Prisiminimai, kuriuos susikūrėte festivalyje Karklėje, tampa istorija - šią vasarą visus festivalio draugus kviečiame paskutiniam šokiui. Žinoma, prie jūros.
„Nenorime, kad festivalio pabaigos istorija pasidengtų paslapties šydu ar nebūtais faktais, tad norime aiškiai įvardyti priežastis. Natūralu, kad ši plėtra turi įtakos tokio masto festivalio organizavimui. Žinoma, aktualūs ir kiti ribojimai, taikomi gyvenamosios zonose, kurie, deja, nėra suderinami su didelio masto renginiais. Svarbu ir tai, kad daugelį metų puikiai sutarėme su Karklės bendruomene, tad mums, organizatoriams, labai svarbu, kad bendruomenė jaustųsi gerai. Atsižvelgiame į žmogiškuosius faktorius ir darome sprendimus“, - kalbėjo D.
„Su festivalio organizatoriais bendravome visus festivalio gyvavimo metus. Mūsų ryšys - kolegiškas, atviras, visuomet atsižvelgiame vieni į kitus pastabas. Natūralu, kad teritorijoje tampa per ankšta. Festivalio rengėjai apie pabaigą praneša likus kiek daugiau nei mėnesiui iki šiųmetinio festivalio.
D. „Norėčiau pabrėžti, kad šių metų festivalio niekaip nepaveiks ateityje vyksiantys pokyčiai. Šių metų renginys bus įspūdingas - muzikine eilute, pramogų gausa, tikimės ir rekordiškai didelio dalyvių skaičiaus.
Karklės kaimo paveldas ir žymūs istorijos taškai
Karklė - vienintelis žvejų kaimelis Lietuvoje ant jūros kranto, išlaikęs etnografinį savitumą. XV a. pab. - XVI a. pr. Karklė yra Pajūrio regioniniame parke - - tai valstybės saugoma Lietuvos pajūrio teritorija nuo Klaipėdos iki Senosios Palangos. Pajūrio regioniniame parke ypač įdomi gyvūnija ir augalija. Visą vasarą pievose gyvena gervės, galima sutikti lapių, stirnų, rečiau - briedžių. Nemirsetos ir Girulių aukštosiose pušyse peri pelėdsakaliai. Kiekvienais metais prie kranto pasirodo ruoniai.
Žiemos metu jūros pakrantėse gausu vandens paukščių (galima aptikti sidabrinę gagą, klykuokles antis, dančiasnapius narus). Įdomūs du pajūrio ežerai - Kalotės ir Placio. Gamta pajūryje išugdė savitą augmenijos pasaulį. Atsitraukdamas ledynas Lietuvos pajūryje suformavo ir unikalų moreninį gūbrį, vadinamą Olandų kepure. Šis kalnas (24,4 m virš jūros iškilusi parabolinė kopa) nuolat ardomas bangų mūšos ir į pajūrį leidžiasi 16-18 m aukščio nuožulnuma. Manoma, kad kalnas gavo „Olandų kepurės“ pavadinimą dėl jo panašumo į olandišką kepurę, kai žiūrima į jį iš jūros pusės.
Vietiniai šią vietą senovėje vadindavo Melnmuiže, kas skamba labai latviškai, tačiau nuo jūros medžiais apaugusi ir tamsiai atrodanti kalva priminė senovinės olandų kepurės formą, todėl laikui bėgant ši vieta pradėta vadinti olandų kepure. Olandų kepurė nuo seno buvo orientyras jūreiviams ir žvejams, nes apaugęs pušimis ir ąžuolais gerai išsiskyrė smėlio lygumoje. Toli iš jūros matomas skardis jūrininkams ilgai buvo pats geriausias orientyras, o kartu ir pavojaus ženklas, nes akmenuota jūros pakrantė buvo mirtinai pavojinga. Olandų kepurė populiari laisvalaikio praleidimo vieta buvo ir anksčiau. Dar XIX a., kai Prūsijos karališkoji šeima rezidavo Klaipėdoje, čia buvo mėgstama karalienės Luizės pasivaikščiojimų vieta. Princesė Marie Anna Amalie tuo metu rašė: „Gražiausia vieta šiame plote yra mažas labai senas ąžuolynas ant aukšto jūros kranto, nuo kurio atsiveria neišmatuojami vandens toliai. Tada aš prisimenu okeaną“.
