomai nuo to, kokio tipo, konfesijų, istorinio sukūrimo laikotarpio vertybės yra įrašytos į Kultūros vertybių registrą, ir kuriai visuomenės daliai jos yra priimtinos arba ne. Teisės aktai taipogi įpareigoja, jog kultūros paveldo objektų ir vietovių turi būti atrinkta tiek ir tokių, kad būtų užtikrintas pakankamo pavyzdžių kiekio išsaugojimas kiekvienu atveju. Daugiau nuotraukų (4) Vilniaus oro uosto pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Jam taikoma ir atitinkama teisinė apsauga.
„Taip, sovietinio laikotarpio palikimas priskirtinas prie nepatogaus paveldo. Visgi reikėtų kalbėti ne apie laikotarpį, kada objektas sukurtas. Reikia vertinti - architektūra gera, ar ne, kiti elementai vertingi, ar ne. Tai yra esmė. Šiai dienai Vilniaus oro uostas yra pripažįstamas kaip objektas, turintis tų paveldosauginių verčių“, - sako Valstybinė kultūros paveldo komisija. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos teisinės apsaugos tikslingumo klausimus svarsto atsižvelgdamos tik į objektų kultūrinę vertę, ir tik pagal šį, o ne jokį kitą kriterijų gali panaikinti arba suteikti vertybei teisinę apsaugą. „Norime atkreipti dėmesį, kad dėl kitų į Kultūros vertybių registrą įrašytų sovietinio laikotarpio pastatų - Vilniaus geležinkelio stoties ar Vilniaus dramos teatro - rekonstravimo išsaugant pastatų vertingąsias savybes diskusijų nekilo. Yra sakoma, jog šie pastatai saugomi, nes iliustruoja geležinkelio plėtros ir teatro bei modernios architektūros šalyje istoriją. Tuo tarpu Vilniaus oro uostas iliustruoja daugiasluoksnę areonautikos, Vilniuje vystytos nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų, istoriją“, - pabrėžia Valstybinė kultūros paveldo komisija.
Vilniaus oro uosto pastatas į Kultūros vertybių registrą buvo įrašytas 1993 m. 2007-2008 m. 2026 m. sausio 27 d. UAB "Jungtiniai Projektai" sėkmingai užbaigė ir Užsakovui AB "Lietuvos oro uostai" perdavė sandėliavimo paskirties pastato rekonstrukcijos darbus Vilniaus oro uosto teritorijoje. Visi darbai buvo atlikti laikantis 2024-03-06 pasirašytos rangos sutarties bei papildomų susitarimų, tiksliai pagal techninį projektą ir kokybės reikalavimus. Pastatas sėkmingai rekonstruotas į modernias sandėliavimo paskirties patalpas. Užtikrintas funkcionalumas, efektyvumas ir naujų nuomininkų poreikiams pritaikyta infrastruktūra.
9 straipsnis. „33 straipsnis. 1. 2. Tarptautinį oro uostą valdanti įmonė, valstybės institucija ar įstaiga oro uosto žemę valdo, naudoja ir ja disponuoja turto patikėjimo teise, vadovaudamasi šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymu. 3. Tarptautinį oro uostą valdanti įmonė, valstybės institucija ar įstaiga turi teisę išnuomoti tarptautinio oro uosto žemės sklypus (jų dalis) su šio oro uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat juridiniams ar fiziniams asmenims, kurių veikla nesusijusi su šio oro uosto veikla, šiems asmenims nuosavybės teise priklausantiems ar jų nuomojamiems statiniams ar įrenginiams, esantiems tarptautinio oro uosto teritorijoje, eksploatuoti. 4. 5. Valstybės institucijoms, kurių veikla tarptautiniame oro uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, susijusius su šių institucijų veikla, oro uosto žemė perduodama neatlygintinai naudotis Žemės įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka.