Londonas (LTN 74 000 + STN 31 000) - 105 tūkst. Bendrame pyrage, kas dešimtas keleivis iš Lietuvos (jei atmetam atostoginius maršrutus) keleivio į LTN. Panaši tendencija lieka ir šiemet. Kai 2017 m. balandžio mėnesį „Ryanair“ įjungė Vilniuje Lutono reisą, VNO-LTN linija absoliučiai atitrūko populiariausiųjų sąraše. Jau 2016 m. VNO-LTN maršrutas buvo pats populiariausias su 230 tūkst. keleivių per metus, o 2017 m. - jau 243 tūkst (augo, nepaisant Vilniaus oro uosto uždarymo). Ar gali kažkas keistis? Politikų ir biurokratų lūpose yra svajonė susisiekimo „ne pigių bendrovių skrydžiais” tarp Lietuvos ir Londono. Manau, jog gerokai labiau tikėtina, jog „Ryanair” ar „Wizz Air” padarytų viražų mėtydami „capacity” į kitus oro uostus, negu atsiras naujas vežėjas maršrute.
Populiariausi maršrutai Lietuvoje: diverguojančios tendencijos
2. Varšuva - 59 tūkst. „Wizz Air” atėjimas į Vilnius-Varšuva maršrutą sukėlė tiesiog bumą. Ilgus metus vienintelis buvęs maršrute vežėjas „LOT Polish Airlines” ir ankstesniais metais gan ženkliai augino srautą - jo nebūtų galima kaltinti stagnavimu monopoliniame maršrute. 2007-2009 m. maršrute dar buvo po ~50 tūkst. keleivių per metus, 2013-2015 m. jau ~100 tūkst. keleivių, o 2016 m. - 126 tūkst. keleivių. 2017 metais „Wizz Air” labai anksti anonsavo rudenį prasidėsiančius jų skrydžius šiuo maršrutu, į ką LOT sureagavo iš karto ir nuo 2017 m. pavasario padidino skrydžių nuo 3 iki 5 per dieną. Viso to rezultatas - 167 tūkst. 2018 m. pirmą ketvirtį keleivių augimas 88% - vis dar papildomos pasiūlos efektas. Priešingai negu daugeliu atvejų - LOT išlaiko dominuojančią rinkos dalį - kovo mėnesį 79% keleivių skrido su LOT.
3. Frankfurtas (FRA 41 000 + HHN 17 000) - 58 tūkst. 2017 m. „Lufthansa” po penkerių metų vienodo produkto Lietuvos rinkai davė „dovanų” - papildomą sezoninį trečią kasdienį reisą darbo dienomis. Tačiau - jis pildėsi gan sunkiai. 2018 m. pirmas ketvirtis „Lufthansa” neatnešė gerų ženklų - pirmąjį ketvirtį jų keleivių skaičius Vilniuje krito 7%. LCC sektoriuje įvyko viražų - 2015 m. „Wizz Air” atidarė maršrutą VNO-HHN, „Ryanair” sureagavo skrydžius į HHN perkeldami iš Kauno į Vilnių, „Wizz Air” maršrutą uždarė; liko tik „Ryanair” su VNO-HHN. Gan siurprizas, jog „Wizz Air” nelabai sekasi su maršrutais į Vokietiją - po VNO-HHN, 2018 m. kovą buvo nutrauktas ir skrydis iš Vilniaus į Memingeną.
4. Oslas (OSL 40 000 + TRF 18 000) - 58 tūkst. Vienintelis maršrutas iš Lietuvos, turintis net tris pigių skrydžių bendroves maršrute - „Ryanair” ir „Norwegian” skraidina į OSL oro uostą, o „Wizz Air” į Sandjeford TRF. Nenuostabu, jog tokiam paveiksle SAS 2016 m.
5. Kijevas (KBP 36 000 + IEV 9 000) - 45 tūkst. Kartu su „LOT Polish Airlines”, „Ukraine International” viena iš sėkmingai su LCC konkuruojančių bendrovių. Jungiamojo tinklo pagalba (=mažiau vietų tiesioginiam srautui), dideli lėktuvai (=mažesnės sąnaudos vienai sėdynei), patraukli kainodara (=tarifai be bagažo) ir geras tvarkaraštis (=du skrydžiai kasdien) leidžia išlaikyti apie 80% rinkos dalies.