Ten, kur anksčiau karaliai pėsti vaikščiojo, dabar įrengtas pažintinis takas „Litorina“. „Kaip žvarbus vėjas lygina smėlio kauburėlius pajūrio kapinaitėse, taip negailestingas laikas dildo atmintį, užmarštin pasiglemždamas pajūrio žmonių gyvenimo įvykius, jų būdą ir jausmus… Ne taip jau seniai, tik prieš šimtą metų Karklininkų kaimo pakraštyje prie krūmo (miško) stovėjo vienišas namukas. Ir kažkada čia gyveno moteris, Anės vardą turėjusi. Stipri ir ori tai buvo moteris. Pati viena metų metus vertėsi, kaimynų pagalbos neprašė. Kartais ją matydavo keliuku namo traukiančią bet dažniausiai ant Melnamežės (Olando kepurės) kalno stovinčią, ilgą žvilgsnį į jūros tolius įsmeigusią. Ir vis juodai apsirėdžiusią su keistu ryšuliu ant nugaros. Jos labai nemėgusios Karklininkų žvejų moterys, todėl ji retai kur rodydavosi. Ir tik iš jos lūšnelės rūkstantis dūmas BV bylojo apie Anės egzistavimą.
Trumpai apie likusią legendinę panoramą: Jūros bangų pyktis daug našlių ir našlaičių vargus vargti paliko. Kiek vėliau kažkas nedidelį krikštą be įrašo pastatė, dar kažkas kurį laiką pavasariais jos kapelį puošė… Praėjo dešimtmečiai. Per tą laiką Baltijos bangos daug pajūrio žvejų vargo užmarštin nuskalavo. Išėjo Anapilin visi Karklininkų Anę pažinoję žmonės. Jaunesni nieko neprisimena… Tačiau liko legenda apie moterį, kuri ant Olandų kepurės (Melnamežės) vis dar laukia iš jūros sugrįžtančių.”
Legendų šie pajūrio miškai slepia ir daugiau. Kalbama, kad šioje sengirėje galėjo būti kuršių šventvietės, o aukšti skardžiai su ąžuolynais turėjo mitologinę reikšmę. Karklės kapinaitėse palaidotas vienas iš „Keturių vėjų“ sąjūdžio dalyvių, poetas Salys Šemerys-Šmerauskas. Kaimelyje yra išlikusios senos vaikų poilsiavimo tradicijos. Veikia dvi vaikų vasaros stovyklos - „Žilvitis“ ir „Pasaka“.
Turistiniai pradmenys ir šiuolaikinis potyris
Karklės etnografinis kaimas Klaipėdos rajone kadaise buvo vienas didžiausių ir seniausių Lietuvos gyvenviečių. Ilgą laiką tai buvo lyg savotiškas etnokultūrinis rezervatas - čia gyvavo tradicinis, unikalus pajūrio krašto žvejų bei laukininkų kaimas.
Jūrą pasieksite per keletą minučių (apie 450-600 m). Pailsėti nuo kaitros ir pavakaroti galėsite lauko terasoje prie tvenkinio, lauko kepsninėse galėsite pasiruošti grilio patiekalų. Aktyviam laisvalaikiui galėsite išsinuomoti dviračius, kuriais galėsite pasivažinėti po Karklės apylinkes (atodangą Olando kepurė, Plazės ežerą), nuostabiu pajūrio dviračių keliu pasiekti: Klaipėdą, Neringą, Palangą bei Šventąją.
Pajūrio krašto virtuvės skanėstų pavalgysite Karklės maitinimo vietose - "Žvejo sodyba", "Olando kepurė", restobare "Juodasis vilkas", "Keturi vėjai" bei restorane "Gamtos perlas". Mažuosius svečius nustebins "Gamtos perlas" safaris, Dino parkas, "Atostogų parkas", zoologijos sodas Klaipėdoje, Klaipėdos Jūrų muziejus ir delfinariumas. Golfo mėgėjai galės aplankyti netoli Karklės tarptautinį golfo klubą "National golf resort". Žirgų sporto mėgėjai bus nustebinti reginiais tarptautinio lygio žirgyne "Horsemarket". Svečiams nemokamas automobilių parkavimas. Rūkymas galimas tik lauke specialiai įrengtose ir pažymėtose rūkymo vietose.
Karklė - vienintelis žvejų kaimelis Lietuvoje ant jūros kranto, išlaikęs etnografinį savitumą. XV a. pab. - XVI a. pr. Karklė yra Pajūrio regioniniame parke - - tai valstybės saugoma Lietuvos pajūrio teritorija nuo Klaipėdos iki Senosios Palangos. Pajūrio regioniniame parke ypač įdomi gyvūnija ir augalija. Visą vasarą pievose gyvena gervės, galima sutikti lapių, stirnų, rečiau - briedžių. Nemirsetos ir Girulių aukštosiose pušyse peri pelėdsakaliai. Kiekvienais metais prie kranto pasirodo ruoniai.
Žiemos metu jūros pakrantėse gausu vandens paukščių (galima aptikti sidabrinę gagą, klykuokles antis, dančiasnapius narus). Įdomūs du pajūrio ežerai - Kalotės ir Placio. Gamta pajūryje išugdė savitą augmenijos pasaulį. Atsitraukdamas ledynas Lietuvos pajūryje suformavo ir unikalų moreninį gūbrį, vadinamą Olandų kepure. Šis kalnas (24,4 m virš jūros iškilusi parabolinė kopa) nuolat ardomas bangų mūšos ir į pajūrį leidžiasi 16-18 m aukščio nuožulnuma. Manoma, kad kalnas gavo „Olandų kepurės“ pavadinimą dėl jo panašumo į olandišką kepurę, kai žiūrima į jį iš jūros pusės.
Olandų kepurė nuo seno buvo orientyras jūreiviams ir žvejams, nes apaugęs pušimis ir ąžuolais gerai išsiskyrė smėlio lygumoje. Toli iš jūros matomas skardis jūrininkams ilgai buvo pats geriausias orientyras, o kartu ir pavojaus ženklas, nes akmenų jūros pakrantė buvo mirtinai pavojinga. Olandų kepurė populiari laisvalaikio praleidimo vieta buvo ir anksčiau. Dar XIX a., kai Prūsijos karališkoji šeima rezidavo Klaipėdoje, čia buvo mėgstama karalienės Luizės pasivaikščiojimų vieta.
Princesė Marie Anna Amalie tuo metu rašė: „Gražiausia vieta šiame plote yra mažas labai senas ąžuolynas ant aukšto jūros kranto, nuo kurio atsiveria neišmatuojami vandens toliai. Tada aš prisimenu okeaną“. Ten, kur anksčiau karaliai pėsti vaikščiojo, dabar įrengtas pažintinis takas „Litorina“.
„Kaip žvarbus vėjas lygina smėlio kauburėlius pajūrio kapinaitėse, taip negailestingas laikas dildo atmintį, užmarštin pasiglemždamas pajūrio žmonių gyvenimo įvykius, jų būdą ir jausmus…“
Archeologinės ir kultūrinės įžvalgos
Per tą laiką Baltijos bangos daug pajūrio žvejų vargo užmarštin nuskalavo. Išėjo Anapilin visi Karklininkų Anę pažinoję žmonės. Jaunesni nieko neprisimena… Tačiau liko legenda apie moterį, kuri ant Olandų kepurės (Melnamežės) vis dar laukia iš jūros sugrįžtančių.”
Metadatos ir papildomos nuorodos
Tekstas įtraukia įvairias temas - nuo pokyčių dėl renginių pajūryje iki senųjų legendų ir gamtos išskirtinumų, kurie formavo turistavimo tradicijas Karklėje.