Rytų krypčių įtaka ir Baltijos regiono skrydžių dinamika
6. Milanas (BGY 41 000 + MXP 1 800) - 43 tūkst. VNO-BGY keletą metų buvo dar viena „Ryanair” ir „Wizz Air” tiesioginės kaktomūšos aikštelė - abu vežėjai po truputį didino skrydžių skaičių, tuo vystydami mašrutą iki vieno populiariausių maršrutų iš Vilniaus. Dabar 2018 m. neša permainas - kovo mėnesio pabaigoje „Wizz Air” Vilniaus reisą perkėlė į kitą - Malpensa oro uostą, kuris laikomas labiau pagrindiniu oro uostu keliaujantiems į Milaną. Rudenį „Ryanair” ketina pradėti skrydžius iš Kauno į Malpensa oro uostą.
7. Ryga - 42 tūkst. 2017 m. keleivių skaičius Vilnius-Ryga buvo šiek tiek didesnis nei 2015 m. ar 2016 m. - vėlgi, turim nepamiršti konteksto, jog 5 savaites vasarą Vilniaus oro uostas buvo uždarytas. Eliminavus uždarymo efektą, keleivių skaičius Vilnius-Ryga būtų augęs apie 12-13% praėjusiais metais. 2018 m. pirmą ketvirtį auga toliau - paaugo dar 15%.
8. Maskva - 32 tūkst. Vienas iš nedaugelio „ne low cost” maršrutų, kuriame šią vasarą sulauksime naujienų - „Aeroflot” nuo birželio 1 dienos planuoja papildyti tvarkaraštį trečiu kasdieniu reisu Vilnius-Maskva. Žiūrint bukai į skaičius, pirmąjį šių metų ketvirtį keleivių skaičius maršrute mažėjo 9%, bet labai svarbu prisiminti kontekstą - iki 2017 m. kovo pabaigos šiuo maršrutu dar skraidė kita rusų bendrovė „Utair”.
9. Stokholmas (ARN 20 600 + NYO 9 700) - 30 tūkst. 10. Hurgada - 25,9 tūkst. Keleivių skaičius Vilnius-Hurgada išaugo 83% per pirmąjį 2018 m. ketvirtį ir tai leido populiariausiai žiemos užsakomųjų skrydžių krypčiai pakliūti į populiariausių krypčių dešimtuką. Atkreiptinas dėmesys, jog per pirmąjį šių metų ketvirtį keleivių užsakomaisiais skrydžiais augo bendrai tais pačiais 83%.
11. Paryžius (BVA 20 000 + CDG 5 700) - 25,7 tūkst. 12. 13. Kopenhaga - 22,5 tūkst. SAS vis toliau netenka srauto šitame maršrute. Per pirmą šių metų ketvirtį jų sumažėjo 11%. Jei lyginsime 2018 m. ir 2016 m. - kritimas yra 17%. Kas tai lemia? Kažiek, galimai „Ryanair” maršrutas iš Kauno į Kopenhagą - bet jis jau pradėtas 2015 m., tai palyginamajai bazei neturėtų įtakos. Yra nemažai duomenų, jog CPH oro uoste ženkliai mažėja tranzitinis srautas ir SAS daugiau orientuojasi į tiesioginius keleivius iš CPH - gali būti, ši strategija įtakoja ir maršrutą į Vilnių. Dar iš kitos pusės - matyt, auganti pasiūla tiesioginių skrydžių iš Vilniaus ir stiprėjanti konkurencija iš augančių vežėjų („airBaltic”, LOT, „Finnair”, „Lufthansa”) pirmiausia atima keleivius iš silpniausios grandies (panašiai kaip, 2011 m. 14. Helsinkis - 21,4 tūkst. „Finnair” yra viena iš aviakompanijų, kuri didino pasiūlą nuo 2017 m.
15. Briuselis (BRU 12 500 + CRL 8 000) - 20,5 tūkst. 16. Talinas - 19,3 tūkst. Toliau sąraše - Barselona - 18 tūkst. Mano skaičiavimai rodo, jog neskaitant pavienių žingsnių, ne-LCC srautas Lietuvoje praktiškai neauga - paaugę „airBaltic”, LOT arba „Finnair” daugiausia atima srautą iš SAS, „Lufthansa” ir „Austrian”. Ar gali būti kitaip?
